Ko gero, dar nuo senų laikų sklando įvairios nuomonės apie kūdikių skiepus. Jų prisiklausius išties baisu skiepyti savo mažylį. Ir dažnai tikrai ne pinigai lemia sprendimą, o baimė, kad kūdikis sunkiai pakels skiepus, karščiuos. Gal dar populiari nuomonė, kad šiais laikais jau nebėra tokių mistinių ligų, tarkim, poliomielito ar difterijos, apie kurias esame girdėję tik iš tarpukario metų literatūros. Kodėl kūdikiui reikalingi skiepai, paklausėme Vilniaus universiteto Pediatrijos centro vadovo profesoriaus Vytauto Usonio.
Sterilus - tik pilvelyje
,,Mamos įsčiose kūdikis visiškai sterilus, - sako gydytojas V.Usonis. - Tačiau jau gimdamas susiduria su bakterijomis, kurios nusėja jo odelę ir gleivinę“. Nieko bloga, kad mažam žmogeliukui tenka susipažinti su medžiais, krūmais, gėlėmis, paukščiais ir bakterijomis. Naujagimio imuninė sistema tokiai pažinčiai yra puikiai pasiruošusi. Gydytojas V.Usonis sako, kad dauguma mikroorganizmų, esančių ant odos, gleivinių, žarnyne, mums yra labai reikalingi. Ir tik maža dalis mikrobų, kurie sukelia ligas, yra blogi, tačiau su jais taip pat reikia susipažinti, kad turėtume kuo mažiau nemalonumų. O susipažinti su šiais blogiukais įmanoma tik dviem būdais: susirgus arba pavartojus vakciną. Vakcinos pagamintos taip, kad mažylio organizmas kuo lengviau ir neskausmingiau galėtų susipažinti su ligų sukėlėjais, išmoktų gintis bei nesusirgtų.Kur dingo ligos?
Mūsų kūdikiai skiepijami nuo tokių ligų, kurių pavadinimą ne medikui sunku ištarti. Dar sunkiau įsivaizduoti, kad kas nors mūsų šalyje jomis sirgtų. Galbūt todėl kai kurios mamos atsisako skiepyti savo mažylius. Gydytojas V.Usonis sako, kad kuo daugiau žmonių paskiepyta, tuo ligų cirkuliacija yra mažesnė. Klastinga liga tiesiog neranda jautrių žmonių, kuriuos galėtų imti ir užpulti. Tačiau ,,piktų“ ligų užkratų vis tiek yra, mat skiepyti yra ne visi žmonės. Aišku, kuo daugiau paskiepytų vaikų, tuo saugesni yra ir tie, kurių tėveliai neskiepijo. Šiais laikais patys tėvai apsisprendžia, skiepyti savo mažylį ar ne. Tačiau pasaulyje yra žinomi ligų protrūkiai religinėse bendruomenėse, kurių nariai atsisakė skiepytis. Žinoma ir atvejų, kai šeimos padavė į teismą medikus, kad šie nepaskiepijo vaikų. O mokslininkai įrodė, kad geriausia apsauga nuo ligų yra vakcinos. Tad kam kūdikį pasmerkti kančioms ir sunkioms ligoms, jei galima to išvengti?
Kaip pasirinkti vakciną?
Tėveliai labiausiai bijo kokliušo, difterijos ir stabligės vakcinos, nuo kurios skiepijami jau dviejų mėnesių sulaukę mažyliai (vėliau dar tris kartus skiepai pakartojami), ir yra nemaža tikimybė, kad po skiepų pakils temperatūra. Ypač nuo nemokamų. Tada gal saugiau juos nupirkti? ,,Visi skiepai yra saugūs ir efektyvūs“, - sako gydytojas V.Usonis. Skiriasi tuo, kad nuo nemokamų vakcinų, kurių sudėtyje yra kokliušo komponentas, kūdikiui gali pakilti temperatūra, parausti dūrio vieta. Taip nutinka maždaug pusei mažylių. Tokios reakcijos į skiepus nereikia bijoti. Pakanka namie tris dienas po skiepų vakarais kūdikiui pamatuoti temperatūrą, jeigu ji aukštesnė nei 38 laipsniai Celsijaus, skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio žvakutės. Mokamos vakcinos šalutinis poveikis mažesnis, mat jų gamybos technologija yra kitokia ir tik apie 5 proc. jomis paskiepytų kūdikių sukarščiuoja. Pasak gydytojo V.Usonio, net ir tokios ,,piktos“ kokliušo vakcinos nepageidautini reiškiniai mažiau kenkia už natūralią ligą. Ir kaip tik tie mažyliai, kurie po skiepų karščiuoja ir blogai jaučiasi, užsikrėtę sunkiai pakeltų ligą. Pasirodo, kokliušas dar nėra visiškai išnykusi liga. Gydytojas V.Usonis sako, kad šiuo metu jų ligoninėje gydomas kokliušu užsikrėtęs kūdikis. Paskiepytus vaikus, jeigu jie nekarščiuoja, galima vesti į lauką ir maudyti. Baimė nemaudyti, ko gero, yra likusi nuo tų laikų, kai vaikai dar buvo skiepijami nuo raupų (nuo 1977 m. jau nebeskiepijama). Vakcina buvo į odą ir visą savaitę vaiko nebuvo galima maudyti. Visos kitos vakcinos tinka į raumenis, todėl nepakenks nei grynas oras, nei vanduo.
Daugiausia du dūriai
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad per vieną apsilankymą kūdikiui būtų padaryta ne daugiau kaip du dūriai. Tam, kad mažylis kuo lengviau pakeltų skiepus. Vadinasi, viename švirkštuke turi būti kuo daugiau vakcininių komponentų. Skiepų kalendoriuje yra numatytos tikslios mažylių skiepijimo datos, bet, pasak gydytojo V.Usonio, jis pirmiausia reikalingas medikų darbui planuoti ir žinoti, kiek valstybei reikia užsakyti vakcinų, kad visiems vaikučiams pakaktų. Skiepų kalendorius yra ir rekomendacija tėvams, kurio amžiaus kūdikį geriausia skiepyti nuo įvairių ligų. Bet gyvenime atsitinka visko ir būna, kad tėvai dėl įvairių priežasčių nespėja laiku paskiepyti vaikučio. Skiepus tenka atidėti, kai mažylis suserga ir karščiuoja. Prof. V.Usonis sako, kad nors kalendoriuje yra numatytas didžiausias kūdikių skiepijimo laikas, nieko bloga nenutinka, jei tėvai pavėluoja ir mažylį paskiepija vėliau. Nuo kai kurių ligų naujagimiai iš mamos gauna antikūnų, todėl kai kurių vakcinų negalima vartoti pirmais gyvenimo metais. Pavyzdžiui, tymų, kiaulytės, raudonukės vakcinos yra vartojamos antrais gyvenimo metais. O štai tuberkuliozės vakciną, kuri saugo nuo sunkių ligos formų, naujagimis gauna dar gimdymo namuose.
Kiekvienas mažylis gauna skiepų pasą, kuriame įrašomos visos vakcinos, kurias gavo. Šis dokumentas skirtas tėveliams ir medikams, kad būtų aišku, nuo kokių ligų yra paskiepytas vaikutis. Be to, jo prireikia išvykstant į kai kurias šalis, pavyzdžiui, JAV.
,,Vaikiška“ liga - vėjaraupiai
Vėjaraupių vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių. Tačiau ją gali nusipirkti patys tėvai. Tiesa, ne visi tai daro, mat visuomenėje dar populiari nuomonė, kad vėjaraupiai - vaikiška liga. Kai kurios mamos sako, kad specialiai nuvedė savo vaikučius pas draugus, kurių atžalėlės serga vėjaraupiais, kad užsikrėstų ir greičiau persirgtų. Prof. V.Usonis net pykteli ant manęs už tokius postringavimus. Pasirodo tezė, kad vėjaraupiai - vaikiška liga, yra maždaug 1000 metų senumo. ,,Kam šiandien vaikui reikia sirgti vėjaraupiais? - klausia prof. V.Usonis. - Juk pasitaiko, kad ir šiais laikais vaikai nuo jų miršta“. Net 9 iš 10 vaikų užsikrečia vėjaraupiais, tad kodėl manote, kad jūsiškis to išvengs? Tada dešimt dienų teks su juo praleisti namuose, mat penkias beria odą, o dar kitas penkias platina ligą. Ir ši liga mažyliui tikrai nėra maloni. Prof. V.Usonis prisimena, kad visai neseniai ligoninėje gulėjo dvi moterys, kurios paskutiniais nėštumo mėnesiais užsikrėtė vėjaraupiais, tad sirgo ir jų ką tik gimę mažyliai. Pasiskiepijus imunitetas išlieka visam gyvenimui.
Iš ko pagaminti skiepai?
,,Visos vakcinos yra pagamintos iš natūralių mikroorganizmų“, - sako prof. V.Usonis. Pavyzdžiui, Lietuvoje vartojama vėjaraupių vakcina, kurios sudėtyje yra vadinamasis OKA virusas. Tai mažojo japoniuko vardas, kuriam susirgus maždaug prieš 30 metų buvo paimta medžiagos ir išskirtas virusas. Tuomet paaiškėjo, kad vėjaraupių virusas sukelia infekcinį procesą, bet beveik nesukelia ligos. Vaikai nekarščiuoja, jų neišberia ir virusas neišsiskiria į aplinką. Kiaulytės virusas taip pat paimtas iš mažos mergaitės, susirgusios kiaulyte. Vadinasi, visi šie virusai natūralūs, švelnūs ir tikrai nekenkia mūsų vaikučiams.
Kaip pasiruošti?
prieš skiepydama pasidomėkite, nuo kokių ligų vaikas bus skiepijamas, pasitarkite su gydytoju, kurią rinktis - valstybės finansuojamą ar ne;
pasiimkite skiepų pasą. Jei jo dar neturite, paprašykite gydytojo jį išduoti, surašyti visas vaikui taikytas vakcinas;
skiepijant arba paskui reikia pamaitinti kūdikį, kad jis nusiramintų;
kalbinkite kūdikį, žiūrėkite drąsiai jam į akis, stenkitės nukreipti jo mintis, kad nepajaustų dūrio;
pati išlikite rami, nesijaudinkite, mat kūdikis labai greitai pajunta mamytės nerimą;
išsiaiškinkite, kokios galimos reakcijos į skiepus ir joms pasiruoškite, nusipirkite karščiavimą mažinančių vaistų;
niekada negąsdinkite vaiko skiepais (jei būsi negeras, vesiu skiepyti);
jei po skiepų pastebėsite jums nerimą keliančių reiškinių, susisiekite su kūdikį skiepijusiu gydytoju;
daugiau informacijos interneto svetainėje www.infoskiepai.lt