Natūralu, ekologiška, sveika. Dabar madinga apie tai kalbėti. Bet gal tikrai verta žinoti, kas gali pakenkti sveikatai?
Konsultuoja Baltijos aplinkos forumo projektų koordinatorė, cheminių medžiagų ekspertė ekologė Zita Dudutytė

LAUKIMAS

Besilaukianti moteris turėtų rinktis kuo mažiau perdirbtus maisto produktus, atsisakyti pusgaminių, kuriuose netrūksta priedų (konservantų, stabilizatorių, kvapų, dažų). Juk nuo to, ką būsima mama valgo, priklauso kūdikio sveikata. Be to, reikėtų atidžiau rinktis kosmetiką, higienos priemones. Rekomenduojama mažiau naudoti ar visiškai atsisakyti plaukų, nagų lako, plaukų dažų, nagų lako valiklio. Šių priemonių sudėtyje gali būti medžiagų, kurios didina persileidimų tikimybę, dirgina odą, kvėpavimo takus, ardo endokrininę sistemą, sutrikdo medžiagų apykaitą, gali pažeisti kepenis. Patekusios į moters organizmą žalingos medžiagos per placentą ar pieną pasiekia ir kūdikį. Vis dėlto galima rinktis ekologiškus produktus, kuriuose nebus sveikatai kenksmingų medžiagų.

APLINKA

Suaugusieji vidutiniškai 65, o naujagimis – net 95 proc. laiko praleidžia namuose. Norėdami, kad būtų gražus, kas keleri metai būstą perdažome, atnaujiname. Daugelyje dažų, lakų, skiediklių, tirpiklių, klijų, dekoratyviųjų dangų, glaistų yra nuodingųjų ir degių medžiagų. Visa tai kaupiasi dulkėse, kurias įkvėpiame. Įsirengiant naują būstą reikėtų vengti plastikinių langų, grindų, sienų, lubų dangų. Plastiko sudėtyje esantys junginiai gali sukelti vėžį, pažeisti lytines funkcijas. Netinka Kinijoje pagamintos granito, marmuro, glazūruotos plytelės, nes viena sudedamųjų medžiagų – radonas gali paskatinti kraujo ir plaučių vėžį. Rinkitės medinius langus, medines grindis, kamštinę dangą, natūralų linoleumą. Sienas, grindis, baldus dažykite vandeniu skiedžiamais dažais. Juos galima plauti vandeniu ir muilu, jie ne tokie pavojingi kaip aliejiniai, aerozoliniai. Tieskite natūralios medžiagos kiliminę dangą iš medvilnės, vilnos, bambuko, kanapių, nendrių.

BALDAI

Prekiaujama vis daugiau baldų, užuolaidų, kilimų, užtiesalų, kurie apdirbti degumą mažinančiomis medžiagomis (žymimos PBDE, HBCD). Dėl ypatingo dėmesio vaikų saugumui Didžiojoje Britanijoje reikalaujama, kad vaikų pižamos, patalynė, užuolaidos būtų apdirbamos šiomis medžiagomis. Tačiau jos pavojingos sveikatai, kaupiasi gyvūnų ir žmonių organizme, ardo hormonų sistemą, o kaip paveikė nervų sistemą ir vystymąsi, paaiškėja tik po kurio laiko. Rinkitės medinius baldus, maitinimo kėdutę, kūdikio lovytę – taip pat medinę. Kartais tėvai lovytę iškeičia į maniežą. Tai prastas sprendimas, nes plastikinės, sintetinės medžiagos kenkia mažylio sveikatai, o nestabilus dugnas yra nesaugus.
Pirmais metais į lovytę reikėtų kloti kokoso čiužinį, kuris kietas, todėl labai tinka dar nesusiformavusiam vaiko stuburui. Antrais gyvenimo metais tinkamesnis grikių čiužinys ir grikių lukštų pagalvė. Antklodė – vilnonė. Mažytį renkite natūralios medžiagos drabužiais, naudokite ekologiškas daugkartines sauskelnes.

ŠVARA

Vis dažniau alergiją (ūmią slogą, akių ar odos perštėjimą, uždegimą) ar kontaktinį dermatitą sukelia skalbimo priemonės, nes jose yra alergenų. Kartais net nereikia skalbti, staigią alerginę reakciją gali paskatinti vien aštrus skalbiamųjų miltelių kvapas ar dulkės. Drabužiuose likusios skalbiamųjų priemonių dalelės patenka ant odos, ją dirgina, sunaikina apsauginę riebalų plėvelę, todėl oda sausėja, skeldėja, peršti, atsiranda žaizdelių.
Vaikai be galo smalsūs, nori viską paliesti, paragauti, todėl gana dažnai „paskanauja“ skalbiamųjų priemonių, o jas pačiupinėję rankytėmis trina akis, kiša į burną. Ieškokite ekoženklu („Gėlė“, „Gulbė“, „Mėlynasis angelas“, „Vandens lelija“) pažymėtų skalbimo miltelių ar skirtų jautriems žmonėms, vaikams, kurių sudėtyje fosfatai neviršytų 5 proc. Muilas, minkštikliai, balikliai, šveitimo priemonės – visų šių prekių galima rasti ekologiškų prekių parduotuvėse.

MAISTAS

Pusės metų mažylis pradeda valgyti kieto maisto. Idealu, jei ekologiško. Šiuose maisto gaminiuose nėra sintetinių maisto priedų, jie neužteršti cheminėmis medžiagomis, sudėtyje nėra genetiškai pakeistų produktų. Ekologiškų daržovių, vaisių, kruopų galima nusipirkti turguje, ekologiškose mugėse, parduotuvėse, ūkiuose. Antra vertus, net ir neekologiškų prekių parduotuvėje pirktas lietuviškas produktas yra kur kas patikimesnis ir sveikesnis už atvežtą. Maisto nedėkite į vienkartinius indus, kurie didina teršalų kiekį aplinkoje, o šildyti skirtų vienkartinių indų sudėtyje esančios kenksmingos medžiagos gali patekti į maistą. Patikimų gamintojų vaikams skirtos plastikinės lėkštutės yra saugios. Kūdikiams maitinti saugiausia naudoti stiklinius ar iš plastiko PET ar PP (žymimų skaičiais „1“ ir „5“) pagamintus buteliukus. Čiulptukus rinkitės silikoninius, nes pagaminti iš latekso gali išsiskirti medžiagų, sukeliančių alergiją, vėžį.

ŽAISLAI

Nors į apyvartą turėtų patekti tik saugūs žaislai, iš tikrųjų taip nėra. Minkštos lėlės, kamuoliai, plaukiojimui skirtos priemonės, minkšti plastikiniai žaislai, kuriuos mažyliai čiulpia ir kandžioja, kelia didžiulę grėsmę sveikatai. Jų gamybai naudojama medžiagų (ftalatai, jie dažnai nenurodomi net etiketėje), nuo kurių daiktai tampa minkšti ir lankstūs. Ši nuodingoji medžiaga nuolat išsiskiria iš gaminio, ypač, pavyzdžiui, žaislą čiulpiant. Europos Sąjunga draudžia žaislams naudoti šias medžiagas. Jų yra ir tamsoje švytinčiose žvaigždėse, žaisliukuose, apyrankėse, karoliuose. Spalvotas skystis, kuriuo būna pripildytos puodelio sienelės, raktų pakabukai, gali būti itin pavojingas, nes nurijus gali kilti stiprus plaučių uždegimas. Kreidelių, pieštukų, dažų, klijų, modeliavimo priemonių, surenkamųjų laivų, mašinų modeliukų sudėtyje gali būti ftalatų, sunkiųjų metalų, odą dirginančių tirpiklių, alergiją sukeliančių konservantų. Vaikams dovanokite medinius, nelakuotus, nedažytus žaislus, medžiagines ar megztas lėles, akrilinius dažus, paprasto molio.

MAMOS PATIRTIS

Zita, 1 m. 1 mėn. Nojaus mama:
• „Gimus Nojukui ekologiškų prekių parduotuvėje nusipirkome 24 marlės vystyklus ir ekologiškos vilnos kelnytes (dvejas). Šių vystyklų pakakdavo 2–3 dienoms. Vėliau įsigijome ekologiškas sauskelnes „Bambo“, taip pat pirkome ekologiškas iš bambuko bei medvilnės ir kanapių pagamintas daugkartines sauskelnes (1 vnt. kaina apie 60 Lt.).
• Tik viename Lietuvos ekologiškame ūkyje radau šviežios ekologiškos jautienos. Parduotuvėse ekologiškos mėsos, daržovių pasiūla nedidelė. Todėl mėsą, daržoves, vaisius vežame iš ekologiško ūkio. Šiemet nuosavame darže užsiauginsime braškių, žemuogių, aviečių, salotų, ridikėlių, krapų, žirnių.
• Mano sūnelis žaidžia senoje medinėje lovytėje, kurią perdažėme ekologiškais dažais. Lovytėn įklojome kokosinį čiužinį. Nepavyko rasti patalynės užvalkalų, kurių gamybai būtų naudojamos vien saugios medžiagos. Tiesa, jų galima internetu užsisakyti ir parsisiųsti iš užsienio. Kol kas vaikutis miega su mumis, o kai persikraustys į lovytę, nupirksiu kuo mažiau apdirbto lino, medvilnės ir pasiųsiu patalėlius. Pagalvytę siųsiu su grikių ar sorų kruopų užpildu.
• Gimus vaikui artimųjų prašėme nenešti plastikinių ir elementais varomų žaislų. Mat elementuose esantis litis, švinas, kadmis gali paskatinti raidos sutrikimus. Ilgai ieškojusi radau nedažytų, nelakuotų medinių žaislų. Nojus žaidžia ir su mano siūtais bei megztais žaislais, pirmasis jo žaislas buvo lėlytė iš medvilnės skiautės. Stengsiuosi, kad vaikas nežaistų su sintetinius garsus skleidžiančiais žaislais (juk aplink pilna natūralių), nepirksime ir elektroninių.
• Vaiko tualetui naudoju ekologišką „Welledos“ muilą, aliejuką, jei reikia, kremą.“

SVARBU!

Kūdikių imunitetas nėra visiškai susiformavęs, todėl oda jautresnė ir pralaidesnė. Vaikų įkvepiamo oro kiekis kūno masės vienetui yra didesnis nei suaugusiojo, be to, ir kvėpuoja kur kas smarkiau. Cheminės medžiagos pasiekia mažylius įvairiai:
• kol gyvena pilvelyje – per placentą, kol žinda – mamos pienuku;
• su maistu ir vandeniu;
• per priežiūros priemones;
• per žaislus;
• per namų dulkes;
• per aplinką, namų orą;
• per aprangą, patalynę.

ŽODYNĖLIS

• Ftalatai. Tai gausiausiai naudojamas žmogaus pagamintas teršalas. Jų randama lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, nagų lake, plastikiniuose apdailos gaminiuose, žaisluose. Ftalatai neigiamai veikia lytinių organų vystymąsi, gali pažeisti kepenis, sutrikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą, paskatinti vėžį. Kaupiasi mamos piene.
• Parabenai. Kaip konservantas naudojamas gaminant dezodorantus, kremus, šampūnus. Per odą lengvai prasiskverbia į organizmą, pažeidžia endokrininę sistemą, sukelia alergiją.
• Natrio laurilsulfatas. Jo yra šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse. Dirgina odą, akis, kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, imuninę sistemą. Įrodyta, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.
• Tirpiklių (lakiųjų organinių junginių) būna dažuose, lakuose. Stipriai užteršia patalpų orą, sukelia galvos skausmą, nuovargį, tampa sunkiau kvėpuoti, dirgina akis, odą, gali paskatinti vėžį, vystymosi sutrikimus, pažeisti inkstus, kepenis. Ypač žalingi besilaukiančiai moteriai ir kūdikiui.
• Bisfenolis A. Dauguma buteliukų kūdikiams yra pagaminti iš plastiko, kurio gamybai naudojamas bisfenolis A. Trikdo hormonų estrogenų veiklą, gali sukelti prostatos, krūties vėžį. Įrodyta, kad ši medžiaga paskatina įvairius genetinius pokyčius, persileidimus. Bisfenolis A gali skatinti per anksti lytinį brendimą, hormonų pusiausvyros pokyčius, elgsenos sutrikimus (hiperaktyvumą, agresyvumą, nesugebėjimą mokytis), o organizmas tampa mažiau atsparus.