Mergytės uogytės, berniukai žvirbliukai

Mergaites auginti lengviau, jos ramesnės, švelnesnės. Berniukams dažniau skauda pilvelį, jie lepesni, tačiau vikresni, geriau sprendžia galvosūkius. Tai kelios visiems gerai žinomos tiesos apie berniukus ir mergaites. O kada patys mažieji sužino, kad jie berniukai arba mergaitės? Lytinis tapatumas yra įgimtas ar išugdomas? Apie tai kalbamės su psichologe psichoterapeute Rūta Bačiulyte (mob. tel. 8-685 23 200).
Tiesiog maži žmogučiai
,,Kūdikis dar nesuvokia savo lyties, - sako psichologė R.Bačiulytė. - Jis nežino, kad yra berniukas ar mergaitė. Jis tiesiog žmogutis”. Lytiškumo suvokimas formuojasi maždaug trečiais gyvenimo metais. Tuomet pypliukai, save ir kitus apžiūrinėdami, ,,atranda”, kad yra skirtingi. Jei trejų metų vaikučio paklausi, berniukas jis ar mergaitė, mažiukas jau sąmoningai atsakys į šį klausimą (jei jo raida nevėluoja).

Berniukas žaidžia su lėle
Vieni berniukai birbina mašinytes, o kiti mielai pažaidžia su lėlėmis. Ar tai blogai? Tiek vyrai, tiek moterys turi ir vyrišką, ir moterišką pradą. Todėl mažas berniukas, turintis daugiau moteriškų bruožų, gali žaisti su lėlėmis. Tai anaiptol nėra blogai ir negalima jam drausti tokių žaidimų. Toks berniukas ateityje galbūt bus švelnesnis ir jautresnis, mokės labiau atjausti artimą. Vaikai natūraliai pasirenka žaidimus. Tad berniukams paprastai reikia agresyvesnės veiklos, pavyzdžiui, palenktyniauti, pasirungti, pademonstruoti jėgą. Jie mielai pašaudo žaisliniais šautuvais, kuriuos niekieno nemokyti sugeba pasidaryti net ir iš paprasčiausios lazdos. (Mergaitė, turėdama tą pačią lazdą greičiau įsivaizduos, kad tai šaukštas sriubai maišyti). Berniukai mielai konstruoja, stato, kuria namus ar pilis. Mergaitės, priešingai, paprastai nelabai mėgsta įvairiausias dėliones, tačiau jos nuo pat mažumės mielai žaidžia šeimą. Buvau labai nustebusi, kai savo dvejų metukų dukrytei parnešiau lėlę-kūdikį, o ši iškart parodė piršteliu į save ir pasakė, kad ji yra lėliuko mama. Kas tai, instinktas? ,,Lėlės glaudimas, čiūčiavimas, mylavimas iš dalies gali būti instinktyvus, - sako psichologė R.Bačiulytė. - Lėlė, kuri atrodo kaip kūdikis, mergaitei sukelia natūralų poreikį globoti ir rūpintis”. Antra vertus, mažųjų atmintis yra fotografiška, kartą pamatę kokį nors judesį ar veiksmą, jau gali tiksliai jį atkartoti. Todėl ir mergaitė, supdama savo lėlę, gali pamėgdžioti ir mamą.

Mergaitė, kuri karstosi medžiais
Vaikai nėra vienodi, skiriasi ne tik jų lytis, bet ir temperamentas. Tad nors mergaitėms ir būdinga žaisti su lėlėmis, kartais jos elgiasi kaip tikros padaužos. Justė visą vasarą tupi medžiuose, karstosi per tvoras ir iš rankų nepaleidžia šautuvo. Mergaitė turi du vyresnius brolius, su kuriais nuolat žaidžia, o lėlės jai visiškai nerūpi. Psichologė R.Bačiulytė sako, kad mergaitė, auganti kartu su vyresniais broliukais, nori būti į juos panaši ir kartu su jais žaisti. Mažylė mato, kad broliukai elgiasi gana agresyviai, tad ir ji nuo jų neatsilieka. Ateityje ji galbūt sugebės geriau pakovoti dėl savo pozicijos gyvenime. Kitaip elgiasi mergaitė, turinti vieną ar kelis jaunesnius broliukus. Tuomet dar savimi nesugebantys pasirūpinti berniukai sužadina jos globėjiškus instinktus ir mergytė iš visos širdies imasi jų globos. Nieko blogo, jei mergytė mielai birbina mašinytes. Svarbu, kad toks pomėgis jai teiktų malonumo. Svarbiausia, kad tėvai nedraustų vaikams žaisti tokiais žaislais, kurie jiems patinka.

,,Vyrai” neverkia
Mūsų visuomenėje vis dar populiari nuomonė, kad vyrai neverkia. Vadinasi, neverkia ir berniukai. Ne kartą teko matyti tokio vyriškumo pamokėlių gatvėje, parduotuvėje ar kitur. Mažas berniukas parklumpa, susitrenkia, jam skauda ir vaikutis paleidžia dūdas. Tačiau tuoj pat būna sudrausmintas tėčio ar mamos: ,,Taip negražu, tu - vyras, o vyrai neverkia”. ,,Tėvai neatsižvelgia į tai, kad jis tik mažas vaikutis, kuriam labai skauda kojytę. Todėl visiškai natūralu, kad jis verkia”, - sako psichologė R.Bačiulytė. Kai tėvai subara mažylį, kad verkti negražu, jam skauda ne tik kūną, bet ir sielą. Berniukas jaučiasi taip, tarsi jo jausmai būtų visiškai nesvarbūs.

Mokymasis būti berniuku ir mergaite
Nors gimstame jau būdami tam tikros lyties, tačiau būti vyru ir moterimi mokomės. Todėl maži vaikai stebėdami suaugusiuosius mokosi tam tikro elgesio taisyklių. Mergytė stebi savo mamą ir kitas jos aplinkoje esančias mokytojas, berniukai - vyrus. Jei šeima darni, vaikučiai mato, kad vyras (tėtis) yra santūrus, labai stiprus, viską sugebantis ir patikimas, o moteris (mama) yra globėjiška, švelni ir labai emocinga. Pypliukas matydamas, kokie yra tipiniai vienos ir kitos lyties atstovai, stengiasi būti panašus į savo lyties tėvą. Todėl, pasak psichologės R.Bačiulytės, ypač berniukams labai žalinga augti šeimoje be tėčio, nes jie neturi iš ko pasimokyti būti vyrais. Darželyje jie būna su auklėtoja, mokykloje vėl daugiausia mokytojų yra moterys. Jei po skyrybų berniukas bendrauja su tėčiu, tai geriau negu nieko. Tačiau vaikui tiek įgūdžių gali būti per mažai. ,,Svarbu, kad vyro įtaka būtų reikšminga, - sako psichologė R.Bačiulytė. - Berniukui įtakos gali turėti nebūtinai tėtis, tai gali būti senelis, mokytojas, treneris - žmogus, kuris vaikui yra autoritetas”.

Mažieji edipai ir elektros
Ir berniukai, ir mergaitės, kai jau sugeba atskirti savo lytį, patiria vadinamąjį Edipo (berniukai) ir Elektros (mergaitės) kompleksą, kai berniukai įsimyli savo mamytes ir nori jas vesti, mergaitės pasiryžusios tekėti už tėtuko. Šis mažųjų pirmas meilės ,,nuotykis”, kai jie varžosi su tėvais dėl kurio nors jų dėmesio, turėtų baigtis pypliukų pralaimėjimu konkurencinėje kovoje. Tačiau tam, pasak psichologės R.Bačiulytės, turi būti geri santykiai tarp tėvų. Blogai, jei vienas tėvų yra labai silpnas, ir vaikas jaučiasi nugalėtoju. Įsivaizduokime, kad šeimos galva (tėtis) yra mėgėjas išlenkti taurelę arba nevykėlis (taip mama jį vadina), arba tiesiog taip užsiėmęs, kad namie jo beveik nebūna. Kai tėvo vaidmuo šeimoje yra labai mažas, berniukas jaučiasi nugalėjęs tėtį ir pervertinęs savo vyriškumą mano esąs mamos partneris. Tokią mažylio nuostatą dažnai, nors ir nesąmoningai, dar sustiprina mama, sakydama: ,,Koks tu šaunuolis, kaip daug man padedi”, ,,Tėtis niekaip nesugebėjo išnešti šiukšlių, o tu tikras vyras, jas išnešei”. ,,Tokių metų nepatirti nesėkmės kovojant dėl vietos po saule vaikučiui yra žalinga, - sako psichologė R.Bačiulytė. - Suaugęs berniukas gali turėti daug problemų bendraudamas ir su moterimis, ir su vyrais”. Mergaitės, ko gero, dažniau pralaimi besivaržydamos su mama dėl tėčio dėmesio, nes mama paprastai būna švelni ir gera, daug dėmesio skirianti savo šeimai. Tačiau jei ji silpna, leidžiasi vyro mušama ir yra prisiėmusi aukos vaidmenį, užaugusi mergaitė gali jausti labai blogai, žinodama, kad moterys yra aukos ir nieko nebegali pakeisti.

Laukė berniuko, gimė mergaitė
Kartais tėvai laukia, pavyzdžiui, sūnaus, sugalvoja jam vardą, įsivaizduoja kuo jis bus suaugęs, o gimsta mergaitė, su kuria ir toliau, sąmoningai ar nelabai, elgiasi kaip su berniuku. Psichologė R.Bačiulytė sako, kad mergytė stengsis patenkinti tėvų lūkesčius ir būti kuo panašesnė į berniuką. Tėvams net ir sakyti nereikia, kad labai tikėjosi berniuko (arba, priešingai, mergaitės, o gimė berniukas), vaikai tai jaučia intuityviai. Ateityje rezultatas gali būti dvejopas: arba mergaitė turės lesbietiškų polinkių, arba tiesiog bus vyriška moteris, kuri agresyviai, dinamiškai skinsis sau kelią per gyvenimą. Tačiau tokia moteris niekada nesijaus gerai būdama moterimi. ,,Lytinė tapatybė yra žmogaus asmenybės dalis, - sako psichologė R.Bačiulytė. - Kai nuvertinamas vaikas vien dėl to, kad jis ne tos lyties, jam tai labai žalinga. Ypač kai tiesiogiai pasakoma, kad turėjo gimti ne mergaite, o berniuku. Tai, ko gero, baisiausia, ką tėvai gali padaryti savo vaikui”.

Dar šis tas
Pirmais mėnesiais paprastai berniukus auginti sunkiau: jiems dažniau skauda pilvuką, tad jie būna neramesni.
Ankstyvieji elgesio sutrikimai būdingesni berniukams. Pavyzdžiui, dešimčiai hiperaktyvių vaikų tenka viena mergaitė.
Berniukai yra judresni, aktyvesni, dažniau užsigauna, nėra tokie kruopštūs, sunkiau sutelkia dėmesį, tačiau geriau sprendžia įvairius galvosūkius.
Mergaitėms daug anksčiau pradeda formuotis kalba, ji yra turtingesnė. (Mergaitės jau 1,5 m. pradeda kalbėti, o berniukai gali pradėti būdami ir 3 m.). Tai susiję su smegenų veikla. Mergaičių smegenų centras yra daug aktyvesnis, bet berniukai mieliau konstruoja, geriau orientuojasi aplinkoje.

  • Dabartinis įvertinimas 1 iš 5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Įvertinimas: 1/5 (Balsuota: 1)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote šiame puslapyje.

Jūs pakeitėte savo įvertinimą.

Komentarai

Sutinku su šio straipsnio autorės nuomone. Auginu du vaikus: dukrai 17 metų, o sūnui tik 2,5 mėnesio. Dabar augindama sūnų vis lyginu ji su dukra, kai ji buvo maža. Ir jau pirmąjį mėnesį pastebėjau, kad skiriasi sūnaus vystymasis. Dukra buvo žymiai judresnė, aktyvesnė. Budama 1 mėn ji jau šliauždavo į prieki pajutusi atramą kojytėmis, o sūnui tai visai neiįdomu. Bet mano sūnelis yra daug šnekesnis, labiau guguoja, jis atidžiai stebi aplinką, moka geriau sutelkti dėmesį. Tik dabar supratau, kad mergaitės ir berniuko auginimas yra labai skirtingas.

Tavo vaikas / Straipsniai / Pirmieji metai / Mergytės uogytės, berniukai žvirbliukai