Pataria
Atsimenu, kaip mes, trys mamos, dar ne taip seniai, vos prieš metus, nutarėme baigti žindyti savo vaikus. Susitikusios kieme kiekvieną dieną aptardavome „laimėjimus“. Viena iškart nuleido rankas, mano vaikas besistengiant susirgo, teko duoti antibiotikų. O štai trečia pasiekė finišo tiesiąją, bet vargo užteko, nes krūtyse nuolat darėsi gumbai. Mūsų vaikai buvo atšventę pirmą savo tortadienį, atrodė, pats metas. Ypač jei šeimos gydytojas palaimino tokį sprendimą.
Vaikas spyrė mamai, užtvojo draugui, sumušė silpnesnį, nuskriaudė ir paliko mirtimi vaduotis gyvūną. Panašių istorijų šimtai. Kodėl vaikai tokie žiaurūs?
,,Per dažnai neimk ant rankų nes išlepinsi“, ,,pratink užmigti lovelėje, kad neįprastų šalia tavęs“, - mokė mane labiau patyrę giminaičiai. O aš net neįsivaizdavau, kaip galima neimti mažučio kūdikiuko ant rankų. Arba, ką reiškia per dažnai neimti. Kada dar lepinti, jei ne dabar kūdikystėje? Ir apskritai kažkodėl visada atrodo, kad tik svetimi vaikai yra lepūnėliai, o savi tiesiog mylimi. Apie tai, ar skiriasi meilė nuo lepinimo kalbamės su vaikų ir paauglių psichiatre Goda Bačiene
Kiekviena moteris, augusi su ją mylinčiu tėčiu, prisimena vaikystės akimirkas, nuo kurių sąla širdis: kaip tvirtos rankos pakylėjo nuo žemės ir alpinėjančią iš nuovargio ant savo pečių parnešė namo, kaip nubraukė ašarą ir pataisė sulūžusią lėlę, kaip guodė, ramino ir patarė... Gal dėl to dukterys niekada neužmiršta tėčio, su juo lygina savo vyrą.
Konsultuoja psichologė Edita Kuogienė, www.tugali.lt
Atrodo, vaikutis toks geras, toks meilus, bet štai nei iš šio, nei iš to parpuola ant grindų ir pradeda spardytis kojomis, klykti, neklauso, ką jam sakome. Vaikai neužauga be ašarų, neigimo, prieštaravimo. Pasirodo, padariniai gali būti skaudūs. Kokių auklėjimo klaidų padarome?
Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė
Mamos vis dažniau veržiasi grįžti į darbą, o jaunos mažylių močiutės „džinsuotos tekinom“ tvarko ne mažiau svarbius reikalus. Tokiu atveju mažyliui tenka ieškoti auklės. Kokios norėtumėte? Atsakingos, mylinčios jūsų vaiką, švelnios, darbščios, atsižvelgiančios į visus jūsų prašymus, galbūt net skaniai gaminančios. Taigi norite nei daug, nei mažai – idealios moters. Nuraminsiu – idealių nebūna, tačiau kuo geresnės ieškoti būtina. Kaip tai daryti, skaitykite toliau.
Iš skaitytojos Astos Kupčinskaitės-Ryklienės laiško:
„Norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi, pasitikintys savimi, gerbtų save ir kitus, patys būtų gerbiami, gebėtų įgyvendinti savo svajones... Kai laukėme Jonuko, kuriam dabar metukai, su vyru taip pat apie tai daug galvojome. Svarstėme, ar galime pasiruošti tarsi iš anksto, kad savo vaikui galėtume suteikti visa, ką galime geriausia. Ir tada sužinojome, kad yra Vilniuje tokia „Tėvų“ mokykla, kur kaip tik ir moko tėvus būti... gerais tėvais! Ši mokykla veikia Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, bet ten patekti nelengva. Patekau po gero pusmečio. Tai, ką sužinojau, išmokau ir patyriau per mokymus, visiems laikams pakeitė mano bendravimą ne tik su vaikais, bet ir su savo tėvais, kolegomis, draugais.
Tai, ką išgirdau per mokymus, sugulė mano užrašų sąsiuvinio paskutiniame puslapyje kaip dešimt svarbiausių bendravimo su vaikais taisyklių.“
Kokia turi būti šiuolaikinė moteris ir mama? Ji turi suspėti daryti karjerą, rūpintis vaikais, namais. Žodžiu, būti darbšti kaip bitė ir greita kaip ritė. Vyresnės mamos puikiai dar prisimena animacinį filmą, kur vikrioji Ritė sukosi neįtikėtinai greitai, o jos dėka gimė fantastiško grožio audiniai.
Vasarą nors savaitgalį visi stengiamės nors trumpam ištrūkti iš miesto šurmulio ir nuvažiuoti prie vandens. Kaip pasirinkti vandens telkinį? Kokio amžiaus mažiuką jau galima pratinti prie maudynių gamtoje?
Konsultuoja Vilniaus VšĮ „Antakalnio poliklinikos“ vaikų baseino kineziterapeutė Džiuginta Švedienė, tel. 210 46 50
Vaikų globa – itin jautri tema. Žmonės dažniau linkę pasakoti apie šviesiąją jos pusę, o mūsų herojė Edita nepabijojo atskleisti ir sunkumų, su kuriais susidūrė ėmusi globoti du nuostabius vaikučius – 3,5 m. Faustiną ir 1 m. 7 mėn. Vilių.
Gimus mažyliui moteris spinduliuoja laime, bet… neretai bijo prieiti prie veidrodžio. Šią laimės akimirką veidrodis tampa panašus į priešą: veide - nuovargis, iki tol susižavėjimą kėlęs apvalutis pilvelis dabar nukąra kaip koks maišas, svarstyklės rodo ne tai, ką norėtume matyti, o ryte ir vėl tenka rengtis tuos pačius nėščiosios drabužėlius… Nusprendžiate pasigražinti, paliekate verkiantį turtelį laimingam tėveliui ir išsiruošiate kirpti ir dažyti per nėštumą šiek tiek apleistų plaukų. ,,Kada turite gimdyti?“ - išgirstate vos atsisėdusi į kirpėjos krėslą. Tą akimirką atrodo, kad žemė slysta jums iš po kojų. Taigi amžinas klausimas: kaip suplonėti pagimdžiusiai?
Jokie žinynai ir enciklopedijos apie tokį sindromą nerašo, bet beveik visos šeimos su juo susiduria. Kodėl vaikas tampa mažuoju močiutės dievaičiu ir didžiuoju jos rūpesčiu?
Konsultuoja mokslų daktarė vaikų psichologė psichoterapeutė Viktorija Grigaliūnienė (tel. 8–699 57 539)
