Gimė laiku, bet...
Kai šeima susilaukia vaikelio, džiaugsmui nėra ribų. Kad ir koks gimtų – mažas tarsi skruzdėliukas ar didelis kaip drambliukas.
Konsultuoja neonatologė medicinos mokslų daktarė, docentė Jūratė Buinauskienė
Mažuliukai
Jei tėveliai yra vidutinės kūno sandaros, naujagimio svoris gali būti per mažas (hipotrofiškas) dėl to, kad mama serga lėtine liga ar nebakterine infekcija: citomegalija, toksoplazmoze. Kai kas stebisi, kad mažučio spirgučio sulaukia diabetu serganti mama, nes įprasta manyti, kad ši liga susijusi su per dideliu naujagimio svoriu. Tačiau jei diabetas moterį vargina jau seniai ir atsirado kraujagyslių pokyčių, naujagimis gali sverti per mažai, nes jomis į vaisiaus organizmą pateko nepakankamai deguonies. Per mažas vaikelio svoris gali būti dėl mamos mažakraujystės, įgimtos širdies ydos, gyvenimo aukštai kalnuose, kuriuose mažiau deguonies.
Vaisiaus svoris nėštumo pabaigoje gali lėčiau augti dėl gimdos trūkumų (pavyzdžiui, ji dviragė) ar miomų. Įtakos turi ir vaisiaus apsigimimai, chromosominės ligos (ypač būdingos Edvardso, Patau sindromams, kai ne tik širdelė turi ydą, bet yra ir kaulų, inkstų pokyčių). Tada vaisiaus raida sulėtėja gana anksti ir kūdikėlis gimsta mažesnis, nei tas, kurį bėda ištiko paskutiniais gyvenimo pilvelyje mėnesiais, pavyzdžiui, atšokus daliai placentos ir dėl to sutrikusios maisto medžiagų bei deguonies apykaitos.
Priežastis... vanduo?
„Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, geriamajam vandeniui dezinfekuoti pasitelkiamas chloras arba chloro dioksidas. Vandenyje esančios organinės medžiagos, reaguodamos su chloru, sudaro šalutinius junginius, kurie gali turėti įtakos mažam naujagimio svoriui. Todėl dabar pas mus atliekamas tyrimas dėl chloro junginių įtakos priešlaikiam gimdymui ir sulėtėjusiai vaisiaus raidai. Mažo kūdikio mamos prašome, kad leistų iš naujagimio virkštelės paimti kraujo tyrimui, kuris parodytų, ar kraujyje nėra per daug chloro junginių“, – pasakoja docentė apie dar vieną galimą mažo svorio priežastį.
„Drugelis“ ir „vikšrelis“
Vienas mažo svorio naujagimis atrodo gražiai (simetrinė hipotrofija), o kitas, nors grožiu negali pasigirti (asimetrinė hipotrofija), neretai būna kur kas sveikesnis, jo svorį padidinti lengviau. „Simetrinė hipotrofija būna naujagimiui, kuriam deguonies ir maisto medžiagų apykaita sutriko gana anksti ir visi organai nukentėjo beveik vienodai. Todėl ir galvytė, ir krūtinė tokia pat maža. „Asimetrinis vaikelis“ atrodo ne taip gražiai, nes jį bėda ištiko paskutiniais gyvenimo įsčiose mėnesiais, organizmas puolė saugoti svarbiausius organus ir dėl to galvytė atrodo didelė, o pats kūnelis liesas, be reikiamo riebalų sluoksnio. Grožio tikrai maža, bet gavęs pavalgyti vaikelis greitai pagražėja“, – pasakoja docentė.
Jei vaisiui neįmanoma padėti įsčiose, gydytojas akušeris toliau stebi raidą ir pastebėjęs, kad vaikelis nesugebės augti mamos gimdoje, sužadina gimdymą. Tada kūdikiui į pagalbą atskuba naujagimių gydytojas. Pirmiausia patikrina, ar nėra apsigimimų, kuriuos galima gydyti. Mažo svorio naujagimiui, turinčiam asimetrinę hipotrofiją (pvz., gimusiam dėl placentos atšokos) skiria tinkamą maitinimą. Dažniausiai to ir pakanka.
Pagalba drebančiam „šakaliukui“
Šiluma. Hipotrofišką naujagimį gali ištikti šalčio stresas, nes riebalinis apsauginis sluoksnis labai mažas, kūdikis blogai reguliuoja kūno temperatūrą. Tad jei akušeris žino, kad gims mažo svorio naujagimis, stengiasi, kad gimdykloje būtų šilčiau. Kaip ir neišnešiotukas, toks naujagimis guldomas į inkubatorių, o iš jo iškeltas į lovytę kartais dar šildomas specialia lempa.
Deguonis. Mažo svorio naujagimiui kartais jau gimdoje gali pradėti stigti deguonies, būna, jo trūksta ir gimstant. Vaikelis gali būti pridusęs. Jis gimdamas į plaučiukus įtraukia vaisiaus vandenų su mekonijumi, ir dėl deguonies stokos gali atsirasti pokyčių smegenyse. Todėl tokiam vaikučiui gali būti skiriama deguonies terapija.
Mityba ir gliukozė. Mažam „šakaliukui“ gali trukti gliukozės, todėl tiriamas kraujukas (gliukozės turi būti ne mažiau kaip 2,6 mmol/L) ir stengiamasi, kad mama kuo greičiau pažindytų, nes su pienu gautų ir gliukozės. Jei organizmas ją gerai pasisavina, vaikelis greitai atkunta. Bet, būna, mamos krūtyse gaminasi labai mažai priešpienio ir vaikeliui jo neužtenka arba gliukozės kraujyje yra mažiau nei 2,0 mmol/L. Tada jos lašinama į veną.
Ar augs sveikas?
Kai gydytojai nieko bloga vaikeliui neranda, kraujyje cukraus pakanka, žmogutis gerai reguliuoja kūno temperatūrą, niekas ligoninėje jo nelaiko vien dėl to, kad gimė mažo svorio. Jei vaikelis išleidžiamas namo, vadinasi, jau yra prisitaikęs prie vėsesnio „sausumos“ gyvenimo. O naujagimis, kuriam įtariama kas nors bloga ar jis kol kas dar blogai reguliuoja kūno temperatūrą, ligoninėje užsibūna ilgėliau. „Tėveliams, ko gero, atrodome bjaurios, nes norime dar pasidžiaugti jų vaiku. Jį tikrai laikome ne dėl to“, – šypsosi docentė.
Dručkiai
Didelio svorio naujagimis (hipertrofiškas) gali gimti stambaus kūno sudėjimo tėveliams arba kai mamytė serga diabetu ir nesigydo. „Kai mamai pasakome, kad kūdikėlis storas, dažniausiai pradeda juoktis. Ji storuliuku džiaugiasi. Bet tik tol, kol gydytojas pasako, kad durs adatėlę ir tirs cukrų. Toks vaikelis gali turėti hormoninių bėdų, kurios būdingos Beckwitho –Wiedemanno sindromui. Bet iš tiesų storulio būklė lyg ir geresnė nei plonulio“, – tikina docentė J.Buinauskienė.
Ne visi dručkiai atrodo vienodai. Stambių tėvų vaiko ir kūnelis, ir galvytė didelė. Diabetu sergančios mamos vaiko riebalų sluoksnis labai didelis, galvytė atrodo kaip įsodinta į pečius, o veidelis būna kaip mėnuliuko (apvalus, labai platūs, putlūs skruostai dengia akytes).
Pagalba storuliukui
Mityba ir gliukozė. Naujagimio organizmas į daugelį bėdų reaguoja gliukozės stoka, todėl ir didelio svorio vaikelio kraujyje gali jos trūkti. „Mamos niekaip nesupranta, kodėl nepuolame jo sverti, matuoti. Bet svoris nėra svarbiausias rodmuo. Naujagimiui stengiamės padėti porai valandų jį priglausdami prie mamos krūties. Paskui sveriame, matuojame“, – sako docentė J.Buinauskienė.
Gliukozės stoka gali niekuo nepasireikšti, bet dažnai toks naujagimis būna dirglus, nenuraminamas (arba labai mieguistas). Plonulį mama gali lengvai pasotinti, o storuliui pieno reikia gan nemažai. Bet jei gimė po cezario pjūvio, mamos krūtyse pienuko atsiranda šiek tiek vėliau. Todėl gydytojai siūlo vaikelį pamaitinti ir adaptuotu pieno mišiniu. Nepakankamai pamaitintas vaikelis labiau verks, išnaudos daugiau energijos ir vėl sumažės cukraus kraujyje. Todėl kai tik mama gali, dručkį turi glausti prie krūties. Būna, jis ją apsikabina ir be perstojo žinda. Tegul. Kartais vis dėlto prireikia lašinti gliukozės.
Šiluma. Storuliukas turi nemažą nuo šalčio saugantį riebalinį sluoksnį, tad šildyti nereikia. Bet vaikelio, kurio mama serga diabetu, smegenys, inkstukai gali būti nebrandūs, todėl tokiam kartais reikia daugiau šilumos.
Ar augs sveikas?
Jei storuliukui jokių priekaištų medikai neturi, ligoninėje ilgiau nei kitų kūdikių nelaiko. O raidos kabinete stebi tik tada, jei mama serga diabetu.




