Pirmieji metai
„Dukrytei jau dveji. Tačiau aš ją vis dar maitinu savo pienuku. Atrodo, kas čia nuostabaus. Tačiau kai mamos kieme sužino, kad aš ją maitinu viena krūtimi, labai nustemba. Iš tiesų negaliu įvardyti priežasties, kodėl taip nutiko.
Pagimdžiusi pienuko turėjau labai daug. Tačiau vargelio dėl krūtų neišvengiau. Naujagimė prie krūties buvo tarsi prisisegusi. Antrą savo gyvenimo dieną ji man taip nugraužė spenelius, kad kol pamaitindavau, bėgdavo ašaros. Vyras trečią dieną per prievartą įkišo čiulptuką – taip nenorėjo jo imti. Tačiau kai ji ėmė čiulpti čiulptuką, galėjau atsipūsti nuo žindymo.
Grįžusiai namo su naujagime po dviejų dienų pakilo aukšta temperatūra – „užsidegė“ krūtys. Gėriau paracetamolio, atsiradusius gumbus padėjo išvarinėti karšto vandens srovė, nuolatinis krūties davimas vaikui ir kopūsto lapas visą parą.
Jau po kelių dienų palengvėjo. Atrodė, kad mano žindymo vargeliai pasibaigė.
Pirmieji vaiko žodžiai džiugina kaip ir pirmi savarankiški žingsniai. Kada jie pasipils lyg iš gausybės rago? Kada garsai „sulips“ į žodį? Kokia yra kalbos raida?
Konsultuoja logopedė Rita Sviderskienė
Gimdymo data atėjo ir praėjo, o vaikelis nė nemano gimti. Ar pavojinga kūdikį pernešioti, kodėl vis dėlto svarbu pagimdyti laiku?
Konsultuoja VMUL naujagimių skyriaus vedėja Violeta Drejerienė
Kiekviena mūsų nori būti pati geriausia mama. Skaitome knygas apie vaikų auklėjimą, stengiamės, bijome padaryti ką nors ne taip. Ir kartais, visai nejučiom, mamos vaikučio gyvenime tampa per daug. Kur ta riba tarp meilės ir hiperglobos?
Ką tik pasaulį išvydusį žmogutį medikai pradeda „skriausti”. Ne tik sveria, matuoja, atlieka daugybę tyrimų, bet dar ir bado – ima kraujo, skiepija.
Konsultuoja naujagimių gydytoja medicinos daktarė, docentė Jūratė Buinauskienė
Ši istorija negali palikti abejingų. Ji dar kartą įrodo, kad mamos meilė beribė. Renata Paulauskienė (30 m.), nors ir kiek vargo teko pakelti, nutrauktu pienuku savo sūnų Erviną išmaitino iki 1 m. 8 mėn.
Mažylis nubunda ir rėkia. Pakeičiate sauskelnes, pamaitinate, pasūpuojate, vis tiek rėkia. „Ko gi dar nori?“ – norisi paklausti. Būtų gerai, jei atsakytų, ar ne?
Pirmomis gyvenimo savaitėmis kūdikis labai daug miega. Vėliau miegas trumpėja, mažylis ilgiau būdrauja. Taip ilgainiui nusistovi dienos režimas. Kam jis reikalingas?
Gamta labai dosni. Ji užgydo netekties skausmą ir įteikia ypatingą meilės dovaną – galimybę žindyti niekada negimdžiusiai. Tai ne kalėdinis sapnas.
Čiulpti pirštuką vaikelis išmoksta dar mamos įsčiose. Vos gimusio, paguldyto ant mamos krūtinės pirštelis neretai taip pat nukeliauja į burnytę. Dieviškas vaizdas, nuo kurio mamai sąla širdis. Bet ateina metas ir jis pradeda kelti nerimą.
Svarbu kūdikį ne tik sveikai maitinti, laiku jam pakeisti sauskelnes ir pavežioti gryname ore, tačiau ir lavinti. Žaidimai, lytėjimas, glostymas itin svarbūs augančiam mažiukui.
Konsultuoja vaikų ugdymo mokyklėlės „Strazdanėlės“ direktorė muzikos mokytoja Sonata Latvėnaitė–Kričenienė, www.strazdaneles.lt
Skruzdytės, kruopytės, boružytės. Taip vadinami neišnešioti naujagimiai tokie maži, kad baugu net prisiliesti. Jų laimėjimai vertinami kitaip, nei laiku gimusiųjų. Čia daug džiaugsmo teikia dar vienas nurytas pieno lašas, savarankiškai pasukta galvytė ar garsiau išreikštas protestas.
