Neabejoju, kad rytą vakarą ir dar keliasdešimt kartų per dieną paglostote savo mylimą pilvuką. Pakalbinate. Mažiukas suplazda. Bet ar žinojote, kad jei glamones lydėtų jums mieli muzikos garsai, ir jūs, ir pilvelio gyventojas patirtumėte dvigubą malonumą? Ir ne tik malonumą! Jau daugiau nei prieš 30 m. mokslininkai įrodė, kad muzikos garsai stimuliuoja vaisiaus ląsteles, spartina vaikelio raidą, o gimę mažyliai savo gebėjimais kelis kartus lenkia bendraamžius!
Ugdymas iki gimimo
Senovės lietuvės vaikelio besilaukiančias dukteris ar marčias ragindavo dažniau uždainuoti, o vakarais klausytis lakštingalų trelių. Mūsų promočiutės, nors ir neturėjo mokslinių įrodymų, tačiau intuityviai jautė, kad pilvelio gyventojas girdi, kaip dunksi mamytės širdelė (gimęs atpažįsta mamos širdies dūžius, juk priglaustas prie krūtinės nurimsta!), kaip kalba tėtis ar vieškeliu prakaukši arkliukas. Jos žinojo, kad nors mama savo mylimam nežiniukui kol kas negali parodyti baltos avytės ar leisti paliesti minkštučių viščiuko plunksnų, bet ji gali supažindinti jį su kuo įvairesniu garsų pasauliu. Šiais laikais tai vadinama prenataliniu (pre - iki, natal - gimtis) ugdymu.
Ultragarsiai tyrimai patvirtino, kad mūsų senolės neklydo - jau 16-ą sav. pilvelio gyventojas reaguoja į išorės garsus, o 24-ą sav. ausytė visiškai susiformuoja. Turbūt įdomu, kaip muzika ar jūsų žodžiai pasiekia vaikelį ir skatina jo raidą? Ogi labai paprastai: pilvelį pasiekusio garso banga virpina klausos nervą. Juo garsinė informacija siunčiama į smegenų žievę, joje iš miego pažadinti neuronai pradeda aktyviai darbuotis. Jei mažylio ausyčių muzikos garsai nepasiekia, didelė dalis neuronų taip ir lieka apsnūdę, smegenys lėčiau vystosi. Tai reiškia, kad lėčiau vystosi jutimai ir gebėjimai.
Be to, klausantis muzikos, vystosi abu smegenų pusrutuliai: kairysis tyrinėja muzikos vaizdus, o dešinysis, atsakingas už jutimus, bando suvokti estetinį muzikos grožį.
Muzika aktyvina ne tik psichinę, bet ir fizinę vaisiaus raidą: padeda formuotis kaulų struktūrai, garsų vibracijos pasiekia toliausius audinius ir juos ,,masažuoja“, aktyvina kraujotaką, kelia organizmo tonusą.

Iki gimimo muzika ugdyti kūdikiai vystymosi požiūriu gerokai pralenkia muzikos pamokėlių ,,nelankiusius“ bendraamžius. Keletas pavyzdžių:
ugdyti mažiukai neugdyti
pradeda šypsotis 19-ą dieną, 1 mėn.
akutėmis seka žaisliuką 1 mėn. 1,5 mėn.
taria pirmus skiemenis 5 mėn. 6 mėn.
savarankiškai sėdi 5,5 mėn. 6 mėn.
Ištikimybė klasikai
Pastebėta, kad smegenų veiklą ypač aktyvina klasikinė muzika. Taip yra, nes dirbdamos smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad smegenų melodijos labai panašios į klasikinių kūrinių, rytietiškas ir liaudies dainų intonacijas. Atradimas buvo pavadintas ,,Mocarto efektu“. Kaip tik dėl to dauguma prenatalinio ugdymo specialistų rekomenduoja mamoms klausyti Mocarto, Bacho, Hendelio ir kitų klasikų. Tačiau savitą poveikį turi kiekvienas į pilvelį prasiskverbęs garsas. Buvo pastebėta, kad vienaip kūdikis reaguoja į meilius žodžius, visiškai kitaip girdėdamas keikiantis!

5 klausimai - 5 atsakymai
Į klausimus atsako Ankstyvojo muzikinio ugdymo studijos (AMUS) vadovė Asta Kerulytė-Morkūnienė (tel. 8 -610 065 60).

1. Ar per užsiėmimus būsimos mamos klausosi tik klasikos? O jei mamai nepatinka?
Pasaulyje propaguojamų metodikų pagrindas yra klasikinė muzika, bet jei mamai jos klausantis neramu, turėtų nesiklausyti. Reikia ieškoti kompromiso, muzikos, kuri ramina. Skirtinguose pasaulio kraštuose gimusių žmonių pajautos taip pat labai skiriasi. Muzika, kuri tinka japonei arba rusaitei, gali netikti lietuvei. Nėščia moteris itin jautri, todėl visada sakau: ,,Jei jums tai nepriimtina, nedarykite“. Ne veltui sakoma, kad nėščios moters noras - įsakymas. Ji puikiai jaučia, kas jai tinka, kas ne. Skeptiškai žiūriu į griežtai parinktą repertuarą, rekomenduoju klausyti ramią, priimtiną, mamai malonią muziką.

2. Jeigu būsima mama - sunkiojo roko, triukšmingos muzikos gerbėja?
Viena mama, lankiusi mūsų užsiėmimus, kartą pasidžiaugė eisianti į pasaulinės roko žvaigždės koncertą. Aš įspėjau, kad per didelis garsas kūdikį veikia neigiamai, jis bijo nesuvokiamo triukšmo. Tačiau mama nusprendė, kad jai tai malonu, ir išėjo. Vėliau patvirtino mano nuogąstavimus. Mėgstamos trankios muzikos mama gali klausytis per ausines. Tegul ji pasidžiaugia, o kūdikis palaukia jam skirtų harmoningų dainų. Būkime verčiau atsargesni, nei drąsūs, nes per didelis triukšmas gali būti raidos sutrikimų, neįgalumo priežastis.

3. Ar labai garsiai galima klausytis muzikos? Ar galima pilvukui uždėti ausines?
Neturi būti nei pernelyg tylu, nei pernelyg garsu, reikia įvertinti, kad garsui reikia prasiskverbti pro vaisiaus vandenis. Mane liūdina ir gąsdina patarimai 30 min. klausyti muzikos uždėjus ausinuką ant pilvuko. To daryti negalima, tai pavojinga! Geriau, kai garsas švelniai sklinda, o ne bombarduojamas į vieną tašką.

4. Ar raginti tėčius dainuoti pilveliui? Kokiais argumentais paveikti besidrovintį vyrą?
Labai svarbu, kad tėtis dainuotų, skaitytų pasakas, kalbėtųsi su pilveliu. Jei nemoka lopšinės, bet jam maloni kokia studijų daina, tegul ją ir dainuoja! Lai ir gitara pritaria! Tėčiui dainuojant, vaiko reakcijos būna labai aiškios, jis rodo, kad jam malonus kitas balso tembras, kitokia balso spalva. Tėtis neturi tokio artumo su vaikeliu, tad jo atėjimui turėtų labai ruoštis, ,,prisijaukinti“. Psichologų, mokslininkų nuomone, prenatalinio ugdymo vaisiai bus ypač akivaizdūs paauglystėje - didžiausių nesusikalbėjimų metais. Ugdyti vaikai geriau sutaria su tėvais.

5. Ar svarbu, kada - ryte, vakare, per pietus muzikuoti pilveliui?
Nustatyta, kad paros laikas turi įtakos garsų suvokimui, pavyzdžiui, ryte kūdikis geriau reaguoja į žemesnius, vakare - į aukštesnius garsus. Vaikelis turi savo režimą - kada miegoti, būdrauti ir, žinoma, ,,muzikuoti“. Dėl to reakcija į garsus įvairi. Būsimos mamos, kurios nedirba, gali dienotvarkę sudėlioti taip, kad joms ir vaikeliui muzikuoti būtų geriausias laikas, dirbančios muzikai daugiau dėmesio skiria ryte bei vakare.

Negalinčioms lankyti muzikos užsiėmimų Asta Kerulytė-Morkūnienė rekomenduoja muzikuoti namie. Štai keletas patarimų:
• Užsiėmimus lankančios būsimos mamos pirmiausia išmoksta įsiklausyti į kūdikio poreikius, pajusti jo reakcijas, suprasti, kas jam malonu, kas ne. Tai suvokus, galima pradėti muzikuoti.

• Dainuokite tai, kas jums patinka. Nesibaiminkite - mamos balsas, kad ir koks būtų, tikrai nepakenks pilvelio gyventojui.

• Grokite paprastas melodijas paprastais muzikos instrumentais. Galite groti viena ranka arba vienu piršteliu - svarbiausia yra garsai, o ne jūsų muzikos gabumai.

• Klausyti pasirinkite ramią, malonią, netrankią muziką. Idealu, jei galite klausytis klasikos kūrinių.

• Atsisėskite arčiau muzikinio centro ir paleiskite muziką tokiu garsu, kad būtų malonu ausiai.

• Nedėkite pilveliui ausinių, nesinaudokite piltuvėliais ar kitais priedais, padedančiais garsui sklisti. Jūsų kūnas yra puikus rezonatorius. Stuburu, dubens kaulais garsas kuo puikiausiai sklinda. Ausinukus ir piltuvėlius galima naudoti tik pasitarus su mokytoja.

• Muzikuokite, dainuokite kasdien.