Ką reikėtų žinoti apie nujunkymą?

Konsultuoja Vilniaus gimdymo namų slaugytoja Natalija Gurvič

Be prievartos

„Anksčiau buvo manoma, kad mamos pienas kūdikiui naudingas iki metų, todėl moterys nesistengdavo ilgiau žindyti. Be to, ilgai buvo tikima, kad mažylį iki metų lengviau atplėšti nuo krūties, todėl ir dabar moterys dažnai skuba nutraukti žindymą“, – N.Gurvič sako, kad toks reiškinys jai – ne naujiena. Kartu ragina mamas nepasiduoti artimųjų, net savo mamų, būsimų močiučių, spaudimui. „Pasaulio sveikatos organizacija skatina ir rekomenduoja vaikus žindyti iki dvejų metų ir ilgiau, žinoma, jei mama ir vaikas to nori. Mokslo tyrimais įrodyta, kad kaip tik 15–ą mėnesį žindyvės organizmas ima gaminti tam tikrų medžiagų, kurios padeda sustiprinti vaiko imuninę sistemą, virškinamąjį traktą. Vaikas ne tik auga sveikas, bet ir geriau vystosi. Aš visada primenu mamoms, kad norintis žįsti vaikas nesikaprizija, tai natūralus jo organizmo poreikis gauti mamos pieno, nors nuo pusės metų ir yra primaitinamas kitu maistu“, – aiškina N.Gurvič. Legenda ji vadina ir teiginį, kad kūdikį iki metų lengviau nujunkyti. „Priešingai, jei stengsimės tai daryti per prievartą, vaikas gali patirti daug įtampos, net traumą. Neretas atvejis, kai jis pradeda „streikuoti“: kuo mama labiau stengiasi neduoti, tuo labiau „kabinasi“ į krūtį. Idealiausia, kai jis pats savo noru atsisako krūties.“

Kai ribą nubrėžia vaikas

„Geriausia pasikliauti savo, kaip mamos, nuojauta, kada jau galime nustoti krūtį siūlyti vaikui. Tačiau nereikia manyti, kad jei jis žinda daugiau kaip metus, tai žįs iki mokyklos, kaip dažnai jaunas mamas gąsdina močiutės. Kaip rodo mano patirtis, dažniausiai vaikas krūties atsisako iki trejų metų“, – sako pašnekovė. Kad jau galima pradėti nujunkyti, moteriai išduoda tam tikri požymiai. „Vaikas vis mažiau domisi krūtimi. Atėjo metas žįsti, tačiau jis kažkodėl to neprašo, galbūt užsižaidė ir pamiršo. Kartais mamos pačios nukreipia jo dėmesį, tačiau vaikas dėl to neprieštarauja. Moters organizmas labai greitai prisitaiko prie vaiko poreikių ir ima gaminti mažiau pieno. Jeigu kartą kitą nepamaitinote, per parą dvi krūtys pieno nepersipildo, nepatinsta, nekyla noras jį nutraukti, vadinasi, pamažu galima pradėti nujunkymo procesą“, – aiškina žindymo specialistė. Kaip tik procesą, nes po truputį nujunkant dar tenka palaukti 2–3 mėn. Jie ypač svarbūs. Mat per šį laiką moters organizmas tarsi su nauja banga ima gaminti pieną, turintį labai daug naudingų medžiagų. Savo kokybe jis prilygsta priešpieniui, kurį žindo naujagimis. Baigus nujunkyti šis pienas dar pusę metų saugo vaiko organizmą nuo ligų. Iš pradžių patariama mažinti žindymų dieną, žindyti tik vakare ir ryte. Paskui ir to atsisakyti. Vaikui galima vietoj mamos pienuko pasiūlyti atsigerti paprasto geriamojo vandens, arbatėlės, geriau nesaldintos.

Keletas „ne“

Ką daryti tai mamai, kuri turi anksti grįžti į darbą? „Noriu priminti, kad dirbančią krūtimi maitinančią mamą saugo mūsų įstatymai. Todėl net grįžusiai į darbą moteriai patarčiau neskubėti baigti žindyti, jei pati to nori. Galbūt galima šiek tiek ilgiau žindyti ryte ir vakare. Kad vaikas nepasijaustų blogai, paglostykite nugarytę, pamyluokite. O dieną pienuką galima nusitraukti darbe ir atšaldyti. Net 6 val. jį galima laikyti esant kambario temperatūrai, kuri nesiekia daugiau kaip 22 laipsnių (šaldytuve pienuką galima laikyti tris paras, o šaldymo kameroje – iki 4 mėn.!). Klaidą daro tos mamos, kurios išeina į darbą ir drauge nustoja žindyti. Vaikui tai gali būti didžiulė įtampa. Dingo mama, kartu dar dingo „papukas“ – du svarbiausi dalykai mažojo gyvenime“.

Nepasiruošęs nujunkymui vaikas gali tapti jautresnis, irzlesnis, neretai ieško, kuo pakeisti „papuką“. Gali dažniau prašyti čiulptuko. Negavęs jo ima čiulpti savo pirštuką, kramtyti antklodę ar žaislus. Šis įprotis gali likti ilgam.

Nepatariama nustoti kūdikio maitinti krūtimi ir pakeitus gyvenamąją aplinką, tarkim, šeima persikėlė į naują būstą. Ar auklei atėjus į jūsų namus. Vaikai, būdami iš prigimties „konservatyvūs“, yra pratę prie tam tikrų ritualų. Tiek naujovių vienu metu gali sukelti jiems daug blogų išgyvenimų.

Nepatariama nustoti žindyti sergančio vaiko arba kai jam ima kaltis dantukai. Juk ir taip jautrus laikotarpis. „Geriausia, kad į darželį išeitų jau nujunkytas vaikas. Tačiau jei jau atsitiko taip, kad nenori atsisakyti krūties, patarčiau neišgyventi, žindyti vakare ir ryte, vieną dieną vis tiek atpras“, – pataria žindymo specialistė.

Staigus nujunkymas

Teoriškai gimdymas moteriai turėtų teikti džiaugsmo, tačiau tos, kurios žindėme arba bandėme žindyti savo vaiką, žinome, kad tai nėra taip paprasta, tenka išgyventi įvairiausių prieštaringų jausmų. Be to, ir aplinkybės susiklosto ne visada palankios. Tarkim, žindanti moteris susirgo sunkia liga... „Žindyvė ligoninėje – nemažas galvos skausmas, – pritaria N.Gurvič. – Man pačiai teko matyti tokią padėtį, kai viena moteris gulėjo ligoninėje dėl sunkios inkstų ligos. Jai prasidėjo krūtų uždegimas vien todėl, kad niekas nepasakė, jog tokiu atveju pienuką reikia nusitraukti. Nusitraukianti pienuką moteris ne tik išvengs papildomų rūpesčių, bet kartu galės išsaugoti laktaciją“. Pats blogiausias - staigus nujunkymas. Jis žalingas vaikui, kuriam gali atrodyti, kad mama nustojo jį mylėti. Negavęs sveikatai ypač naudingų paskutinių pienuko lašų, vaikas gali pradėti dažniau sirgti. Žalingas ir pačiai mamai: krūtyse darosi gumbai, jos sukietėja, tampa karštos, skauda. Kad neprasidėtų mastitas, pienuką tenka nusitraukti.

Daugiau specialistės patarimų ir mamų patirčių skaitykite žurnale „Tavo vaikas“