Kada vaiko kojytės iš tiesų yra kreivos? Kada verta sunerimti?

Konsultuoja vaikų ortopedas traumatologas mokslų daktaras Regimantas Jonas Žitkauskas

Iš mamos laiško:
„Mano dukrelei 1 m. 2 mėn. Kai dar žengė pirmus žingsnelius, anyta pradėjo sakyti, kad dukrelės kojos kreivos. Draugės ramina, kad tai nieko bloga ir jų vaikams taip yra buvę – išaugo. Bet aš negaliu ramiai miegoti naktimis: o kas, jei maniškė neišaugs?“

Pirmųjų metų O
Ar išties nieko bloga, jei žengiančių pirmus žingsnius kūdikių kojytės išsilenkusios lanku ir primena raidę O?
Toks būna bene pirmas mamų klausimas, kai tik praveria gydytojo ortopedo duris. Skubu mamas nuraminti, kad nereikėtų gąsdintis, dažniausiai tai nieko bloga. Vaikai jau gimsta su išlenktomis blauzdytėmis. Taip būna visiems arba 99 proc. vaikų. Reikia žinoti, kad 1–1,5 m. vaikų kojytės būna O formos, 1,5 m. jos išsitiesina, 1,5–2,5 m. virsta X formos, nuo 3 m. vėl ima tiesėti. Tai natūralus procesas.

Ir vis dėlto, pripažinkite, kai kurių vaikų blauzdytės būna labiau išlinkusios?
Išties kai kurių vaikų blauzdytės būna šiek tiek tiesesnės, tačiau linkį vis tiek galime pastebėti. 14 mėn. vaikams būdingas didžiausias O. Mat blauzdytės šiek tiek lenktos, o per keliukus šlaunikaulio viena pusė auga truputį greičiau. Tačiau jei kelių tarpas neviršija leistinos normos, tai nieko bloga.

Kokia ta leistina norma?
Bent jau Vokietijoje vyraujanti nuomonė, kad suglaudus gulinčiam arba sėdinčiam vaikui kojas keliukų tarpas neturėtų viršyti trijų mamos ar gydytojo pirštų, arba 5 cm. Jei tarp keliukų telpa tik vienas arba du pirštai, tai mamos gali būti ramios – tokios kojytės nekelia pavojaus ir jos savaime išsities.

Kada verta susirūpinti?
Galime palaukti iki 1,5 m. O tada spręsti, ar reikia jas gydyti. Jei 1,5 m. vaiko kojytės labai smarkiai išlinkusios lanku, jau kyla pavojus, kad pati gamta gali nesusitvarkyti ir gali prireikti gydytojo pagalbos.

Kokia ta pagalba?
Ji būna įvairi. Pagal tai, kurioje vietoje yra linkis. Jei jis yra per keliukus, tada bandome dėti tam tikrus batukų ar šlepečių įdėkliukus po kulniuku. Viena tų įdėkliukų pusė būna pašlifuota tam tikru kampu, kad šlaunikaulio augimo zona būtų labiau apkrauta ne išorinėje, o vidinėje blauzdos pusėje. Taip augdama vidinė pusė tiesins per kelius formą O. Tačiau jei linkis yra per blauzdos kaulus, aišku, tokie įdėkliukai nepadės. Tada vaikus esame priversti šiek tiek „pakankinti“. T. y. nakčiai prie kreivos kojytės rišamos gipso longetės arba dedami kitokie ortopediniai įtvariukai.

Antrųjų metų X
Maždaug nuo 1,5 m. O formos vaiko kojytės išsitiesina ir virsta X formos.
Jau nuo 1 m. 2 mėn. kojytės pradeda tiesintis pačios. Kai 1,5 m. vaikas jas suglaudžia, neturi likti tarpo nei tarp keliukų, nei tarp pėdos vidinių kulkšnelių. Toliau laikui bėgant kojytės pamažu įgauna X formą. Didysis X būna, kai vaikas sulaukia 2,5 m. X formos kojytėms reikalavimai maždaug tokie patys: ¬suglaudus gulinčiam arba sėdinčiam vaikui kojytes pėdų vidinių kulkšnelių tarpas neturėtų viršyti trijų mamos ar gydytojo pirštų, arba 5 cm. Jei viršija, tai nuo 2,5 m. ir vėl kyla pavojus, kad kojytės neišsitiesins ir reikės jas gydyti.

Kokia pagalba taikoma X formos kojytėms?
Jeigu matome, kad vaikui 2 m. ir pėdos vidinių kulkšnelių tarpas artėja prie maždaug 3–¬4 cm, blauzda „virsta“ iš keliukų, tada galime skirti tam tikrus batų ar šlepečių įdėkliukus po kulniuku. Tačiau jei mama atveda vaiką, kurio X ypač didelis, tada nakčiai iškart skiriame gipso longetes arba tam tikrus ortopedinius įtvariukus. Kadangi nuo 2,5 m. pati gamta ima tiesinti kojytes, jos tiesės toliau iki 16 m., tai mes, gydytojai, jų galutinai neištiesiname, paliekame kokius 2 cm. Norėčiau pabrėžti, kad jei vaiko kojytės neturės X formos, tai sulaukusiam 16 m. kyla pavojus, jog jos taps O formos. Kojyčių ašis privalo keistis. Taip sugalvota gamtos. Jos tada bus tiesios, kai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje truputį pabus O, truputį X formos. Svarbu, kad O ir X neviršytų normos ribų.

Ar tiesa, kad X formos kojytes išgydyti sunkiau?
Nepasakyčiau. Per dvidešimt metų praktikos turiu tik vieną 10 m. mergaitę, kurios kojytės buvo X formos ir gipso longetės jas ištiesino, bet baigus gydyti ir vėl deformavosi. O kiti vaikai, ar jų kojytės būtų X, ar O formos, pagydavo labai greitai. Kartais pakanka 2–3 mėn., ilgiausiai pusės metų ir jos atrodo gerai.

Ar gipso longetės vaikų neišgąsdina?
Prie kreivos vaiko kojytės nuo kulkšnelių iki maždaug vidurio šlaunies tėveliai jas pribintuoja elastiniu bintu nakčiai. Nebūtinai jos pribintuojamos prie nuogos kojytės, vaikas gali vilkėti pižamą. Vieni vaikai susiruošę miegoti patys atsineša šias lazdeles ir tėvelių prašo jas pririšti. O kiti smarkiai joms priešinasi. Tenka tėveliams jas rišti miegantiems vaikams. Aišku, miegoti tiesiomis kojytėmis nėra labai patogu. Vis dėlto 2/3 vaikų jų nebijo. Manau, tai, ar vaikas jų bijo, priklauso ir nuo tėvelių. Jei tėveliai jas riša nusiteikę optimistiškai: „Pririšiu, kad tavo kojytės būtų gražios “, tai ir vaikai neverkia. O jei mama riša su užuojauta akyse: „Vargšelis“, tai ir vaikas verks bei priešinsis.

Kas nutinka, jei kreivų kojyčių negydome?
Jei X arba O labai didelis ir mes vaiko negydome, tai krūvis sąnarių paviršiuje pasiskirstys nevienodai ir sąnarys greičiau susidėvės. Tvirtinti, kad tiesios kojos tokios išliks visą gyvenimą, irgi negalime. Yra daug įvairių ligų, kuriomis sergant kojų ašis irgi deformuojasi

Jei dėl kokių nors priežasčių vaiko kojos lieka kreivos, kada gali būti tiesinamos operacija?
Kai vaikas sulaukia 15–17 m. ir galutinai susiformuoja jo kaulai, kreivos kojos gali būti tiesinamos operacija. Būna ir išimčių, kai reikia dėl didelių deformacijų operuoti ir anksčiau. Sprendžia gydantis gydytojas. Tačiau nereikia per daug gąsdintis. Dažniausiai vaikui augant kojos pačios išsitiesina ir operacijos neprireikia.

Daugiau skaitykite spausdintame žurnale