Vasarą nors savaitgalį visi stengiamės nors trumpam ištrūkti iš miesto šurmulio ir nuvažiuoti prie vandens. Kaip pasirinkti vandens telkinį? Kokio amžiaus mažiuką jau galima pratinti prie maudynių gamtoje?
Konsultuoja Vilniaus VšĮ „Antakalnio poliklinikos“ vaikų baseino kineziterapeutė Džiuginta Švedienė, tel. 210 46 50

Neretai teko matyti, kad mamos su kūdikiu ant rankų stovėdamos prie jūros ar ežero svarsto, ką daryti – kišti jį į vandenį ar ne. Koks būtų jūsų patarimas?

Kūdikio iki vienų metų vienareikšmiškai nepatarčiau maudyti kokiame nors vandens telkinyje gamtoje. Tėveliai gali prisidaryti rimtų rūpesčių. Nors ir labai saugant kūdikį, vandens vis tiek gali patekti į vidaus organus. Kūdikio organizmas ypač jautrus, todėl jis gali pradėti vemti, viduriuoti, kyla rimtų užkrečiamųjų ligų pavojus. Niekas nežino, ar iš tikrųjų tas vandens telkinys, kuriame jūs ruošiate maudyti savo kūdikį, yra gana švarus jam. Trumpai tariant, kas galima suaugusiajam ar šiek tiek vyresniam vaikui, kūdikiui iki vienų gali pridaryti žalos.
Tiesa, jei diena labai šilta, galima kūdikiui iki vienų metų pamirkyti kojytes vandenuke, aptrinti šlapiu rankšluosčiu. Kūdikis pats parodys, kiek laiko jūs tai galite daryti. Galbūt vieną ši procedūra žavės tik penkias minutes, o kitą – ir dešimt minučių. Mama geriausiai pažįsta savo vaiką.
Na, o vyresnį vaiką, jau nuo vienų, galima bandyti maudyti ir vandens telkiniuose, esančiuose gamtoje. Jis jau tvirtesnis, atsparesnis.

Kokį mėnesį prasideda maudynių sezonas?

Nėra tokio mėnesio. Kai vandens temperatūra sušyla iki 20 laipsnių, tuomet galima pradėti maudyti vaiką, kuriam daugiau kaip vieni. Todėl reikia orientuotis pagal vandens temperatūrą. Net ir 20 laipsnių vanduo kai kuriems mažiesiems dar gali būti per maža, nes tėveliai dažniausiai tokio amžiaus vaikus dar maudo vonioje, kai vandens temperatūra siekia 36, 37 laipsnius šilumos. Jokiu būdu vaiko neverskite maudytis, jei nenori pats. Paprastai vienų metų vaikai jau moka vaikščioti, nori vaikščioti, todėl tegu patys brenda į vandenį. Jei nenorės, ką jau darysi, versti nereikia. Galbūt norės maudytis jau kitą dieną. Jei išgąsdinsite arba ko nors pats išsigąs, galite šį norą atbaidyti ilgam.

Kiek laiko rekomenduojama būti vandenyje? Ypač jei vaikas mažas.

Tokių rekomendacijų kaip ir nėra. Tai priklauso nuo vaiko noro ir tėvelių drąsos. Vieni tėveliai labai kategoriški šiuo klausimu. Paplūdimyje neretai tenka išgirsti pagrasinimus: „Praėjo 10-15 min., marš iš vandens.“ Kiti ne tokie griežti. Maniškė, tarkim, nelips iš vandens iki paskutinių, kol pradeda drebėti. Tačiau aš dėl to nesijaudinu, nes žinau, kad jai nieko bloga nenutiks, nes ji yra užsigrūdinusi. Maudytis visą vasarą važiuoja kiekvieną savaitgalį. Vis dėlto jei jūs su mažu vaiku atvažiavote prie vandens pirmą kartą arba atvažiuojate kartą per mėnesį, nereikėtų užsižaisti. Galbūt pirmam kartui pakaks 6-7 min., paskui ir 10 min., kitą dieną galėsite pabūti ilgėliau.
Baseine vaikai išbūna vandenyje valandą. Kartą leidau savo septynerių dukteriai būti vandenyje tiek, kiek nori. Išbuvo valandą keturiasdešimt minučių, tačiau turėjau namo nešti ant rankų – labai pavargo. Vaikus maudynės iš tikrųjų išvargina.

Kaip mažą vaiką pratinti prie šalto vandens? Ar geriau iš pradžių aptrinti, ar iškart visą sušlapinti nuo galvos iki kojų?

Maudynių sezonui tėveliai mažus vaikus tirėtų ruošti. Paprastai mažus vaikus maudome vonioje, kurioje vandens temperatūra siekia 37 laipsnius. Kas savaitę reikėtų ją mažinti 1-2 laipsniais iki 33, 32 laipsnių šilumos. Daugiau mažinti nereikia. Taip pat dažnai tėveliai prieš maudydami vaiką labai prišildo patalpą. Jei norite vaiką grūdinti, tai patalpų per daug prišildyti taip pat nereikėtų. Dažnai būna, kad tėveliai sugalvoja vaiką grūdinti apipildami šaltu vandeniu. Tuomet jų klausiu: „O jūs patys rytais apsipilate šaltu kaip ledas vandeniu? Ne? Tai kodėl tada vaiką kankinate?“ tai drastiškas būdas. Tokį vaiko grūdinimą pateisinu tik tokiu atveju, jei visa šeima kartu praktikuoja apsipilimą šaltu vandeniu. Tada viskas gerai: kartu lengviau. Vaikas turėtų paaugti ir pats nuspręsti, ar nori tokios procedūros. Mielieji, nevalia tyčiotis iš mažo vaiko.
Taip pat negalima įbristi į vandenį ir „įlisti“ vaiką, nors jis ir priešinasi. Pastebėjau, kad taip dažnai elgiasi tėčiai. Nei kūdikis, nei mažas vaikas gimsta nebijodamas vandens, tai mes, tėveliai, įvarome jam tokią baimą savo negerais veiksmais. Dažniausiai maži vaikai bijo šlapinti galvą tik dėl vienos priežasties – tėveliai trinkdami galvytę bus jį išgąsdinę.
Pratinti prie vandens pradedame nuo kojyčių. Geriausia, kad pats vaikas įbristų į vandenį. Jei nebijo, galima sušlapinti jam galvytę, ypač jei tai šiltas ežero vandenukas.

Kaip žinoti, kiek leisti bristi?

Vaikams iki trejų metų vanduo yra tik žaidimas. Tik sulaukusieji ketverių-penkerių metų gali suprasti, kiek jiems leidžiama bristi. Vieni teškenesi pakrantėje, kiti, drąsesni, gali nubristi iki juosmens. Ir vėl tai priklauso ir nuo tėvelių drąsos. Jei jie nebijo, gali vaiką nusiplukdyti šiek tiek giliau, pvz., sau iki juosmens. Norėčiau pabrėžti, kad pradėję vaikščioti vaikai mėgsta jausti pagrindą po kojomis. Pajutę, kad kyla grėsmė jį prarasti, apsisuks ir grįš atgal. Tačiau tėveliai bet kuriuo atveju, ar vaikas drąsus, ar bailesnis, neturėtų nė minutėlei nuleisti nuo jo akių.

Kokį vandens telkinį – upę, ežerą ar jūrą geriausia rinktis?

Vienareikšmiškai geriausias yra ežero vanduo. Kuo toliau nuo didžiųjų miestų, valymo įrenginių, galbūt kur nors prie miško, kur mažai žmonių, ypač jei tai nuosavas ežeras, jūs žinote, kad vanduo švarus, ir pan. Jūra, ko gero, pats prasčiausias pasirinkimas. Pirmiausia mūsų Baltijos jūros vanduo gana šaltas. Retai kada siekia 20 laispnių šilumą. Niekam ne paslaptis, kad tai ir labai nešvarus vanduo, prie kurio suplaukia marios žmonių ir jie į vandenį atlieka savo gamtinius reikalus. O mažas vaikas būtinai gurkštelės jūros vandens, to neišvengsite. Kylą užkrečiamųjų ligų grėsmė. Dėl tos priežasties nesiūlau jūroje leisti vaikams nardyti. Upės vanduo taip pat gana šaltas. Tik sraunios upės vanduo yra švarus. Kyla grėsmė, kad jis gali „išmušti“ vaiką iš kojų.

Kaip sužinoti, ar vandens telkinys švarus?

Paprastai higienos centrai skelbia, kuriuose vandens telkiniuose galima maudytis, bet tik didžiųjų miestų. Jei ežeras yra arti jūsų namų, tai labai norint galima pasemti ir atvežti vandens į artimiausio higienos centro laboratoriją – ištirs. Būna, vaikas po maudynių grįžta namo, jam bloga, jį pykina, jis pradeda viduriuoti, tėveliai pamano, kad tai saulės smūgis ir pan. Tik papuolus į ligoninę ir atlikus išsamius tyrimus paaiškėja, kad tai vaikas pasigavo užkratą vandenyje. Todėl būkite ypač atidūs.
Mažiems vaikams, ypač kūdikiams iki vienų metų, labai rekomenduočiau pripučiamuosius vandens baseinus, kuriuos tėveliai gali pasistatyti kieme, jei turi nuosavą namą, arba sode, jei tokį turi. O gal kaime pas senelius. Tuomet žinosite, kokio vandens jį pripylėte, vandens galite pripilti kiek panorėję. Jis sušyla saulėje. Nakčiai galima jį uždengti, jei pasistatėte, tarkim, savaitgaliui, kad neprikristų mašalų. Katės, ko gero, jo neturėtų priteršti. Tačiau net ir pastačius baseiną kieme vaiko negalima palikti be priežiūros.

Koks geriausias maudynių laikas – ryte ar vakare?

Jei norite vaiką grūdinti, tai, ko gero, ryte. Kokią dešimtą ryto, tada būna ir mažiau žmonių, jei tai vieta, kurioje susirenka daug poilsiautojų, tuomet būna ir švaresnis vanduo, kaip sakoma, dar nesudrumstas. Na, o vakare šiltesnis vanduo. Tačiau jei susiruošėte maudytis prie ežero ar upės, ypač šiemet, reikėtų labai saugotis uodų. Pastebėjau, kad kai maniškę sugeldavo uodai prie vandens telkinio, tai ji net ištindavo. Na, o nuo kokios tryliktos iki septynioliktos valandos net ir ikimokyklinukams nepatariama būti lauke, nes labai kaitri saulė. Paprastai maži vaikai tokiu metu miega. Taip gamta motulė pati pasirūpino, kaip apsaugoti mūsų vaikus nuo žalingo saulės spindulių poveikio.

Kokias papildomas maudymosi priemones galima naudoti vandenyje? Ar reikalingi čiužiniai, apsaugos ratai, apsaugos liemenė, rankų apsaugos?

Apsaugos liemenės nepatarčiau naudoti. Jis vienodai pripūsta iš abiejų pusių, yra vienodo svorio abiejose pusėse, todėl vaikas, plaukdamas su ja, gali imtis vartytis nuo nugaros ar pilvuko ir priešingai. Dėl to jis gali labai išsigąsti, net supanikuoti. Apsaugos ratai – tai pat ne patas geriausias pasirinkimas, nes iš jų mažas vaikas gali išslysti. Nebent specialus ratas su sėdynyte. Į ją vaikas įkiša kojytes ir negali išslysti. Prieš kurį laiką kaip tik šie ratai buvo nerekomenduojami naudoti, nes jei vaikas apsiverstų, ta negalėtų ištraukti kojyčių. Tačiau ilgai svarstę nutarėme, kad juk vienas tokio amžiaus vaikas vis tiek nesimaudo, bet kuriuo atveju jį prižiūri tėveliai. Todėl baseine turime kaip tik tokį. Jie tinka vaikams iki 10-12 kg, kitaip tariant iki dvejų metų. Geriausia rinktis rankyčių apsaugas. Tai saugu: jei vienai kas nors negera nutiks, tai kita laikys vaiką ant vandens. Jos gerai dar ir dėl to, kad netrukdo vandenyje judėti kojytėms ir rankytėms.
Nepatarčiau naudoti vandens čiužinių. Vaikas gali nuo jo nuslysti. Be to, jei ilgai žaidžia gulėdamas ant jo vandenyje, tai jį gali greičiau nudegti saulė. Ypač baltaodžiui greitai ims skaudėti petukus, nugarą.

Ar reikia specialaus apavo, kad akmenukai nebadytų jautrių kūdikio pėdučių?

Tokio amžiaus vaiko pėdutės, kaip aš sakau, dar nėra sugadintos batukų. Stebėkite, mažas vaikas nebijo bėgti per ką tik nupjautą žolę. Be to, vaikščiodamas po šlapią sėlį, eidamas per akmenukus jis treniruoja savo pėdutę. Lietuvoje tikrai nėra tokių aštrių akmenukų, kad jis galėtų susižeisti kojytę, todėl specialus apavas tikrai nėra būtina. Tačiau kita kalba, jei ruošiatės važiuoti poilsiauti į šiltus kraštus. Kur gali būti statūs šlaitai, aštrių akmenukų arba pro šalį gali praplaukti kad ir medūza bei vaikui įkąsti. Tuomet gal ir reikėtų specialaus apavo.

Ar reikia specialių sauskelnių, tinkamų maudynėms?

Kūdikiams iki vienų baseine jos reikalingos. Tačiau atviruose vandenyse gamtoje maudomi jau vyresnio amžiaus kūdikiai, kurie jau nepridaro kelnyčių. Na, bet jei mamai tikrai neramu, kad gali atsitikti „nelaimė“, tai geriau jas naudoti. Juk bus nemalonu ir dėl kitų poilsiautojų reakcijos, ir pačiai gaudyti vandenyje tai, ką mažas vaikas pridarė. Tačiau tai jau mamos pasirinkimas. Ji geriausiai žino, ko tikėtis iš savo atžalos. Bet nuo užkrečiamųjų ligų jos neapsaugos.

Ar reikia po kiekvienų maudynių kostiumėlį nuvilkti ir vaiką sausai nušluostyti rankšluosčiu? O gal geriau palikti šlapią? Gal taip geriau grūdinasi?

Siūlyčiau mažą vaiką po maudynių pervilkti sausais drabužėliais. Nors neįrodyta, kad jei, ypač mergaitė, būna su šlapiomis kelnaitėmis, kol išdžiūva, tai ateityje padidėja šlapimo takų uždegimų tikimybė, galbūt geriau vis tiek pasisaugoti. Aišku, dažnai būna, kad pervilktam vaikui šilta, jis ir vėl puola į vandenį. Jei diena šilta, galima palikti ir taip nudžiūti, nes rankšluosčio maži vaikai nelabai mėgsta. Reikėtų jautrią mažo vaiko odelę patepti specialu kremu, saugančiu nuo saulės. Yra dabar net ir tokių, kurie maudantis nenusiplauna, šie tinkamiausi.
Kada negalima maudyti vaikučio? Ką daryti, jei gurkštėjo telkinio vandens? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite žurnale.