Metų sandūroje rūpi pakalbėti apie nepaprastus, iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, Dievo ar likimo valioje esančius dalykus. Ar galima suplanuoti vaikelio lytį?
Dvi mamos pasakoja, kokias gudrybes jos naudojo.

Larisa (31 m.), 4 m. Danieliaus ir 5 mėn. Sofijos mama
Sakoma, kad svarbiausia, jog vaikelis gimtų sveikas. Vis dėlto meluočiau, jei sakyčiau, kad mums su vyru visiškai nebuvo svarbu, kas gims. Kadangi turėjome pirmagimį berniuką, tai antragimės norėjome mergaitės. Tačiau mano antrasis nėštumas baigėsi nesėkmingai. Kai planavome antrą vaikelį, vis sakydavau, kad jei bus berniukas, tai nieko tokio, tada gimdysiu trečią sulaukusi keturiasdešimties. Tikrai bus mergaitė. Taip nutiko vienai mano draugei ir pusseserei, kurios kaip tik tokio amžiaus po dviejų berniukų susilaukė mergaitės. Tačiau kai persileidau, nebenorėjau rizikuoti. Todėl bandžiau skaičiuoti prieš pastodama, kas mums turėtų gimti. Yra tokia kraujo atsinaujinimo teorija. Pagal ją vyro kraujas atsinaujina kas 4 m., o moters – kas 3 m. Taigi vyro amžių (apvaisinimo akimirką) reikia padalyti iš 4, o moters – iš 3, paskui sulyginti likučius. Kurio likutis bus mažesnis, to kraujas „jaunesnis“. Vadinasi, ir kūdikis bus šios lyties. Pvz., vyrui 28 m, o moteriai – 26 m. 28 padaliję iš 4, gausime 7, o 26 iš 3, gausime 8,7. Vyro kraujas „jaunesnis“. Porai turėtų gimti berniukas. Tačiau jei moteris turėjo operaciją ar persileidimą, tada jos kraujas būna atsinaujinęs dar kartą, taigi yra „jaunesnis“. Pagal skaičiavimus vyro kraujas buvo „jaunesnis“, bet kadangi buvau patyrusi persileidimą, tai mano kraujas buvo atsinaujinęs. Po pusės metų ryžausi dar kartą pastoti. Labai tikėjau, kad gims mergytė, ir mums pavyko. Neatsisakome minties turėti trečią vaikelį. Lytis jau tikrai nebus tokia svarbi, bet kodėl nepasiskaičiuoti iš smalsumo?

Irena ( 29 m.), 3,5 m. Dominyko mama
Pirmą kartą mums su vyru nebuvo labai svarbu, kas gims – berniukas ar mergaitė. Tačiau jau pradėjimo akimirką žinojau, kas bus. Tikiu teorija, kad jei pasimylima prieš ovuliaciją, tai bus mergaitė, jei per ją, lauk berniuko. Pirmas mums gimė sūnus. Galbūt taip sutapo, vis dėlto atrodo, kad ši teorija veikia. Žinau, kad ir daugiau moterų pavyko šiuo būdu suplanuoti vaikelio lytį. Dabar planuojame antrą nėštumą, viliuosi, kad pavyks suplanuoti mergaitę. Ypač apie dukrelę įsisvajojo mano vyras. Nemanau, kad bus lengva. Pavyks, tai pavyks, nes labai sunku „pagauti“ tinkamą akimirką. Neužtenka labai gerai pažinti savo kūną. Reikia, kad ir vyras pritartų moters norui bei sutiktų žaisti pagal jos primestas taisykles. Pirmą kartą didesnių pastangų neprireikė. Tikiuosi, kad taip nutiks ir antrą kartą. Antra vertus, nemanau, kad labai nusiminsiu, jei kažkas nepavyks. Bus pergalė, jei gims vaikelis. Tačiau pažaisti su likimu visada įdomu. Bent jau su draugėmis yra apie ką padiskutuoti, ką aptarti. Šis klausimas žmones domina nuo seno.

Ką pasakytų specialistai?
Komentuoja akušerė ginekologė genetikė Ingrida Kravčenkienė
Šiais laikais kūdikio lytį išties galima suplanuoti. Tai priklauso nuo to, kokias technologijas naudosime. Tarkim, jei naudosime dirbtinio apvaisinimo techniką, tai prieš įsodinant apvaisintą kiaušinėlį galima paimti mažą gemalo gabaliuką ir nustatyti lytį. Kadangi apvaisinami paprastai keli gemaliukai, galima įsodinti norimos lyties.
Ovuliacijos teorija. Liaudyje buvo tikima, kad jei susiruošę paleisti gyvybę į pasaulį, po pagalve pasidėsime kirvį, duonos kampą, gims berniukas. O jei šaukštą, tai gims mergaitė. Sakoma, kad tikimybė natūraliu būdu suplanuoti kūdikio lytį yra 50 ir 50, t. y. jums gali gimti arba berniukas, arba mergaitė. Vis dėlto jei atsižvelgtume į natūralias vyro spermos judėjimo galimybes, išties galime kalbėti rimčiau. Pirmiausia reikia prisiminti, kas lemia vaikelio lytį. Vaikelio lytis priklauso nuo vyro spermos, t.y. jos pajėgumų. Moteris yra ta pasyvioji pusė, nes jos kiaušialąstė išsprogsta iš kiaušinėlio ir laukia, kol ją pasieks spermijai. Ji būna vaisinga parą. Spermijai dažniausiai būna gyvybingi iki 3 d. Jie yra dviejų rūšių – turintys vyriškąjį ir turintys moteriškąjį pradą. Ir jie lenktyniauja, kurie pirmieji pasieks tikslą ir apvaisins kiaušialąstę. Turintys vyriškąjį pradą spermijai yra mažesni, todėl judresni, gyvybingesni, greičiau pasiekia tikslą. Turintys moteriškąjį pradą šiek tiek didesni, todėl lėtesni, kartu jie atsparesni, ilgiau išgyvena. Taigi, jei planuojame berniuką, reikėtų mylėtis ovuliacijos dieną. Turintys vyriškąjį pradą spermijai judresni, todėl greitai pasieks tikslą. Planuojant mergaitę, reikėtų mylėtis 2–3 d. prieš ovuliaciją. Tada didesnė tikimybė, kad spermijai, turintys vyriškąjį pradą, bus jau pakankamai prisibėgioję ir „nugaišę“, o moteriškieji pasieks tikslą.
Naudojantis šiuo būdu, labai svarbu mokėti tinkamai apskaičiuoti ovuliacijos dieną.
I būdas. Gamta taip sukūrė moteris, kad jos labiausiai mylėtis nori per ovuliaciją. Tomis dienomis, kai palankiausia pastoti, makšties gleivės būna skaidrios, tąsios, t. y. per vidurį ciklo. Jei mėnesinių ciklas reguliarus, jei tęsiasi 28 dienas nuo pirmos iki paskutinės kraujavimo dienos (28 d. – paskutinė kraujavimo diena), tai tada ovuliacija dažniausiai įvyksta 13 mėnesinių ciklo dieną. Jei ciklas trumpesnis arba ilgesnis, tarkim, 30 d., tada galima skaičiuoti kitaip. Ovuliacija dažniausiai įvyksta iki mėnesinių likus 14 d. Taigi 30–14=16. Vadinasi, jūsų ovuliacija įvyksta 16 mėnesinių ciklo dieną.
II būdas. Galima skaičiuoti pagal bazinę kūno temperatūrą. Kūno temperatūrą reikia matuoti tiesiojoje žarnoje arba makštyje paprastu arba elektroniniu termometru iš ryto neatsikėlus iš lovos ir geriau tuo pačiu metu. Moteris turi būti pailsėjusi ir miegojusi ne mažiau kaip 6 val. Iki ovuliacijos bazinė kūno temperatūra nuolat mažėja, paskui ji staiga nukrinta ir vėl pakyla. Šis reiškinys ir parodo, kad ovuliacija jau įvyko. Kad būtų aiškiau, galima nusibraižyti grafiką.
III būdas. Paprasčiausias, bet gana brangus. Vaistinėje nusipirkti ovuliacijos testą (kainuoja apie 50 Lt).
Vadinamąją ovuliacijos teoriją lyg ir galima pagrįsti moksliškai. Tačiau ir ji turi įvairių genetinių „kabliukų“. Yra pastebėta, kad yra vyrų, kurie turi daugiau vyriškojo prado spermotozoidų. Ir jų giminėje iš kartos į kartą gimsta berniukai. Taigi jei jūsų vyras turi daug brolių ir daug dėdžių iš tėvo pusės, jau galima įtarti, kad jis genetiškai gali būti linkęs turėti berniuką. Apie mergaites mokslas nutyli.

Viena bobutė pasakojo...
Šarminė ir rūgštinė terpė. Yra tokia prielaida, kad moteriškieji spermotozoidai būna aktyvesni šarminėje terpėje. Todėl norint mergaitės prieš mylintis siūloma moterims makštį pasiplauti sodos tirpalu (1 arb. šaukštelis sodos stiklinei virinto vandens). Soda sukelia šarminę reakciją. Mūsų močiutės darydavo dar paprasčiau: žiupsnelį sodos arba kepamųjų miltelių prieš lytinį aktą užberdavo ant varpos galiuko. Norint susilaukti berniuko, reikia elgtis priešingai ir apsiplauti actu, kuris paskatina rūgštinę terpę (1 arb. šaukštelis vynuogių acto stiklinei virinto vandens). Šis būdas sveikatai nekenkia, todėl jį galima bandyti. Tačiau moksliniais skaičiavimais jis nebuvo patvirtintas. Nesiūlyčiau naudoti šarminių tirpalų iš vaistinės, nes jie sukurti kitam reikalui ir gali pakenkti sveikatai.
Norintiems berniuko – šuniuko poza. Nežinau, ar galėtų padėti poza. Čia labai daug lemia moters gimdos kaklelio ilgis ir jos padėtis. Bet gal ir galima bandyti. Besimylint misionieriaus, arba veidas į veidą, poza, spermijai turi nueiti ilgesnį kelią iki gimdos kaklelio. Galbūt vykstant rungtynėms vyriškąjį pradą turintys spermijai greičiau nuvargsta ir nugaišta, kol jį pasiekia. Kadangi moteriškąjį pradą turintys spermijai atsparesni ir ilgiau išlieka gyvi, jie ir laimi. Tuomet didesnė tikimybė susilaukti mergaitės. Mylintis šuniuko poza, kai vyras moteriai iš nugaros, užpakaliukas, drauge ir gimdos kaklelis pasikelia bei spermijai nesuteka į užpakalinį gimdos skliautą, jie greičiau pasiekia tikslą. Taip atsiranda daugiau galimybių laimėti vyriškąjį pradą turintiems spermijams.
Gali būti dar vienas paaiškinimas. Šuniuko pozą labiau praktikuoja audringo temperamento žmonės, įsimylėjėliai, kurie mėgsta eksperimentuoti. Paprastai visos „audros“ įvyksta per ovuliaciją, kai ir moteris dega noru pasimylėti. Ji atsiliepia į vyro norą eksperimentuoti. Moters organizmas per ovuliaciją išskiria daugiau gleivių. Šios vyro spermijams padeda greičiau nutekėti, todėl daugiau galimybių pasiekti savo tikslą turi vyriškąjį pradą turintys spermijai. Apskritai didesnė pastojimo galimybė yra pastebėta po audringo meilės akto. Labai daug vadinamųjų meilės vaikų gimsta toms poroms, kurios būna tik užmezgusios santykius. Meilės, aistros vaikai dažniausiai būna berniukai. Misionieriaus poza labiau mylisi poros, galbūt gyvenančios ramų šeimynį gyvenimą. Joms nelabai rūpi ir moters ovuliacijos diena.
Tikimybė, kad gims berniukas, didesnė, jei vyras į moterį įsiskverbs kuo giliau. Šią teoriją turbūt sugalvojo vyrai. Atseit kuo giliau vyras įsiskverbs į moterį, tuo spermotozoidai galės grieičiau pasiekti gimdos kaklelį – savo kelią, kuriuo jie turi bėgti. Tačiau čia slypi pavojus. Jei vyras besimylint misionieriaus poza labai giliai įsiskverbs į moterį ir sperma subėgs į užpakalinį gimdos skliautą, kaip tik gali spermijams tekti įveikti kuo ilgesnį kelią. Tuomet didesnė tikimybė, kad išgyvens atsparesni moteriškąjį pradą turintys spermijai, kurie, kaip jau žinoma, lemia mergaitę. Mylintis šuniuko poza nerekomenduojama vyrui bandyti kuo giliau įsiskverbti į moterį, nes jai skaudės.
Daugiau skaitykite žurnale