Redakcija gavo laišką, kuriame laiminga mama rašė, kad pagimdė ketvirtą vaikelį ir nors serga sunkia plaučių liga, po kiekvieno gimdymo jaučiasi vis geriau. Vieną dieną suskambo telefonas. Kita mamytė norėjo mums papasakoti savo istoriją apie tai, kaip nėštumas ir gimdymas padėjo pasveikti nuo gimdos kaklelio vėžio. Kas tai – sutapimai ar atsitiktinumas? Tapo taip smalsu, kad nutarėme pasidomėti gimdymo galia.

Pasakoja vilnietė Anastasija Žilinskienė (36 m.):

„Su vyru net šešerius metus negalėjome susilaukti vaikų. Abu tyrėmės pas įvairiausius specialistus, tačiau jokių bėdų gydytojai neaptiko. Vieną dieną prieš menstruacijas pastebėjau rudų išskyrų. Nieko nelaukdama kreipiausi į savo ginekologę. Po tyrimų ji pranešė, kad mano kiaušidėje cista, o gimdos kaklelyje yra pakitusių ląstelių. Prabėgus mėnesiui, kai pakartojo tyrimus, jų buvo dar daugiau. Ligos istorijoje atsirado įrašas: CIN2. Tai reiškia, kad reikėjo šalinti cistą ir kartu atlikti dar kitą operaciją – konizaciją, t. y. iš gimdos kaklelio išpjauti pakitusias ląsteles. Gydytojai sakė, kad po konizacijos įmanoma pastoti, bet gali būti dar sunkiau. Todėl turėjau pati apsispręsti: rizikuoti savo sveikata ar atsisakyti svajonių apie vaikelį. Kai kurie gydytojai taip ir pasakė, kad reikia daryti konizaciją. Vis tiek daug laiko negalėjome susilaukti vaikelio. Nors aš pati jau buvau beprarandanti šią viltį, tačiau išgirsti tokius žodžius iš gydytojų buvo labai skaudu. Širdį skaudėjo ne tik man, bet ir mano vyrui. Jis mane palaikė visokeriopai. Verkiau aš – verkė ir jis. Kartu jis man pažadėjo, jog darysime viską, kad taip neįvyktų. Kreipsimės į įvairius specialistus. Taip ir padarėme. Dėkoju gydytojams, kurie mane suprato, ir pritarė mano norui atlikti tik vieną operaciją. Po šios operacijos, kai buvo pašalinta cista, netrukus pasijutau nėščia. Po trijų mėnesių pas savo ginekologę atskubėjau netverdama džiaugsmu. Tačiau atlikus citologinį gimdos kaklelio tyrimą paaiškėjo, kad blogųjų ląstelių padaugėjo. Mano ligos istorijoje atsirado dar vienas įrašas: CIN3. Tai reiškė, kad prasidėjo priešpaskutinė stadija, po kurios laukė jau gimdos kaklelio vėžys. Patyriau šoką. Gydytojai taip ir pasakė: „Turime atlikti konizaciją, nes mums jūsų gyvybė brangesnė nei vaikelio.“ Mano ar vaikelio gyvybė? Reikėjo susitaikyti ne tik su šia kraupia žinia, bet ir pačiaipriimti sprendimą. Gydytojai jo nenorėjo įtakoti. Vėl su vyru važiavome per įvairius specialistus. Viena ginekologė mane patikino, kad per nėštumą konizacija gali būti atliekama. Tačiau apžiūrėjusi pasakė, kad rizika didžiulė, galimas persileidimas. Išgirdusi šią naujieną ėmiau melstis: „Dieve, padėk man išsaugoti vaikelį.“ Tą akimirką tvirtai apsiprendžiau operacijos neatlikti ir pasakiau ginekologei, kad sutinku būti gydoma visais įmanomais būdais – tik ne operacija. Vaikelio gyvybė man buvo svarbiau. Ginekologė mane stebėjo kas mėnesį, pridegindavo gimdos kaklelio žaizdeles. Po devynių mėnesių atlikus cezario pjūvį man gimė sveikas kaip ridikas sūnus. Pavadinome jį Joeliu Pauliumi. Atlikus citologinį gimdos kaklelio tyrimą paaiškėjo, kad piktybinių ląstelių mažiau. Po trijų mėnesių aš visiškai išgijau. Citologinis gimdos kaklelio tyrimas parodė, kad jų nebėra. Gydytojai patys netikėjo tokia įvykių tėkme ir tik kraipė galvą: „Tave išgydė vaikelis.“ O aš mintyse dėkojau Dievui, nes ir jis čia bus pridėjęs savo ranką. 11 mėn. sūnelį maitinau savo pienuku. Po trijų mėnesių, kai nustojau jį žindyti, pasijutau vėl nėščia. Gal ir per greitai. Bet kai taip ilgai negali susilaukti vaikelio ir štai tau likimas suteikia dar vieną galimybę, kaip aš galėjau nesidžiaugti? Pauliui dabar 2 m. 8 m. O mažajam Nojui Gabrieliui – 8 mėn. Jis gimė taip pat po cezario pjūvio. Tikiu, kad košmariški išgyvenimai – jau praeity, esu laiminga dviejų sūnų mama. Kai kas mane pavadina drąsia. Toli gražu. Žinoma, man buvo baisu. Bet džiaugiuosi, kad noras turėti vaikelį buvo stipresnis nei vėžio baimė. Dažnai paskaitinėju Bibliją ir joje radau tokius žodžius, kurių negaliu pamiršti: ta moteris, kuri pagimdys vaikų, bus išganyta. Aš manau, kad man kaip tik taip ir nutiko. Gimdymas daro stebuklus.“

Ką pasakytų profesionalai?

Komentuoja akušerė ginekologė genetikė Ingrida Kravčenkienė

„Tikslūs citologinio tyrimo duomenys yra aukso vertės. Tačiau yra mokslinių duomenų, kad citologinis tyrimas, t. y. tas, kuriuo nustatoma, ar yra CIN ir kaip giliai išplitusios blogosios ląstelės (CIN1, 2, 3), kitaip tariant, ar yra ikivėžinių pakitimų gimdos kaklelyje, nėra tikslus. Ar jis tikslus, priklauso nuo daugelio veiksnių, t. y. ar tinkamai paimtos ląstelės, ar gera ciklo fazė, kai jos buvo paimtos, ir iš kurios vietos. Tai trys svarbiausi dalykai, lemiantys ląstelių, kartu ir tepinėlio įvertinimo kokybę. Patologas, t. y. tas žmogus, kuris vertina tepinėlio kokybę, nepažįsta pacientės, nemato nei jos makšties, nei gimdos kaklelio, nei iš kurios vietos ląstelės paimtos, prieš jo akis – tik stikliukas su jomis. Jei tepinėlis paimtas esant uždegimui ar kokiam nors ūmiam gimdos kaklelio pažeidimui ir kai organizmas pats savaime gali ir stengiasi pagyti, tuomet atsiradusios ląstelės nėra vėžinės, atipinės, bet jas sunku atskirti, nes neturi tik joms vienoms būdingų požymių. Patologas parašo, kad yra pakitusių ląstelių, ir diagnozei patikslinti skiria kolkoskopijos ir biopsijos tyrimą. Anastasijai, kaip galima spėti iš jos pasakojimo, šis tyrimas nebuvo atliktas. Tuomet kyla klausimas, ar diagnozė buvo tiksli. Buvo tik įtariama, kad yra CIN2 ir CIN3. O jei iš tiesų buvo CIN1, tuomet galimas ir savaiminis išgijimas, kai nieko nereikia daryti. Kadangi gimdos kaklelio ląstelių pakitimus sukelia virusas, jei organizmo būklė gera, imunitetas stiprus, tikėtina, kad organizmas pats išsivaduos nuo jo per metus. Kai po citologinio tyrimo gaunamas atsakymas CIN (nors tai būtų CIN 1, 2 ar 3), būtinai reikia atlikti specialią gimdos kaklelio apžiūrą – kolkoskopiją ir per ją padaryti biopsiją (išpjauti gabalėlį gimdos kaklelio iš įtartinos vietos). Tik tuomet tiksliai nustatoma, kaip giliai išplitusios blogosios ląstelės (CIN 1, 2, 3 ar CIS). To padaryti vien citologiniu gimdos kaklelio tyrimu neįmanoma. Esant CIN1 arba CIN2, moterį įmanoma pagydyti prideginant gimdos kaklelyje atsiradusias žaizdeles. Jei yra CIN3, gali būti prierašas CIS, tai reiškia, kad be operacijos blogosios ląstelės gali išplisti į kitus audinius ir prasidėti nesuvaldomi vėžiniai procesai. Tuomet ir gydytojas, ir pacientė labai rizikuoja. Jokiu būdu nėštumas arba gimdymas negali išgydyti nuo gimdos kaklelio vėžio, nors ir kaip būtų gaila. Gimdos kaklelio vėžį sukelia virusas, kuris įsiveržia į gimdos kaklelio ląsteles ir paskatina jas sparčiai daugintis. Kaip sparčiai tai vyksta, priklauso nuo keleto dalykų. Pirmiausia, kokia moters sveikata, ar sveikas gimdos kaklelis, antra, koks tai virusas ar keli virusai (dažnai būna ne vienas ir jie gali paskatinti papildomus „piktus“ procesus), keli jų yra sukeliantys vėžį, trečia, labai svarbu, kaip seniai jis įsiveržė į organizmą, kaip buvo gydyta, tirta ir pan. Hormoninis fonas, būdingas nėštumui, lemia, kad į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo. Tokiu atveju gimdos kaklelis paburksta ir kaip tik atsiranda daugiau galimybių vystytis šiems procesams (ikivėžiniams ir vėžiniams). Anastasijai patarčiau vis dėlto išsitirti, koks virusas sukėlė šiuos procesus. Kartą per metus būtinai reikėtų pasitikrinti, ar tikrai jis išnyko.“

Kada gimdymas – stebuklas

Liaudyje sakoma, kad jei mergina, ant veido turinti daug spuogų, pagimdys, jie iš karto išnyks.

Tiesa. Merginas dažniausiai vargina vadinamieji paauglystės spuogai, nes dar nėra nusistovėjusi hormonų pusiausvyra. Gimdymas ją paskatina. Per nėštumą testosterono – vyriškųjų hormonų pamažėja, bet pagausėja moteriškųjų hormonų – progesteronų. Todėl daugelis moterų sužydi. Tiesa,yra tokių, kurios per nėštumą kaip tik kenčia nuo spuogų. Net daroma prielaida, kad tuomet reikia laukti berniuko. Bet kuriuo atveju pagimdžius šios bėdos susitvarko.

Buvęs stiprus mėnesinių skausmas po gimdymo nurimsta.

Tiesa. Per mėnesines gimda turi susitraukti ir išspausti joje susikaupusį kraują. Tačiau iki gimdymo ji nebūna visiškai susiformavusi. O jei ji nepakankamai susitraukia arba gimdos kaklelis su gimda sudaro statų kampą, tada sunkiau tą kraują išspausti ir prireikia daugiau pastangų. Kraujas labai greitai – per 7 min. sukreša, krešulį išstumti dar sunkiau, dėl to ir būna labai skausmingos mėnesinės. Pagimdžiusios moters anatomija pakinta: išsitempia ir vėl susitraukia gimda, padidėja dubuo, kiaušidžių veikla tampa geresnė ir pan. Todėl visi procesai tampa paprastesni. Žinoma, jei mes kalbame apie natūralų gimdymą be komplikacijų. Būna ir tokių moterų, kurios ir po gimdymo jaučia skausmus. Bet tai dažnai labiau spazminiai skausmai, nuo kurių gali padėti galbūt psichoterapeuto konsultacija.

Gimdymas gali padėti išgyti nuo įvairiausių neurozių.

Tiesa. Nuo depresijos, nuo nevisavertiškumo komplekso, nuo vienišumo, nuo daug ko, jei tik moteris, sąmoningai ar ne, visada troško susilaukti vaikų. Ir jei to noro negali įgyvendinti, gali prasidėti daug bėdų. Nori ar nenori, bet moters prigimtyje užkoduota gimdyti vaikus. Kai šį norą, pavadinkime jį egzistenciniu, ji pagaliau įgyvendina, jai atsiveria visiškai nauji horizontai. Mažas žmogiukas užima visą mamos laiką, moteris nuo šiol visada visada turės ką veikti: tai jis viduriuoja, tai kitaip sirguliuoja... Ir tai nėra blogai. Moteris nebeturi laiko galvoti apie tai, kad jai kažkas kažkada skaudėjo. Ir taip ji tampa savitai sveikesnė. Be to, per nėštumą dėl vaikelio sveikatos esame priverstos sveikiau gyventi: sveikiau maitintis, atsisakyti cigarečių, alkoholio ir pan. Šie geri įpročiai išlieka bene trejus metus, kol moteris žindo vaikelį. O kartais ir visam gyvenimui. Nėštumas ir gimdymas tikrai negali išgydyti nuo vėžio arba jei moteris neturi inksto, jis neužaugs, kitaip tariant, negali pataisyti sveikatos, bet gali pataisyti mūsų pasaulio suvokimą. O kai pasaulio suvokimas teigiamas, galima pagyti bene nuo 50 proc. ligų. Ne veltui yra sakoma: visos ligos nuo nervų.