Pirmieji metai
Kai parsivežame iš ligoninės, dar nelabai žinome, kodėl naujagimis verkia, kada jam ką skauda, o kada tik alkanas. Atsakome į dažniausius „žalių tėvų“ klausimus. Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė
Jauniems tėveliams numaudyti naujagimį gali atrodyti nepaprastai sunku. Kaip paimti, laikyti, kad neišslystų, kiek laiko maudyti, kad nesušaltų? Konsultuoja Baltupių šeimos centro pediatrė Astutė Vaitulionienė
Vienas vaikutis jau pusantrų metukų žodžius beria kaip žirnius, kitas kalbėti pradeda sulaukęs dvejų ar vėliau. Kada turi pradėti kalbėti ir kaip mažylis mokosi kalbos? Konsultuoja logopedė metodininkė Ingrida Liaudeneckienė (8–612 45 352)
Išsiruošti su mažyliu į lauką nėra taip paprasta. Vos pradedi rengti paleidžia dūdas. Kaip padaryti, kad mažylis nepervargtų, rengiamas nesukaistų, o lauke nesušaltų? Pirmiausia nurimkite ir neskubėkite. Patogiai susidėkite visus reikiamus daiktus. Į vežimėlį įdėkite pagalvėlę ir antklodę. Pagalvokite, kuo pati rengsitės. Toliau liko 8 žingsneliai:
Kai šeima susilaukia vaikelio, džiaugsmui nėra ribų. Kad ir koks gimtų – mažas tarsi skruzdėliukas ar didelis kaip drambliukas.
Konsultuoja neonatologė medicinos mokslų daktarė, docentė Jūratė Buinauskienė
Ortopedinių batukų tenka laukti kartais net keletą mėnesių, nes labai ilgos juos užsakiusiųjų eilės. Ar tikrai visoms laukiančioms kojytėms jie būtini? Gal tokį „deficitą“ verta užsisakyti ateičiai?
Konsultuoja A.Astrausko įmonės „Pirmas žingsnis“ vaikų ortopedė Svetlana Averkina
Aplinkui tiek daug įdomybių, kurias smalsu pačiupinėti, pauostyti, paragauti, patikrinti, ar telpa į burnytę, nosytę, ausytę… Smalsus vaikas kartais prisišaukia nelaimę.
Ne veltui sakoma, kad gimsta mažylis, ir jis jau – asmenybė. O kaip kitaip paaiškinsi, kad vieni kūdikiai čiulptuko nepaleidžia rytą vakarą, o kiti net ir labai prašomi neima.
Vaikutis labai laukia Kalėdų Senelio, nekantrauja gauti dovanėlių, bet vos pamato raudonai vilkintį barzdočių išsigąsta ir slepiasi mamai po sijonu. Ką daryti, kad Kalėdų Senelis nevirstų baubu?
Apie vaikštynes sklando įvairūs mitai. Todėl jų prisiklausiusios bijome savo kūdikius į jas sodinti. Sako, baisu, kad vaikas nevaikščiotų pirštų galiukais, kad neiškryptų kojytės. O dar prie jų įpratęs pyplys pradės vėliau ir neteisingai vaikščioti. Ar vaikštynės iš tiesų toks baubas ir ar jos išvis reikalingos mažyliui, klausiame medicinos mokslų daktaro gydytojo ortopedo Regimanto Jono Žitkausko
,,Per dažnai neimk ant rankų nes išlepinsi“, ,,pratink užmigti lovelėje, kad neįprastų šalia tavęs“, - mokė mane labiau patyrę giminaičiai. O aš net neįsivaizdavau, kaip galima neimti mažučio kūdikiuko ant rankų. Arba, ką reiškia per dažnai neimti. Kada dar lepinti, jei ne dabar kūdikystėje? Ir apskritai kažkodėl visada atrodo, kad tik svetimi vaikai yra lepūnėliai, o savi tiesiog mylimi. Apie tai, ar skiriasi meilė nuo lepinimo kalbamės su vaikų ir paauglių psichiatre Goda Bačiene (tel. 8-615 40 161 )
„Pažiūrėk tik! Mažas baltas lėktuvėlis sklando aukštai virš debesų, skrenda ir staiga tik šmurkšt į garažą“ – pasakoja mama nė metukų nesulaukusiam Ignui ir ties paskutiniais žodžiais kyšt šaukštą košės nesusigaudančiam berniukui į atvėpusią burnelę. „Pavyko“ – mintyse džiūgauja mama ir toliau rezga mintį, kaip įsiūlyti sūnui kitą šaukštą košės. Ar teisingai elgiasi mama, vaiko pietus paversdama pasaka ir žaidimu, kaip išmokyti mažylį susidraugauti su šaukštu, teiraujamės socialinės (arba raidos) pediatrės Larisos Sergejevos.
