Nujunkyti ar nusijunkyti?

Šį klausimą žindymo konsultantas užduoda mamoms, kurios nori atpratinti savo mažylį nuo krūties.
Konsultuoja Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie žindymą „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius; www.zindyk.lt

* Mamos klausia, koks amžius tinkamiausias nujunkyti vaiką.

Kūdikis pradedamas nujunkyti tada, kai jam imama duoti ir kitokio maisto, t. y. kai jis maitinamas jau ne vien tik krūtimi, ir baigiamas visiškai nustojus žindyti. Idealu, kai tai sutampa su kūdikio noru ir jo organizmo poreikiais.
Mokslininkai, tyrinėję moters pieno sudėtį ir savybes bei stebėję kūdikių vystymąsi nuo gimimo, nustatė, kad vien tik motinos pienas visiškai patenkina kūdikio organizmo poreikius maždaug šešis pirmus gyvenimo mėnesius. Nuo to amžiaus atsiranda ir kitokio maisto poreikis. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti vaiką ir antrais metais bei ilgiau – kol jis norės.
Vyresniems vaikams motinos pienas jau nėra svarbiausias energijos šaltinis. Tačiau jo sudėtis keičiasi taip, kad nors bendrasis kiekis mažėja, antikūnų ir kitų imuninių (teikiančių ligoms atsparumą) komponentų antraisiais žindymo metais netgi padidėja. Tai labai svarbu siekiant mažus vaikus apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. O žindymo teikiamas tiesioginis artumas stiprina vaiko ryšį su motina.

* Kaip reikėtų pradėti vaiką nujunkyti?

Nujunkymas – ne tiktai vaiko atpratinimas žįsti. Tai ir jo mokymas maitintis kitu būdu, nauji maisto produktai pamažu papildo ir galop pakeičia motinos pieną. Vidutiniškai šešių mėnesių amžiaus kūdikiams išdygsta pirmieji dantys, mažylis jau pats atsisėda arba sėdi neprilaikomas, pradeda rankomis siekti daiktų ir deda juos į burną. Tai rodo, kad galbūt atėjo metas duoti pabandyti valgyti ir kitokio, tiršto, maisto.
Tačiau ne visi kūdikiai vienodi. Pavyzdžiui, neišnešiotas kūdikis šešis mėnesius atitinkantį išsivystymą gali pasiekti gerokai vėliau. Jis vėliau pradės valgyti ir tirštą maistą Todėl verčiau ne žiūrėti į kalendorių, o stebėti kūdikio elgesį.
Didinti to maisto kiekį reikėtų labai palengva, nes kūdikio burnai, skrandžiui, kepenims, kasai ir žarnynui dar reikės prie jo priprasti. Tokiu atveju motinos pieno poreikis mažės pamažu.

* Kas yra natūralus vaiko nujunkymas?

Kad vaikas pasiruošęs, gali rodyti jo padidėjęs noras tyrinėti aplinką ir ragauti kitokio maisto bei sumažėjęs noras žįsti krūtį. Pamažu jis atsisako vieno kito trečio žindymo, tarpai tarp maitinimų ilgėja. Dėl daugelio priežasčių vieni vaikai gali norėti žįsti ilgiau už kitus. Natūralus nujunkymas leidžia vaikui vystytis savo tempu. Motina pasiūlo jam nujunkymo žingsnius, labai svarbu, kad vaikas būtų jiems pasiruošęs.
Nesijaudinkite, jei vaiko noras žįsti tęsiasi ilgai. Kai atsiras kitų pomėgių, išsivystys nauji jo gabumai, ir žįsti norės vis mažiau. Mamai, bendraujančiai su vaiku, irgi teks pamažu „nusijunkyti“. Jai reikės mokyti spręsti vaiko problemas nebūtinai duodant krūtį. Jei vaiką mokysite įvairios jo amžiui tinkamos veiklos ir skatinsite domėtis aplinka bei jos reiškiniais, žįsti jis paprašys tik tada, kai jam labai reikės kaip tik to. Beje, žaidimų ir kitokios turiningos veiklos iniciatoriais tiktų pabūti ne tik mamytei, bet ir tėveliui, kitiems šeimos nariams. Nesąžininga tikėtis, kad vaikas atpras žįsti, jeigu jam nieko įdomaus vietoj to nepasiūlysite.

* Staigus nujunkymas. Ar jis tikrai pavojingas?

Žindymas prilyginamas gyvenimo gimdoje tęsiniui. O nujunkymas yra „antrasis gimimas“, kuriam reikia ir subręsti, ir pasiruošti. Vaiką nujunkyti nuo motinos krūties nėra tolygu elektros prietaiso išjungimui paspaudus vieną mygtuką ar vandentiekio čiaupo užsukimui, tai tikrai nėra veiksmas, kurį galima atlikti staiga ir bet kada.

Tik motinus pienu žindomo kūdikio greitas nujunkymas gali tapti sunkiu išbandymu ir motinai, ir vaikui.

1. Motinos organizmas į signalus mažinti pieno gamybą reaguoja pamažu. Nors moteris nustoja žindyti kūdikį, jos krūtys tęsia pieno gamybą. Greitai visiškai nujunkius, pieno liaukos iš dalies funkcionuoja dar apie šešias savaites, o kai kurioms moterims pieno vis dar gaminasi kelis mėnesius. Jei nors dalis pieno nepašalinama iš krūtų, jos persipildo ir pabrinksta. Dėl to gali kilti uždegimas – mastitas arba susidaryti krūties pūlinys.
Šių bėdų tikimybė didžiausia, jeigu po gimdymo praėjo ne daugiau kaip 4-6 savaitės.
2. Dėl stiprių hormoninių pokyčių staigus kūdikio nujunkymas gali sukelti liūdesį ir visiškai sveikoms moterims, o ypač žalingas linkusioms į depresiją arba ja sirgusioms.
3. Greitas nujunkymas emociškai traumuoja ir vaiką. Žindymas ne vien maistas kūdikiui, tai ir artimo bendravimo su mama bei jo nuraminimo būdas. Staigų nujunkymą vaikas gali suprasti ir kaip motinos meilės praradimą.
Taigi greitas nujunkymas – blogiausias sprendimas.

* Tačiau kartais tai yra neišvengiama. Jei mama suserga...

Išties taip gali atsitikti. Kai, pavyzdžiui, nustačius krūties vėžį, motiną reikia nedelsiant operuoti ar pradėti chemoterapiją. Taip pat ir dėl kitų onkologinių ligų citostatikais (ląstelių augimą ir dauginimąsi stabdančiais vaistais) gydoma motina žindyti negali, nes šie vaistai kenkia kūdikiui.
Ligoninėje gydomai mamai reikėtų pasistengti išvengti pieno sąstovio krūtyse sukeliamų komplikacijų: pabrinkimo ir uždegimo: bent dalį pieno reguliariai ištraukti rankomis ar pientraukiu.

* Ir vis dėlto kaip galima nujunkymą paspartinti?

Nujunkymas iš esmės yra vieno dalyko keitimas kitu. Žindymo – kita veikla, motinos pieno – kitu maistu. Pradedant duoti papildomo maisto pamažu vienas žindymas (tas, kuris tuo metu atrodo mažiausiai svarbus vaikui) pakeičiamas maitinimu tirštu maistu. Paskui, kai kūdikis prie jo pripranta ir įsitikinama, jog tas produktas gerai toleruojamas, dar vienas žindymas, paprastai kitoje dienos pusėje, pamažu keičiamas papildomu maistu. Ir t. t.
Visas nujunkymo procesas turėtų tęstis kelias savaites ar mėnesius. Nujunkomą kūdikį mažiausiai traumuotų „nesiūlyk ir neatsisakyk“ taktika. Tai yra: nesiūlyk vaikui krūties, jeigu jis neprašo, tačiau neatsisakyk leisti ją žįsti, kai vaikas prašo kaip tik jos.

Tačiau vien šią taktiką naudojant sunku numatyti, kada kūdikis galutinai atjunks nuo krūties. Jeigu norėtumėte nujunkymo procesą paspartinti, galbūt padės keletas pagalbinių priemonių:

1. Keiskite dienos įpročius. Pakeiskite kitomis tas aplinkybes, kurios ligi tol buvo susijusios su žindymu. Pavyzdžiui, nujunkymo laikotarpiu motinai reikėtų vengti sėdėti žindymą vaikui primenančiame krėsle.
2. Vaiko dėmesį nukreipkite kitokia veikla. Sugalvokite įdomios veiklos tuo metu, kai jis anksčiau buvęs pratęs žįsti: bendrai pažaiskite, paskaitykite knygą, pasivaikščiokite kartu. Padėti galėtų tėtis ir kiti šeimos nariai. Artėjant žindymo metui, nelaukiant, kol kūdikis atsimins krūtį, jam galima pasiūlyti kitokio gėrimo ar užkandžių. Tik, suprantama, ne saldainių.
Tačiau jeigu vaikas jau paprašė žįsti, tokie bandymai atitraukti jo dėmesį gali būti neveiksmingi ar net suerzinti, nes gali sukelti nepasitikėjimą. Tuomet nujunkymas gali užsitęsti net ilgiau, negu buvo planuota.
Kai vaikui – jau kokie dveji metukai, galima pabandyti:
3. Žindymą atidėti vėlesniam laikui paprašius vaiką truputį palaukti ir taip pamažu mažinant žindymų skaičių per dieną.
4. Žindymus trumpinti.
5. Derybas, kai didesnis vaikas įtikinamas, kad jam metas liautis žįsti, pasiūloma kažkas mainais už sutikimą.
Jei jūsų, atrodo, gana dideliam vaikui žįsti labai svarbu, gera išeitis galėtų būtų kompromisas – tik dalinis nujunkymas, kai laipsniškai atsisakius daugumos žindymų, ilgam (tol, kol vaikas pageidaus) paliekami vienas du svarbiausi prisiglaudimai prie krūties: prieš užmiegant nakčiai ir tuoj prabudus ryte. Rytinis ir vakarinis žindymas patogus ir motinai, kuri dieną turi išeiti į darbą.

* Kad greičiau atprastų užmigti žįsdamas, kartais patariama duoti vaikui saldžios arbatėlės iš buteliuko…

Tai ne tik menkavertė apgaulė. Cukrus yra geriausias dantų emalę tirpdančių bakterijų maistas.
Geriau pamąstykime kitaip: kodėl ilgiausiai išlieka kaip tik žindymai prieš užmiegant? Galbūt jūsų keturmečiui sūnui ar penkiametei dukrelei tereikia tik užsitikrinti, kad jūs tada būsite šalia. Jei pažadėsite, kad būsite šalia, kol vaikas užmigs, gali būti, kad jis sutiks žindymą pakeisti kita artumą ir nuraminimą suteikiančia veikla. Prieš miegą mama ar tėtis gali pasekti pasaką, garsiai paskaityti knygą, paniūniuoti lopšinę, pakasyti nugarytę.

Dabar ruduo, dažnai mamos išeina į darbus. Ar tai tinkamas metas vaikui atjunkyti?

Ne, ruduo kaip tik netiktų nujunkymui spartinti ir užbaigti. Pagausėjus sergančiųjų kvėpavimo takų užkrečiamosiomis ligomis padidėja tikimybė ir kūdikiui ar mažam vaikui jomis užsikrėsti. Tuomet ypač svarbi apsauga antikūnais ir kitomis su mamos pienu jos siunčiamomis gynybinėmis medžiagomis.
Be to, būdamas vaikų gydytojas, daug kartų mačiau, kai susirgusiam kūdikiui ar vaikui dingsta apetitas. O prisiglausti prie mamos ir žįsti jos krūtį ligą kenčiantis mažylis neatsisako.