Skrandukas - mažytis

Vaiko skonis susiformuoja gana anksti. Jau 4–6 mėnesių jis gauna papildomo maisto. O metukų sulaukęs mažylis jau būna išragavęs įvairiausių produktų ir gali valgyti šeimos maisto (žinoma, be prieskonių, riebių, aštrių padažų). Tuo metu atsiranda ir „mėgstu – nemėgstu“, kai vieni produktai mažajam patinka labiau, o kitų visai nenori matyti savo lėkštėje.
Tačiau, kai mamos pavirkauja, gydytojų požiūris atlaidus: ką reiškia „nevalgo“? Jei nevalgytų, vaikas nebevaikščiotų. Vadinasi, ko nors vis tiek užkanda. Mamos neskaičiuoja, kiek ir ko vaikas suvalgo per dieną, o juk jo skrandukas yra gana mažas. Todėl jį užpildantis maistas turi būti visavertis – ir jokiu būdu ne bandelės, sultys, saldainiai ar kiti beverčiai produktai. O jei šių produktų vaikas gauna prieš pat valgį, kad ir likus valandai iki jo, organizmas nespėja suvirškinti. Taigi sveikam maistui vietos nelieka. Štai tau ir nevalgo!

Režimo paisyti būtina

Kai kurie tėveliai laikosi taisyklės maitinti tada, kai vaikai panori (kūdikiai turi būti maitinami mamos pienu, kai tik užsimano). Arba, tarkim, vaikas ilgai miegojo, pietų metas praėjo, taigi nebegavo. Taip neturi būti. Vyresnis nei metukų mažylis privalo valgyti 5–6 kartus per dieną: trys pagrindiniai šilti valgiai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 2–3 užkandžiai (priešpiečiai, pavakariai, pienukas prieš naktį, jei vaikas nori). Nevalgiukui reikėtų dažniau pasiūlyti valgyti, bet po nedaug. Kuo užsigerti? Tinkamiausias vaikų gėrimas: pienas, vanduo ar ką tik išspaustos sultys (mažiesiems jas patartina skiesti virintu vandeniu, kad nebūtų per aštrios).

Kada ir ko valgyti?

8–9 val. Pusryčiai. Geriausia – košė su pienu. Vaikas turėtų gauti įvairių kruopų, nors mamos paprastai verda tik tris košes: grikių, ryžių, avižų. Yra kur kas daugiau kruopų rūšių. Mažiausiai vertingos – manų. Nors nevalgiems, liesiems vaikams kartą per savaitę galima pasiūlyti ir manų košės – joje esantys angliavandeniai padės priaugti svorio. Košę gardiname tuo, kas priimtina šeimai: uogiene, grietine.
11 val. Priešpiečiai. Daržovių salotos. Taip, vaikai nelabai jas mėgsta, tačiau jei pratinsime, tai ir valgys. Priešpiečiams galima pasiūlyti ir vaisių, jogurto, retsykiais sausainiuką. Tačiau jei vaikas nevalgus, saldumynais nereikėtų piktnaudžiauti.
13-14 val. Pietūs. Pietų iš dviejų patiekalų vaikas nesuvalgys. Vieni mažyliai geriau valgo sriubą, kitiems patinka antrasis patiekalas. Svarbu, kad gautų mėsos – tai baltymų, geležies šaltinis. Be abejo, vertingesnė raudonoji mėsa: jautiena, kiauliena, veršiena. Kadangi mažyliui reikia visokių produktų, geriausia per pietus pasiūlyti daržovių sriubytės su mėsos kukuliais. Arba galima pasiūlyti sriubytės, po valandos – mėsytės.
17 val. Pavakariai. Salotos, vaisiai, jogurtas.
19-20 val. Vakarienė. Košė, varškės patiekalas, pienu užpilti dribsniai.
Prieš miegą kai kurie mažyliai geria pieno.

Jei atsisako pietų...

Jei atsisėdęs prie pietų stalo vaikas po dviejų šaukštų suka nosį į šalį, neverskite valgyti. Tačiau po 10–20 min. vėl pasiūlykite. Čia jau tas atvejis, kai su šaukštu reikia vaikščioti iš paskos, nes tik taip sumaitinsite reikiamą normą. Jei patiekalo atsisakė antrą ir trečią kartą, siūlykite kito sveiko maisto. Na, o jei vaikas nevalgo jokio „rimto“ maisto, tačiau neatsisako užkandžių (bandelių, sumuštinių, sausainių), tokiu atveju reikia stengtis, kad tai būtų kuo įvairesni, sveikesni produktai.
„Cirko“ prie stalo neturėtų būti. Nereikia nei TV žiūrėti, nei dainų dainuoti ar už tėtį ir mamą šaukštą kišti. Taip tik atitraukiamas dėmesys, prarandama sotumo kontrolė, vaikas gali būti permaitinamas.

Kaip paskatinti mažojo apetitą?

Kai gaminate valgį namie, leiskite ir mažajam padėti – savo paties ruoštą maistą valgys su kur kas didesniu apetitu.
Neverskite valgyti per prievartą. Nesuvalgo – nereikia.
Prie stalo nevalia bartis!
Vaikas mėgsta ritualus. Jis turi turėti savo įrankius, vietą prie stalo, padėkliuką. Galima patiekiamam maistui sugalvoti pavadinimą pagal mėgstamą animacinį filmuką, maistą lėkštėje išdėlioti kuo patraukliau: gali atsirasti zuikučių, mašinyčių, grybukų.
Kartais mamos vaikų pasiteirauja, ko šie norėtų pietums ar vakarienei. Patarimas – verčiau leiskite vaikui pasirinkti vieną jūsų pasiūlytų patiekalų – ir greitai paruošiamų. Ilgai laukdamas patiekalo vaikas ir pamirš ko užsimanęs.

Saldainiai - ne atlygis

Vaikui patinka saldumynai. Retsykiais galima jį pamaloninti šiuo skanėstu, tačiau tai neturi būti atlygis. Neva „buvai geras“, „neverksi“, „padarei kažką“, tai „gausi saldainiuką“. Taip skatinamas vaikas supras, kad už bet kuriuos darbus (ar nedarbus) jam privalo būti atlyginta.

Vertingi patarimai prie stalo

Pageidautina, kad visa šeima valgytų kartu. Taip vaikui smagiau, geresnis apetitas, formuojamos valgymo tradicijos.
Nuo mažens siūlykite kuo įvairesnio maisto. Naujų produktų duokite po truputį. Geriau, kai vaikas išalkęs.
Kiek maisto duoti vaikui, individualu. Vienokį kiekį valgys judresnis, kitokį – lėtesnis vaikas.
Nepamirškite, kad kietas maistas duodamas šaukšteliu, o skystis – iš puodelio. Pasitaiko, kad mama gamina skystą košę ir mažylis ją geria iš buteliuko.
Maistas turi būti neriebus, mat vaikučio virškinimo sistema dar nesusiformavusi.
Jokių keptų produktų! Tik virti, troškinti, garinti. Nepamirškite, kad keptame maiste yra vėžį sukeliančių medžiagų. Keptas maistas (orkaitėje taip pat) nerekomenduojamas iki septynerių metų.
Vaikui duokite tik šviežiai pagamintą, o ne pašildytą maistą.
Prieskonių nepadauginkite. Tarkim, metų vaikas per dieną su maistu gali gauti iki pusės gramo druskos, suaugęs – 5 g. Cukrų irgi ribokite.
Jei vaikas linksmas, žaidžia, bendrauja, auga jo svoris – vadinasi, suvalgo pakankamai, nors gal ir mažiau nei kaimynės sūnus. Tačiau jei mažylis vangus, pablyškęs, nežaidžia, atsisako net ir mėgstamo patiekalo, kreipkitės į gydytoją.
Stenkitės vaikui patiekti įvairų maistą – kasdien pietums siūloma net ir pati skaniausia, bet ta pati sriuba po savaitės įgrįs.
Karštymečiu būtina duoti daug gerti – kaip suaugusysis, mažylis netenka daug skysčių, bet jo organizmas ypač jautrus. Geriausiai troškulį malšina paprastas vanduo.
Jei manote, kad visos nevalgiuko problemos bus išspręstos įkišus tabletę vitaminų, klystate. Tai tik maisto papildas, deja, nepakeičiantis maisto ir su juo gaunamų medžiagų.

Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro psichologė Jolanta Skrebienė 8–5 270 98 48

Negera mama?
Kai mama sako, kad vaikas nevalgo, o aš regiu net apvaloką mažylį, akivaizdu, kad rūpesčių turi ne vaikas. Dažniausiai tai rodo mamos nepasitikėjimą savimi kaip gera mama. Mat iš pradžių maitinimas krūtimi patenkindavo bemaž visus kūdikio poreikius: priglaustas prie krūties mažylis ir pavalgydavo, ir atsigerdavo, ir nurimdavo, ir sušildavo, ir užmigdavo. Vaikas auga. Norint jį sušildyti reikia stebėti, kaip apsirengęs; jei ištroškęs, reikia pasiūlyti gerti; jei alkanas – valgyti; o jei mažyliui reikia emocinės šilumos, reikia priglausti, pasisodinti ant kelių, pažaisti. O instinktai moteriai kužda, kad viskas gerai tik tada, kai vaikas gerai valgo. Dažnai vaikas prastai valgo tik su mama. Užtat likęs su aukle ar nubėgęs pas kaimynę jis kemša už du!
Protesto vardan
Kartais nevalgydamas vaikas kovoja su mama. Mato, kad atstumdamas maistą gali paveikti mamą (ji išgyvena, šokinėja, siūlo šaukštą), ir tai tampa vienu būdų gauti mamos dėmesio. Akivaizdu – vaiko ir mamos santykiams trūksta šilumos. Ir galbūt jau seniai . Patarimas – nepanikuokite. Antraip mažylis dar labiau protestuos.
Tėvų barniai
Jei nustojo valgyti iki tol apetitu nesiskundęs vaikas, ieškokite priežasties. Ir kaip įmanydami ją šalinkite. Dažnai paaiškėja, kad namuose tėvai barasi, sprendžia skyrybų klausimą. Nemanykite, kad vaikai nieko nesupranta... Dėl savo atžalų ramybės tėvai galėtų susitarti nesibarti vaikų akivaizdoje. O gal tėvai gali pabūti su vaikais kiekvienas atskirai? Be abejo, nemalonių skyrybų aplinkybių visiškai išvengti nepavyks, tačiau reikia stengtis kiek įmanoma mažinti įtampą.
Darželis
Galbūt mažylio apetitas pablogėjo, kai pradėjo lankyti lopšelį ar darželį? Taip jis gali liūdėti dėl to, kad mama jį palieka darželyje ar namie per ilgai vieną ir jis gauna per mažai jos dėmesio. O gal bėdą lemia dažna auklėtojų kaita ir vaikas jaučiasi nesaugus. Raskite priežastį.