Vaiko dalybos
Buvome pratę, kad po skyrybų vaikas lieka gyventi su mama, o su tėčiu susitinka kelis kartus per mėnesį. Dabar daugėja atvejų, kai mažylis paliekamas tėčiui. Kas lemia, su kuo liks gyventi mažylis?
Konsultuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė
Po skyrybų lieka su mama
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė paneigia šį vis dar populiarų stereotipą. „Jis atsirado greičiausiai todėl, kad mama kūdikį išnešiojo, pagimdė ir jis lyg ir turėtų jai priklausyti. Toks požiūris nėra teisingas, nes abu tėvai turi vienodas teises į savo vaiką. Prieš ketverius metus stebėjausi, kai vyrai sakydavo: „Žinau, kad, visų nuomone, vaikas turi likti tik su mama, bet vis tiek noriu pateikti prašymą, kad mano vaikas gyventų su manimi. Kai peržiūrėjau tuometinius teismo sprendimus, paaiškėjo, kad iš tiesų dažniausiai po skyrybų vaikutis likdavo gyventi su mama. Buvo suformuota tokia visuomenės nuomonė ir vyrai nepasitikėjo savimi, netikėjo turį tokias pat teises į vaiką. O juk pakanka įrodyti, kad su tėvu geriau, ir vaikas gali su juo likti.“
Svarbi vaiko nuomonė
Vaiko teisių apsaugos konvencijoje pabrėžiama, kad reikia paisyti ir vaiko nuomonės. Tačiau dar prieš ketverius metus tik viena kita vaiko teisių apsaugos tarnyba į šią nuostatą atsižvelgdavo. Dabar visada yra išklausoma vaiko nuomonė ir tada tampa aišku, su kuo iš tiesų jis nori gyventi. Kai dėl santuokos nutraukimo aptariama ir vaiko gyvenamoji vieta, teisėjai paiso vaikų, kurie neretai pasako, kad norėtų gyventi su tėčiu, nuomonės. Vaikui abu tėvai yra lygūs. Kai sprendžiamas klausimas, su kuriuo turėtų likti gyventi, vienodai yra įvertinami abu tėvai ir teismas priima sprendimą palikti su tuo, su kuriuo pačiam vaikui yra geriau.
Kai turtas lemia, su kuo liks vaikas
Kartais teismai vieno sutuoktinių finansinę padėtį iš tiesų vertina kaip svarbiausią kriterijų. Tarkim, jeigu tėtis yra verslininkas, dar iki santuokos įsigijęs turto ir būstą, ir jeigu nėra vedybų sutarties, kuri turto dalis po skyrybų atiteks žmonai, ši praktiškai išeina iš vyro namų kaip stovi. Pagal įstatymus jai nieko nepriklauso. Vaikui tam tikra turto dalis priklauso tol, kol yra nepilnametis. Jo gyvenamąją vietą nustato tik teismas. Anksčiau buvo šiek tiek kitokia tvarka: jeigu per skyrybas tėvai neprašydavo ieškinyje teismo nuspręsti, su kuo turėtų likti gyventi vaikas, teismo sprendimo ir nebūdavo. Dabar teismai privalo pateikti tokį sprendimą. Jeigu teisėjas, vertindamas visą surinktą medžiagą ir dokumentus, mato, kad mama neturi būsto nei pajamų, palieka vaiką gyventi su tėčiu. Tačiau nepilnamečio ar mažamečio nuomonės yra paisoma. Ne visada vaikams turtai yra svarbiausia.
Vaiką galima papirkti
Būna daug su turtiniais reikalais susijusių nesusipratimų. Pavyzdžiui, tėtis, kuris uždirba daug ir turi namą, pasako vaikui, kad išėjęs gyventi su mama, neturės nieko ¬– nei dviračio, nei kompiuterio. Taip yra manipuliuojama, nes tie daiktai buvo nupirkti vaikui ir jam turėtų likti bet kuriomis aplinkybėmis. Išgirdęs tokias sąlygas vaikas dažniausiai pasirenka tėčio pinigus, o ne mamos meilę. Kai kurie teisme tiesiai šviesiai išvardija tai, ko neteks likę gyventi su mama. Tai girdinčiam teisėjui išties sunku priimti sprendimą, nes ji vadovaujasi jausmais, o tėtis – pinigais. Ir vėliau, kai vaikas su mama pasimato vis rečiau, ima blaškytis ir nebežino, ar labiau nori gyventi su ja, ar su tėčiu. Tarp buvusių sutuoktinių prasideda konfliktai, pykčiai ir grasinimai. Kartais turtingas tėtis nuperka ir dovanoja savo paaugliui sūnui ar dukteriai butą, o vėliau, kai vaikas persigalvoja ir nori grįžti pas mamą, gąsdina, kad tą butą atims. Vaikas nežino, kad dovanoto daikto be priežasties atimti neįmanoma, ir konfliktas dar labiau didėja. Būna ir priešingai: mama daugiau uždirba ir bando paveikti vaiką. Negalima sakyti, kad vyrai dažniau už moteris manipuliuoja savo turtu ir jausmais. Dėl tokių konfliktų labiausiai nukenčia vaikas, kuris pradeda blogai mokytis, turi elgesio bėdų.
Kūdikiui geriau likti gyventi su mama
Kūdikis gali prisirišti tik prie vieno žmogaus. Todėl vaikų namuose, kuriuose nuolatos keičiasi personalas, augę mažyliai turi elgesio sutrikimų. Vaikas labiausiai prisiriša prie to asmens, su kuriuo nuolat bendrauja, visą laiką mato. Kadangi vaiko priežiūros atostogomis dažniausiai naudojasi mama, mažylis prie jos yra labiau prisirišęs. Tačiau norint išvengti diskriminavimo galimybė būti su vaiku yra suteikiama ir tėčiui. Dažniausiai vyras pasilieka su kūdikiu, jeigu žmona yra verslininkė arba šiaip daugiau uždirba. Todėl didelė tikimybė, kad su vyru likęs augti mažylis prie jo labiau prisiriš. Tačiau gamtos duota, kad kūdikis labiau prisirišęs prie mamos, nes dar negimęs ją jaučia, o gimęs pirmiausia atpažįsta. Taigi, vykstant skyryboms, kai sprendžiama, su kuo liks gyventi kūdikis, atsižvelgiama, prie kurio tėvų mažylis yra labiau prisirišęs. O vėliau, kokių penkerių šešerių metukų, vaikutis jau pats sprendžia, kuris tėvų jam yra artimesnis.
Kai abu tėvai vienodai svarbūs
Skiriasi ir tokios šeimos, kuriose abu tėvai panašiai uždirba, turi nuolatinį darbą, be galo myli vaiką. Pirmiausia ginčą, su kuriuo liks gyventi vaikutis, jie sprendžia tarpusavyje. Reikia paminėti, kad vaiko auginimas ir jo gyvenamosios vietos nustatymas yra du skirtingi dalykai. Auginti, ugdyti vaiką privalo abu tėvai, nors jie yra išsiskyrę arba gyvena kaip šeima. Abu turi vienodas teises ir pareigas. Gyvenamąją vaiko vietą nustato teismas. Jis visada išklauso vaikučio nuomonę. Jei šeima buvo neasociali, vaikui iš pradžių norisi gyventi su abiem tėvais. Mažyliui sunku suprasti, kodėl turėjęs abu tėvus staiga pas vieną galės eiti tik tada, kai kitas leis. Tačiau pamažu apsipranta su tokia mintimi ir apsisprendžia. Su mažyliais bendrauja ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, ir psichologai. Neretai nepakanka vieno ar dviejų apsilankymų, kad taptų aiški mažylio nuomonė. Bet ilgiau pabendravus specialistai supranta, prie kurio tėvų vaikutis labiau prisirišęs, kuris jam brangesnis.
