Praėjusį numerį rašėme apie per daug svorio turinčias nėščiąsias. Sulaukėme jūsų laiškų su prašymu nepalikti nuošaly ir liesų moterų. Koks liesos moters nėštumas? Į ką atkreipti dėmesį?
Konsultuoja akušerė ginekologė genetikė mokslų daktarė Ingrida Kravčenkienė

Rizikos grupė

Moterims, kurių kūno masės indeksas (KMI) mažesnis nei 17, yra sunku pastoti. Tarkime, tokia moteris pastojo. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl ji tokio mažo kūno svorio. Viena, kai moteris yra fiziologiškai liesa, t. y. jos labai greita medžiagų apykaita. Visai kas kita, kai moteris per nėštumą mažo kūno svorio dėl to, kad badauja. Nevalgo, nes nenori, kad pakistų dailios kūno linijos. „Iškart noriu pasakyti, kad badauti per nėštumą griežtai draudžiama, nėščioji, kuri taip elgiasi, gali pakenkti ne tik sau, bet ir savo vaisiui“, – sako gydytoja ginekologė akušerė I.Kravčenkienė. Bet kuriuo atveju, kaip ir per didelio svorio, taip ir per mažo svorio nėščioji priklauso nėščiųjų rizikos grupei.

Svorio prieaugis – didesnis

Taigi moteris pastojo, jos KMI siekia 18 ir daugiau, iš pirmo žvilgsnio viskas gerai. Vis dėlto liesuolės turėtų kai ką žinoti. Įprasto svorio moteris per visą nėštumą turėtų priaugti 9 kg (mažiausiai 6 kg), o štai mažo svorio nėščioji turėtų priaugti dar tris papildomus kilogramus, t. y. sukaupti tą riebalų rezervą, kurį įprasto svorio moteris ir taip turi. Taigi mažiausiai liesa moteris per nėštumą turėtų priaugti 9 kg, o daugiausiai – nuo 12 iki 15 kg svorio.
Ir vėl jei liesa moteris per tokį trumpą laiką priauga tiek daug svorio, kyla grėsmė širdžiai, raumenims, kraujui, kaulams. Juk jos kūnas nėra pratęs prie tokių apkrovų, todėl nėra tam pasiruošęs. „Kaip tik dėl šios priežasties mažo svorio nėščiajai būtina ypač rūpintis savo sveikata“, – įspėja gydytoja liesuoles.

Sveikatai – mankšta ir suderinta mityba

Raumenų masė. Mažo svorio nėščioji turi itin mažą raumenų masę, kurią daugiausia sudaro vanduo. Ir net jei per tokį trumpą laiką priauga vos 9 kg, jai gali pradėti krypti stuburas, kaulai, nes didesnis krūvis tenka sąnariams ir pan. Kad taip nenutiktų, mažo svorio nėščioji turėtų būtinai lankyti sporto klubą. Norėdama sustiprinti savo raumenis kiekvieną dieną ji turėtų mankštintis nuo 20 iki 40 min.
Padidėjusi širdies apkrova. Kad širdis priprastų prie didesnio krūvio, mažo svorio nėščioji turėtų kiekvieną dieną dar 20-40 min. skirti aerobinei mankštai: eiti sparčiu žingsniu, lipti aukštyn ar žemyn laiptais arba minti dviratį. Jos pulsas turėtų siekti 120 kartų per minutę.
Galima šias dvi mankštas derinti tarpusavyje. Iš viso per dieną mažo svorio nėščioji turėtų mankštintis nuo 40 min. iki 1 val. 20 min.
Skystesnis kraujas. Paprastai per nėštumą suskystėja moters kraujas. Dėl to dažnai mažo svorio nėščiajai išsivysto anemija, arba geležies stokos mažakraujystė. Kad taip nenutiktų, jos mityba turėtų būti suderinta. Kad organizmas nepristigtų baltymų, labai svarbu kiekvieną dieną valgyti vištienos ir kalakutienos krūtinėlės, taip pat jautienos, žuvies. Nėščioji turėtų valgyti penkis kartus per dieną. Kiekvieną kartą valgant turi būti gabalėlis žuvies, gabalėlis vištienos, gabalėlis varškės sūrio, varškės, indelis jogurto.
Paprastai nėščiosioms kraujo tyrimas atliekamas du kartus: nėštumo pradžioje, kai moteris pirmą kartą ateina gydytojo ginekologo apžiūros, ir kai nėštumas siekia 28 savaites. Mažo svorio nėščiajai dėl galimo geležies ir baltymų stygiaus kraujas turėtų būti tiriamas kur kas dažniau, t. y. iki 12 nėštumo savaičių; 20 savaičių, kai moters kūnas apsipranta su nėštumu; 28-30 savaičių, kai ji išeina gimdymo priežiūros atostogų; 36 savaičių priaugus svorio.

Tirpsta kaulai, tampa silpnesni sąnariai. Kad taip nenutiktų, labai svarbu mažo svorio nėščiajai gauti pakankamai kalcio. Per dieną jo norma siekia 1200 ml. Jei mažo svorio nėščioji jo gaus mažiau, gali pakenkti savo dantims (iškris plombos ir pan.). Kalcis labai svarbus ir raumenims.

Magnio ir kitų elementų stoka. Per dieną magnio jai reikia gauti ne mažiau kaip 300 ml. Jei organizmas jo pristinga, tuomet kyla priešlaikio gimdymo pavojus.
Mažo svorio nėščioms moterims itin svarbu suderinta mityba. Taisyklingą, suderintą dietą gali sudaryti dietologas. Arba reikia vartoti maisto papildus, t. y. nėščiosioms skirtus vitaminus.

Galimos nėštumo grėsmės

-Sutrikus hormonų pusiausvyrai mažo svorio nėščiajai gresia ankstyvas persileidimas. Todėl pirmuoju nėštumo trimestru tokia nėščioji turėtų dažniau lankytis pas gydytoją ginekologą.
-Nuo antro trimestro, jei nėščioji taisyklingai maitinasi, savo veiklą pradeda placenta. Ji ima gaminti tuos lytinius hormonus, kurių galėjo stigti pirmajame trimestre. Tačiau kad turėtų iš ko juos gaminti, moters organizmas neturi pristigti įvairių medžiagų. Tuo tikslu mažo svorio nėščiosios maiste turėtų būti nors šiek tiek riebalų, gali būti augalinės kilmės. Arba ji būtinai turi gerti žuvų taukų. Riebalai reikalingi tam, kad būtų gerai pasisavinamos įvairios medžiagos, nes jei su maistu jų negauna pakankamai, o organizmas neturi sukaupęs rezervo, placenta juos pradeda imti iš moters organizmo. Todėl mažo svorio nėščiajai gali atsirasti lūpų kampučių plyšimų, pradėti slinkti plaukai, ji gali negrįžtamai susigadinti odą.
-Mažo svorio nėščioji rizikuoja ne tik savo, bet ir savo vaiko sveikata. Nėščiosios, kuri laikosi dietos, badauja, placenta gamins mažiau hormonų, palaikančių nėštumą, tokiu atveju vaikas gali gimti mažo svorio. Jam gali išsivystyti geležies stokos mažakraujystė. Ypač tai būdinga vegetarėms. Jos organizmas dėl įvairiausių medžiagų stygiaus gali bandyti atsikratyti vaisiaus kaip papildomo krūvio.

Liesos moters atmintinė

-Liesai moteriai, kuri per nėštumą priauga tiek svorio, kiek ir reikia priaugti, t. y. kas mėnesį ne mažiau kaip po 1,5 kg, ir laikosi visų reikiamų rekomendacijų, jokio pavojaus negresia. Ji turi visas galimybes išlaikyti gražų stangrų kūną ir pagimdyti sveiką kūdikį. Bėdos laukia tik tuomet, jei ji nesilaiko suderintos mitybos, badauja, nesportuoja, jos režimas netaisyklingas (neina pasivaikščioti, nesimėgauja grynu oru, nesimankština, neatlieka pratimų, skirtų širdžiai stiprinti).
-Net ir tokiu atveju, jei svorio per nėštumą priauga gerai ir vaisiui pavojaus nekyla, nesilaikant šių rekomendacijų grėsmė išlieka pačiai moteriai. Kada nors ateityje gali pradėti trupėti dantys, gali iškristi plombos; padidėjus kaulų tirpumui jai gresia osteoporozė; gali sutrikti kraujo krešumas. Jei per nėštumą dar prisideda geležies stokos mažakraujystė ne tik vaisius gali imti dusti, bet ir pradėti alpinėti pati nėščioji, ji gali labai blogai jaustis, gali pulti įvairiausios ligos, pvz., jai didesnė placentos infarkto, placentos atšokos tikimybė. Moteriai po gimdymo gali gamintis mažiau pieno. Kyla įvairių ligų grėsmė: gali pradėti trikti atmintis, sumažėti darbingumas ir pan.
-Apkūnuolei nėščiajai didesnė įvairių grėsmių tikimybė per nėštumą. O liesai nėščiajai jos galimos ir praėjus nemažam laikui po gimdymo.
- Per mažo svorio moteris per nėštumą turi nuolat stebėti savo būklę. Dėl svorio priaugio per nėštumą jai kyla dvi grėsmės. Viena – ji gali jo priaugti per mažai, o kita – per daug. Nes jos svoris per nėštumą didėja labai sparčiai – perpus greičiau nei įprasto svorio nėščiajai. Jei per nėštumą priauga per daug svorio, tarkim, 20 kg ir daugiau, tuomet jai kyla tokios pačios bėdos kaip apkūnuolei (žr. praėjusį nr.), tačiau jos dukart didesnės.
-Ta liesa nėščioji, kuri per nėštumą sportuoja, po gimdymo gali priaugti nuo 1,5 iki 3 kg svorio. Tačiau nereikėtų išsigąsti, jį sudaro ne „lašinukai“, o padidėjusi raumenų masė. Būna, prieš nėštumą buvusi beformė moteris, po gimdymo įgauna tam tikras formas. Atsiranda klubų linija ir pan. Dažnai apie tokias moteris tada pasakoma: „Po gimdymo ji išgražėjo.“

Ar tiesa, kad...

...per mažo svorio moterims dažniau atliekamas cezario pjūvis?
Ir taip, ir ne. Cezario pjūvio gali prireikti, jei mažo svorio moteris per nėštumą nesimankština, jos raumenys neišvystyti ir dėl to neturi jėgų nei stangintis, nei gimdyti. Ypač jei dar prisidėjo daugiau veiksnių, kaip antai vaisius gana didelis, jis silpnas, ima dusti, neišsivysčiusi placenta ir pan. Bet jei tokia moteris atsakingai elgėsi per nėštumą, tada gali kūdikį pagimdyti natūraliai be jokių komplikacijų.
...kad tas vaisius, kuriam per nėštumą stigo geležies, dažniau gimsta turėdamas apsigimimų?
Pagal tyrimus, kurie atlikti nepriteklių patiriančiose šalyse, tokiu atveju vaikai gimsta neatsparesni, mažo svorio, gali trikti jų raida iki septynerių metų, jų mirtingumas daug dažnesnis. Tačiau vaisiaus apsigimimus vis dėlto lemia kiti veiksniai. Nors ir kaip ten būtų, negalima leisti savo kūdikiui badauti. Tai labai savanaudiška iš moters pusės. Pirma pagimdykime sveiką kūdikį, o tada su savo kūnu darykime, ką panorėjusios.

Kaip skaičiuoti KMI?

Norėdamos jį apskaičiuoti imame savo kūno svorį ir padalijame jį iš ūgio kvadratu. Pvz., moters ūgis siekia 1,62 m. Taigi 1,62 m x 1,62 m = 2,62 m. Moters svoris siekia 62 kg. 62 kg padaliję iš 2,62 m, gauname 23,6.