Sausų kelnių mokykla

Nebūtina laukti metų ar dvejų, kad vaikas išmoktų prašytis į tualetą, nes jau naujagimis moka parodyti, kad atėjo metas šlapintis ar tuštintis. Šis būdas gyvuoja tiek, kiek ir žmogus. Bet Vakarų kultūros šalyse jis buvo primirštas ir šiuo metu vėl prisimintas. Kaip užauginti mažylį be sauskelnių ir vystyklų?
Konsultuoja Prieraišiosios tėvystės centro vadovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė

Noriu į tualetą!

Turbūt esate girdėję teoriją, kad sąmoningai prašytis ant puoduko vaikas išmoksta maždaug 18-24 mėn.? Girdėjote greičiausiai ir tai, kad mamos, ant puodukų kūdikius sodinančios daug anksčiau, pašaipiai vadinamos vaikų dresuotojomis? Natūraliosios higienos būdo šalininkė Vitalija tvirtina, kad šlapintis ir tuštinis kūdikis prašosi nuo gimimo, ir tai natūralus poreikis, kaip ir noras valgyti, būti apkabintam: „Vos gimęs vaikas rodo, kad nori žįsti: kaišioja liežuvuką, žiojasi, labai išalkęs verkia. Taip pat nuo gimimo dauguma vaikų užsimanę šlapintis ir tuštintis siunčia signalus. Taip elgiasi visi žinduoliai, taip pat ir žmogus. Svarbiausias klausimas: ar esame pasiruošę atpažinti šiuos ženklus?
Iki šiol yra tautų, kai mamos nešiojasi nuogus kūdikius ant nugaros. Ten sakoma, kad jei po trijų parų naujagimis „apsisioja mamą“, tai ji nėra gera mama, nes neužmezgė reikiamo ryšio su vaiku. Taigi įvairiose pasaulio kultūrose vaikų gebėjimai vertinami skirtingai. Vakarų kultūra šiandien nurodo 24 mėn. ribą mokytis sėstis ant puodo, tačiau prieš šimtą metų ji buvo gerokai ankstesnė – maždaug 6 mėn.

Niurna, muistosi, riečia kojas

Kiekvienas vaikas vis kitoks, todėl ir jų siunčiami signalai skiriasi. Naujagimis gali muistytis, verkti, niurnėti, išleisti dujas, nustoti valgyti, riesti kojytes: pritraukti jas ir tarsi atsispirti. Kiti prieš šlapindamiesi ar tuštindamiesi nusipurto, treti – pasislenka iš vietos, kurioje guli. Svarbu žinoti, kad vaikeliui augant ženklai keičiasi. Jei į tokius signalus nebus reaguojama, vaikai ilgainiui juos tiesiog gali liautis siųsti.
„Neseniai bendravau su mama, pagal natūraliosios higienos principus auginančią antrą savo vaikutį (pirmasis užaugo įprastai, su sauskelnėmis). Ji jau pusę metų sėkmingai tai daro, o mažylis prieš atlikdamas reikaliukus pravirksta. Šiandien mama svarsto, kad greičiausiai ir pirmojo vaiko verksmas reikšdavo šį norą. O ji, to nežinodama, siūlydavo valgyti, nešiodavo nerimstantį. Moteris nieko nebuvo skaičiusi apie natūraliąją higieną, tiesiog jos pačios mama patarė pabandyti „pagauti sisiuką“. Kad taip elgdavosi ir mūsų senoliai, esama ir daugiau liudijimų“, – sako pašnekovė.

„Ssss“ – į kriauklę

Pastebėjus kūdikio norą šlapintis ir tuštintis, reikia tuoj pat reaguoti – numauti kelnytes ir palaikyti patogia padėtimi. Kur tai daryti, sprendžia patys – virš vonios, kriauklės ar dubens, vasarą galima tiesiog virš žolytės, o jei mažiukas jau moka sėdėti – pasodinti ant naktipuodžio. Taip darant galima sakyti, pavyzdžiui, „ssss“ arba parodyti tam tikrą gestą, kurį vaikutis susies su šalinimo procesu. Vėliau, pavyzdžiui, prieš išeinant į lauką pasakius „ssss“ vaikutis atliks reikaliuką.
Vaikutį virš kriauklės reikėtų laikyti ne ilgiau nei 5 min. Jei nepavyks dabar, pavyks kitą kartą.
Natūralioji higiena remiasi keturiais principais: natūraliu vaiko ritmu, kurį beveik visi tėvai yra perpratę (pvz., šlapintis po miego ar tuštintis pavalgius); minėtais vaiko rodomais ženklais; tėvų vaikui rodomais ar sakomais ženklais ir intuicija. Intuicija šiuo atveju yra nepamainoma.

Jokio spaudimo!

Mamos dažnai klausia, ar natūralioji higiena draudžia segėti sauskelnes. Tikrai nedraudžia, tačiau svarbu, kaip dažnai jūs jas segate vaikui ir kaip dažnai į pagalbą pasitelkiate puoduką. Svarbiausia yra parodyti, kad daryti į kelnes nėra gerai. Antra vertus, sauskelnės tėvams sukuria saugumo jausmą, todėl nieko keista, jei visą pusdienį pamirštama vaikui pasiūlyti sėstis ant puodo. Tačiau jei „pusdienis“ užsitęs iki visos dienos, o ši – iki savaitės, greičiausiai natūraliosios higienos „prisijaukinti“ nepavyks.
Yra mamų, kurios užsibrėžia užauginti vaiką be šlapių kelnių. Toks požiūris gali labai apsunkina motinystę, nes sušlapus kelnytėms mama gali net kaltinti save, kad yra bloga. Mažylis jaus įtampą, gal net bus baramas. Natūralioji higiena nėra vaiko dresavimas, ji ugdo refleksą ir, svarbiausia, saugų, jautrų, abipusį vaiko ir tėvų ryšį.

Nuo ko pradėti

Lengviausia pradėti jau nuo gimimo ar pirmo mėnesio, bet ne vėlu bandyti ir vėliau. Paprasčiausia „sisiuką pagauti“ po miegelio – nakties ar popiečio, o kada tiksliai – po 5, 10 min. ar pusvalandžio vaikas užsimano tuštintis, pasakys tik pati mama.
Patartina nepratinti vaiko prie vieno naktipuodžio. Pripratęs prie jo, mažiukas gali nenorėti šlapintis svečiuose ar, pavyzdžiui, ligoninės tualete.
Naktimis vieni vaikai šlapinasi daug, kiti mažiau. Naktį, kaip ir dieną, jie irgi parodo norą tai padaryti: muistosi, verkia, bet nebūtinai prabunda. Galima puoduką laikyti šalia lovos ir, pastebėjus vaiko norą, tiesiog pakelti jį pasišlapinti. Kartais vaikai tai padaro net nepabudę. Tačiau yra tokių, kuriems naktį keltis labai nepatinka arba tai labai vargina mamą – tokiu atveju galima segti sauskelnes ar vystyklus. Tačiau mamų patirtis rodo, kad be vystyklų ar sauskelnių miegantys vaikučiai lengviau įgunda prabusti ir pasiprašyti ant puodo.

Koks tikslas?

Šio būdo tikslas ne išmokyti vaiką kuo greičiau atlikti reikalus į puoduką, o išmokti atpažinti siunčiamus ženklus, patenkinti jo poreikius, megzti ryšį su juo. Tai, kad sutaupoma laiko (nereikia vystyklų skalbti) ir pinigų (nereikia sauskelnių pirkti), neteršiama gamta, taip pat yra stipri motyvacija.
Daugiau privalumų:
• išnyksta rizika sirgti vystyklų dermatitu;
• mažėja šlapimo takų užkrečiamųjų ligų tikimybė;
• vaikas lengvai pripranta prie puoduko;
• padeda užkietėjus viduriukams.
Natūralioji higiena yra nepamainoma atidžių tėvų pagalbininkė vaikui susirgus – juk pakitęs šlapimas, taip pat neįprastas šlapinimosi ar tuštinimosi dažnumas (ar retumas) gali būti ankstyvi ligos požymiai, padedantys įvertinti ligonėlio būklę. Šlapinimosi ir tuštinimosi ypatumai ypač svarbūs pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kai tėvai jaudinasi, ar vaikučiams pakanka pieno. Žinodami, kad naujagimis šlapinasi bent 6-8 kartus per parą, kitaip tariant, pieno jam pakanka, daug tėvų miegotų gerokai ramiau. Tik kaip tuos kartus suskaičiuoti, jei vaikas visą laiką su sauskelnėmis?

Nusimauti kelnes

Metas, kada kūdikis pradeda atpažinti ir valdyti savo šlapinimosi bei tuštinimosi funkcijas, pastaraisiais metais buvo vis vėlinamas. Vitalijos mano, tai pirmiausia susiję su industriniu ir komerciniu Vakarų visuomenės pobūdžiu. Tai pabrėžia ir ilgamečiu Amerikos pediatrijos autoritetu vadinamas daktaras Thomas Berry Brazeltonas. Šis mokslininkas pasisako už tai, kad vaiko nereikia skubėti pratinti prie puoduko, tačiau pripažįsta, kad natūraliosios higienos šalininkų taikomas būdas yra veiksmingas, patikimas, tik... visiškai netinkamas Vakarų kultūrai, kai mamos ir tėčiai labai greitai po vaiko gimimo grįžta į darbus.
Sauskelnių gaminama vis vyresniems vaikams, pvz., iki 16 kg, taigi maždaug iki 4-5 m. Jei yra tokių sauskelnių pasiūla, yra ir paklausa. Natūralioji higiena remiasi kitokiu požiūriu: vaikučiui daryti į kelnes, kad ir kokios jos būtų, nėra įprastas reiškinys, tai gali nutikti tik išimtiniais atvejais. Reikėtų jas nusimauti.

Trumpai drūtai

• Prieš pasituštindami ar pasišlapindami paprastai naujagimiai siunčia tam tikrą signalą.
• Pastebėję signalą kūdikį nuogu užpakaliuku palaikykite virš kriauklės, dubens ar klozeto.
• Jokios prievartos ar spaudimo, tai turi būti natūralus procesas.
• Natūraliosios higienos teoriją Vakarų pasauliui priminė amerikietė Ingrid Bauer, parašiusi apie tai knygą „Diaper Free! The Gentle Wisdom of Natural Infant Hygiene“.
• Lietuviškasis tinklaraštis apie tai – www.supratingamama.blogspot.com.

Mamos patirtis

Vitalija, 2 m. 10 mėn. Eleonoros Magdalenos mama
„Natūraliąją higieną išbandžiau, kai dukrytei tebuvo trys savaitės. Mums puikiai pavyko. Tačiau iš pradžių, kol pati ėmiau pasitikėti šiuo būdu ir savimi, esame naudoję ir daugkartinių vystyklų, ir vienkartinių sauskelnių. Kol Magdutė buvo kūdikis, „sisiuką“ gaudydavome virš kriauklės, klozeto, kaime – virš kibiro. Kai išmoko sėdėti, sodindavau ant puoduko. Naktimis dažniausiai keldavausi ir lovytėje padarydavome į puoduką, nors buvo naktų, pvz., kai sirgdavau, užmaudavau vystyklus. Gana greitai Magdutė išmoko pati atsibusti naktį ir prašytis į tualetą. Pastebėjau, kad pripratęs šlapintis ar tuštintis numautomis kelnytėmis, kūdikis, apmautas sauskelnėmis, moka šiek tiek palaukti ir nesišlapina. Aišku, šešių mėnesių kūdikis nepalauks pusvalandžio, bet kelias minutes, kol surasdavau vietą, kurioje galima tai padaryti, palaukdavo. Daugkartinių vystyklų visiškai atsisakėme, kai dukrytei buvo 1 m. 2 mėn. Esu įsitikinusi, kad šis būdas nereikalauja iš vaiko paklusnumo, tai yra tam tikras mamos ir vaiko bendravimas, stiprinantis tarpusavio ryšį. Tačiau, kaip ir kitiems ryšiams, jam reikia nuolatinio artumo..