,,Už mamytę, už tėvelį…”
Nuvykusi į kaimą pas draugę negalėjau atsistebėti senelių meile anūkui. Kai prie stalo pavalgėme pietus ir kai pasisotinęs berniukas norėjo ropštis lauk, senelis čiupo jį ir dūrė pirštu į pilvuką: ,,Minkštas, dar nepavalgei, Jonuk”. O močiutė jau laikė šaukštą su garuojančia pieniška sriuba berniukui tiesiai po nosimi. Senelis po šio šaukšto vėl spaudė Jonukui pilvą: ,,Dar minkštas”…O jo vyresnis brolis paniekinamai replikavo: ,,Mažas ir storas”. ,,Būna, ateina apkūni mama su dviem rubuiliais ir dar prašo apetitą skatinančių lašiukų, mat jie abu nevalgūs. O kita mama, tokia liesutė, sako, kad jos vaikas daug valgo, bet vis tiek smulkutis”, - pasakoja gydytoja A.Dešuikienė. Kiekvieno vaiko organizmas savitas. Jei mamai kyla įtarimų, ji turėtų kreiptis į pediatrą, kuris nustatys, ar tikrai yra sutrikimų, ir tik tada pasiūlys reikiamų priemonių. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jūsų vaiko ūgis atitinka amžių ir lytį: diagramoje (žr. lentelę) jis turėtų atitikti vieną intervalų tarp 3 ir 97 procentilių (50-a procentilė atitinka rodiklio vidurkį). Taip pat labai svarbu, ar vaiko ūgis atitinka jo svorį. Svorio augimo diagramoje konkretaus vaiko svorio rodiklis turi patekti į tą patį intervalą kaip ir ūgio rodiklis (jei ūgio rodiklis yra intervale tarp 75-os ir 90-os procentilių, tai svorio rodiklis turėtų patekti į atitinkamą intervalą svorio diagramoje). Leistinas nukrypimas - per vieną intervalą (mažesnio arba didesnio svorio link). Jei vaiko svoris per mažas arba per didelis, tuomet jis siunčiamas tyrimų. Pediatrė sako, kad labai svarbu pasitikėti gydytoju, kuris vaiką pažįsta nuo pirmųjų dienų. Įprastai iki 6 mėn. kūdikio svoris ir ūgis matuojamas kas mėnesį, o nuo 6 mėn. - kas 3 mėn., kol jis sulaukia 2 m.
Vidutiniškai per pirmus metus kūdikis priauga 7-8 kg (palyginti su naujagimiu, svoris patrigubėja). Aišku, labai svarbu vaiko ūgis. Metų vaikas vystosi lėčiau, tačiau raidos tempai dar gana intensyvūs. Per antrus metus vidutiniškai svoris padidėja 2-2,5 k., ūgis - 11-13 cm.
Darniai raidai labai svarbi vaiko mityba. Paprastai, kol mama maitina kūdikį krūtimi, jis nenutunka. O sulaukęs vienų vaikas ne tik ragauja, bet ir pradeda valgyti suaugusiųjų maistą. Čia ir prasideda rūpestėliai.

Apetitas kyla bevalgant

Maloni, apvalių formų mano kaimynė - namų šeimininkė, todėl nuolat prie puodų. O jos rubuilis 1,5 m. Mantas visada įsitvėręs jai į prijuostę: ,,Mama, dešrytės, mama, dar dešrytės…” Ir Mantuko tėtis - solidžios išvaizdos vyras ,,su pilvuku”. Kartą kaimynė net pasiskundė, kaip tą bambizą reikės išmaitinti, jei dabar pusę gabalo ,,Daktariškos” dešros jis suvalgo per kartą. Ir, žiūrėk, apsisukęs jau siekia saldainuko… O kitą kartą mano kaimynė pasigyrė, kad sūnui prikepė pilną lėkštę bulvinių blynų. Vaikas kad kirto, tai kirto…
Tik labai mažą procentą sudaro kūdikiai, kurių svoris yra per didelis dėl endokrininių ar centrinės nervų sistemos ligų. Nesunku nuspėti, kad apkūnumą lemia ne tik paveldėjimas, bet ir šeimos mitybos įpročiai. Jei šeimoje valgoma daug, riebiai ir saldžiai, vaikas irgi prie ,,gero” įpranta. Išsitampo jo skrandis ir toks kūdikis dažniau prašo valgyti.
Štai tas pats Jonukas, tik savaitę pabuvęs kaime pas senelius, tapo tingus kaip nupenėtas katinas. Nes per dieną tik valgydavo ir miegodavo. ,,Dručkis - tai puiku”, - negalėjo atsidžiaugti senelė.
Dažnai mums atrodo, kad kuo daugiau vaikas valgo - tuo jis stipresnis. ,,Bet tėvai nepagalvoja, kaip maisto perteklius jam labai pavojingas, - sako pediatrė. - Juk per gausiai maitinant vaikas tampa nejudrus, sutrinka jo medžiagų apykaita. Kyla nutukimo pavojus. Vaikas lėčiau vystosi, jo imunitetas silpnesnis, todėl dažnai serga kvėpavimo takų ligomis. Taip pat gali susirgti endokrininėmis ligomis, krypsta kojos, nes raumenys neatlaiko jo svorio, išsivysto plokščiapėdystė”.

Sveikiausia - lengvai virškinamas maistas

Svorio sveikam rubuiliui numesti nebūtina, užtenka, kad jis nedidėtų. Juk neretai kūdikis, buvęs putlus, pradėjęs bėgioti ištįsta į ūgį. Užtenka rinktis sveikesnį ir visavertį maistą. Pediatrė A.Duičienė sako, kad dabar mamos neturėdamos laiko pusryčiams išverda pienišką dešrelę, pietums - pieniškų dešrelių ir vakarienei - vėl pieniškų dešrelių. Tai lengvai pasisavinamas maistas, tačiau naudos iš jų jokios. Nerekomenduojama duoti to pačio produkto du kartus per dieną. Kuo įvairesnio maisto vaikas gauna, tuo geriau. Ar pastebėjote, kad močiutės kaime metinukui duoda pačiulpti gabalėlį lašinių? Pasirodo, kad tai nieko bloga, nes darniam vaiko augimui ir vystymuisi reikia ir gyvulinių riebalų.
Svarbiausia, pasak pediatrės A.Duičienės, maistą reikia ruošti pagal vaiko amžių. 1-2 m. vaiko virškinimo sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi. Nors sulaukus 1-1,5 m. išdygta visi pieniniai dantys, jis dar nepajėgia sukramtyti kietesnio maisto, nors nuryti dėl tam tikrų fiziologinių savybių gali ir gana didelį kąsnį. Todėl bulvinių blynų, grybų, nesmulkintų riešutų dar vaikui nerekomenduojama duoti. Juk sunkiau virškinamas maistas gali užsibūti skrandyje. Vaikas gulės susiėmęs už pilvuko ir beviltiškai skųsis: ,,Skauda pilvuką”. O neretai kyla skrandžio, stemplės uždegimas. Tokio amžiaus vaikui maistą patartina smulkinti. Juk kuo maistas labiau susmulkintas, tuo skrandžiui mažiau darbo, tuo geriau jis pasisavinamas. Todėl duokite ne mėsos kepsnį, o maltiniuką ar gerai išvirtos, patroškintos ir smulkiai supjaustytos mėsos.

Dvimetukas - jau asmenybė

Štai neseniai kaimynė padejavo, kad jos Mantukas, niekada anksčiau nesiskundęs apetitu, staiga apstojo valgyti: ,,Jam gaminu net po du skirtingus patiekalus, bet jis šveičia lėkštę šalin. O į pieno stiklinę nė pažiūrėti negali …” Dvejų metų bambliui pataikauti, aišku, nereikia, tačiau atsižvelgti į jo nuomonę verta. Juk dvimetukas jau daug geriau jaučia produkto skonį, kvapą, todėl atsiranda ,,mėgstami” ir ,,nemėgstami” produktai. Jam tampa svarbus ir patiekalo estetinis vaizdas.
Ir vis dėlto moteris surado būdą, kaip priversti sūnų valgyti. Ji pagrasina Mantui, kad jis negalės įsijungti savo mėgstamo filmuko arba tuoj pat keliaus į lovą... Patikėkite, Mantuko veidas džiaugsmu nespinduliuoja, kai jam tenka įveikti ir dar vieną lėkštę…
Būna ir taip, kad vaikas atsisako vieno ar kito valgio ne dėl to, kad jam malonu ,,pašokdinti” mamą. Jam sutrinka virškinimas. Vaikas pradeda viduriuoti. Tuomet mama turėtų stebėti vaiko išmatas. Jei vaikas dažnai tuštinasi, o jos tirštos, gausios, ,,riebalingos” , pediatras patars atlikti mikroskopinį jų tyrimą ir nurodys, kokį maistą rinktis ar vaistukų gerti. Tačiau jei vaikas sveikas, pažiūrėjus į svorio ir ūgio lenteles paaiškėja, kad nevalgusis, smulkaus sudėjimo, nors ir mažesnio svorio, dar telpa į leistinas normas, mama turėtų pamiršti iš močiučių paveldėtą tradiciją: ,,Šaukštas už tėvelį, už senelį”….

Mityba - pagal režimą
Pediatrė A.Dešuikienė sako, kad mamai, auginančiai vaiką namie, iš tiesų sunku jį pratinti prie dienos režimo - jis ir valgo, ir miega kada panorėjęs. Tačiau tai amžius, kai vaikas rengiamas į lopšelį-darželį, todėl reikėtų jį pabandyti pamažėle pratinti prie dienos režimo.1-1,5 m. vaiką rekomenduojama maitinti 4-5 kartus per dieną, paros maisto kiekis sudaro 1100-1200 ml. Kiekviena porcija - 200-250 ml. Per pietus suvalgęs mažiau, savo vaikas ,,atsiims” per vakarienę, mama neturėtų dėl to išgyventi. 1,5-3 m. vaiką rekomenduojama maitinti 4 kartus per dieną, paros maisto kiekis sudaro 1300-1400 ml. O tarp maitinimų daryti 4 val. pertrauką, nes būtent tiek laiko jis virškinamas.