Pirmieji metai
Kūdikis negali pasiguosti, kad blogai jaučiasi, skauda pilvelis. Todėl mamos taip susirūpinusios stebi sauskelnių turinį, o pastebėjusios pokyčių skambina draugėms ir močiutėms. Geriau orientuotis mamytei padės gydytojos pediatrės Virginijos Lukšienės atsakymai.
Neretai tėveliai džiūgauja, kad iš gimdymo namų parsivežtas kūdikėlis kuo puikiausiai miega kambaryje, kuriame jie vakaroja, žiūri televizorių. „Įrodyta, kad miegant vegetacinė sistema, reguliuojanti širdies ritmą, fermentų išsiskyrimą žarnyne bei kraujotaką, reaguoja į aplinką. Todėl kūdikis turi būti migdomas tyloje.
Apie ką tik iš gimdymo namų grįžusio naujagimio higieną konsultuoja Vilniaus gimdymo namų gydytojas neonatologas Saulius Vidugiris.
Kiekviena vos metukų sulaukusio pypliuko mama yra įsitikinusi – jos vaikas ypač gabus. Juk jis kalba puikiausiai – ne kaip kaimynės trimetukas, kurio net patys tėvai nesupranta; ir kamuolį spiria kaip pats Deividas Bekhemas; o jau piešia tikrai ne prasčiau už Pablą Pikasą...
Konsultuoja psichologė Dalia Simončikienė
„Kai manęs klausia, kas – būti nėščiai ar gimdyti buvo sunkiausia, atsakau, kad nei viena, nei kita. Sunkiausia man buvo žindyti sūnelį pirmomis dienomis. Dar ir dabar tą laikotarpį prisimenu su siaubu. Niekada nepagalvojau, kad galiu neturėti pienuko. Buvau įsitikinusi, kad jo bus ir kad žindysiu, kol galėsiu. Tačiau nesėkminga pradžia vos visko nesugadino. Jau nuo pirmų dienų ligoninėje niekaip nesisekė įduoti krūties, o sūnelis nelabai mokėjo žįsti. Dėl to kentėjo speneliai. Viena yra išklausyti teorijos apie žindymą ir visai kas kita, kai su tuo susiduri gyvenime.
Medikai tikina, kad gimus kūdikiui vis dažniau gimdykloje pasirodo santūrios tėčių, o ne mamų džiaugsmo ašaros. Apkaltinsit šiuos vyrus jautrumu ir tvirtinsit, kad tėčiais tampama tik ilgėliau pabendravus su mažyliu? Be galo džiūgaudama pranešu: klystate! Apie tai ir kalbamės su Roko, Rugilės ir Nojaus mama, medicinos psichologe Dovile Ridzevičiene bei dviem šauniais tėčiais Romanu ir Mariumi.
Žindymas - dar vienas malonumas, kurio negali patirti vyrai. Ne veltui daugelis jų kūdikį žindančios moters vaizdą vadina pačiu gražiausiu. Bet ką daryti, jei malonios akimirkos virsta tikrų tikriausiu košmaru? Juk būna dienų, kai priglaustas prie krūties kūdikis ne nurimsta. Priešingai, ima blaškytis, muistytis, net verkti. Kodėl taip atsitinka?
Išmokyti mažylį naudotis puoduku - didelis akibrokštas tėvams. Ko gero, toks pats, kaip ir nujunkyti nuo krūties. Nenuostabu, kad ne visiems vienodai gerai sekasi. Kai kurie pypliai įpranta prie šio daikčiuko dar kūdikystėje ir sėkmingai juo naudojasi, o tėvai sutaupo sauskelnių. Kiti užsispiria ir niekuo gyvu nenori pripažinti šio keisto „išradimo“. Tegul sėdasi tie, kurie jį sukūrė, mat į sauskelnes daryti smagiau. Kaip ir nuo kada vaiką pratinti prie puoduko, klausiame Baltupių šeimos centro pediatrės Astutės Vaitulionienės. Kada ateina laikas vaikutį pratinti gamtinius reikalus atlikti į puoduką?
Vasarą taip norisi bent kelioms dienoms ištrūkti prie jūros, pasilepinti šilta saule, pasipliuškenti vėsiame vandenyje. Įdomu ar galima ir kūdikį vežtis kartu? Ar nepakenks jam kaitri saulė ir šaltokas pajūrio vėjas? Kas bus, jei smėliuko pateks į akytes? Apie atostogas su vaikučiu prie jūros, kalbamės su Baltupių šeimos centro gydytoja pediatre Astute Vaitulioniene.
Šiandien kontraceptinių priemonių labai daug, kad nesunku sutrikti. Vienos apsisaugojimo priemonės tinka maitinančioms mamytėms, kitos - jau atjunkiusioms kūdikį nuo krūties. Apie tai, kokias apsaugos priemones rinktis po gimdymo kalbamės su akušere-ginekologe, genetike Ingrida Kravčenkiene
Dažnai pagalvodavau, kaip reikės sugrįžti į darbą ir namie palikti savo mažytę. Mes viena be kitos juk negalime. Visur kartu nuo ryto iki vakaro. Laimei, man nereikia jos atiduoti į lopšelį ar samdyti auklės. Nusprendėme, kad mergytę prižiūrės močiutė. Atėjus pirmai išsiskyrimo dienai, labai nerimavau, delsiau išeiti - tai šukuoseną dar reikia pasitaisyti, tai makiažas netinkamas. Vis puldavau bučiuoti močiutei ant kelių sėdinčios dukrytės. Ji neatrodė nuliūdusi, priešingai, linksmai pamojo ,,atia“. Viskas būtų buvę puiku, jei ne pavydo kirminėlis, pradėjęs mane griaužti, kai tik užtrenkiau buto duris. Apie išsiskyrimą su savo mažaisiais kalbamės su psichologe psichoterapeute Rūta Bačiulyte (mob. tel. 8-685 23 200).
Ko gero, dar nuo senų laikų sklando įvairios nuomonės apie kūdikių skiepus. Jų prisiklausius išties baisu skiepyti savo mažylį. Ir dažnai tikrai ne pinigai lemia sprendimą, o baimė, kad kūdikis sunkiai pakels skiepus, karščiuos. Gal dar populiari nuomonė, kad šiais laikais jau nebėra tokių mistinių ligų, tarkim, poliomielito ar difterijos, apie kurias esame girdėję tik iš tarpukario metų literatūros. Kodėl kūdikiui reikalingi skiepai, paklausėme Vilniaus universiteto Pediatrijos centro vadovo profesoriaus Vytauto Usonio.
