Žindau, nors negimdžiau
Gamta labai dosni. Ji užgydo netekties skausmą ir įteikia ypatingą meilės dovaną – galimybę žindyti niekada negimdžiusiai. Tai ne kalėdinis sapnas.
Konsultuoja mokyklėlės „Sveika pradžia“ Kauno filialo vadovė Živilė Baltrušaitienė
Negimdžiusi mama
Jau seniai niekas neginčija tiesos, kad mažylį įsivaikinusi moteris taip pat yra mama. Besivystančiose Afrikos šalyse, kuriose našlaičiais lieka daug mažylių, o mišinukai yra retenybė, įprasta, kad vaikelį priglaudusi moteris tampa ir žindyve, nors savo vaikelį gimdė senokai arba niekada negimdė. Lietuvoje apie tokį žindymą (relaktaciją) pradėta kalbėti visai neseniai.
Relaktacija vadinamas ir kūdikio maitinimas, kai žindyti nustojusi po kelių savaičių ir mėnesių tikra mama vėl pradeda žindyti. Mamos dažnai klausia: „Ką daryti, jei pienelio neužtenka?“, „Kaip elgtis, jei susirgčiau, gulėčiau ligoninėje ir pienas dingtų, nes nebūtų, kas kūdikiui jo nuveža?“ Išgirdusios, kad grįžusios namo vėl galės žindyti, mamos nustemba.
Meilė – visagalė
Pieno gali atsirasti beveik kiekvienos klimakterinio amžiaus dar nesulaukusios moters krūtyse. Tai joks stebuklas. Tik dar vienas įrodymas, ką gali didžiulis noras žindyti, žinios, pastangos ir meilė vaikui. Žinoma, pienukas savaime nepradeda tekėti upeliais. Reikia, kad mama kasdien kas dvi valandas vaikelį glaustų prie krūties, kurią šis žįstų ir taip aktyvintų spenelį. Jei vaikelis nežinda, aktyvinti reikia pientraukiu arba rankomis. Nerviniai impulsai sklinda ir smegenys gauna signalą pradėti pienelio gamybą. Hormono prolaktino, kuris skatina gamintis pienelio, daugėja pamažu. Kada jo atsiras, nuspėti sunku. Tai priklauso nuo to, ar moteris kada nors yra žindžiusi, ar nedirba ir gali dažnai glausti kūdikį prie krūties, nuo vaiko amžiaus bei sveikatos. Pavyzdžiui, turinčiam vilko gomurį ar zuikio lūpą sunkiau apžioti spenelį, todėl silpnai jį aktyvina ir relaktacija gali atsirasti vėliau. Atlikti tyrimai rodo, kad palankiomis aplinkybėmis pienelio krūtyse atsiranda pirmą savaitę, bent jau pirmieji lašai, o maždaug trečią mėnesį jau teka gerai.
Žindymo pradžia
Pradėjus žindyti įvaikintą mažylį nebūna priešpienio, gaminasi tik brandus pienas. Jo sudėtis lygiai tokia kaip ir gimdžiusios moters. Skiriasi ir žindymo pradžia. Pagimdžius viskas būna daug aiškiau ir paprasčiau, nes krūtyse pieno randasi savaime, be to, akušerė pataria, kaip prie krūties priglausti kūdikį. Tačiau net ir tada mamai kyla daug klausimų, ji daro klaidų. Vaikelį įsivaikinusiai mamai klausimų kyla dar daugiau, bet nėra specialisto, kuris būtų visada šalia. Tad domėtis, kaip žindyti, patartina iš anksto, dar prieš įsivaikinant. Vienos konsultacijos nepakanka, nes vaikutis gali elgtis kitaip, nei tikimasi.
Prie krūties... dešimtmetis!
Žindymas vaikelį veikia kaip vaistas, gydantis praeities traumas – apleistumą, smurtą, yra tarsi saitas, padedantis užmegzti ryšį su nauja mama. Kokio amžiaus vaikelį galima pradėti žindyti, kada ne per vėlu? Pasak konsultantės Ž.Baltrušaitienės, kūdikis instinktyviai ieško krūties, net jei prie jos niekada nebuvo glaustas, o ypač paimtas iš globos namų. Bet ir vyresnio pamestinuko ar našlaičio amžius nėra riba. „Turėjau išankstinę nuomonę, kad sulaukęs trejų metų vaikas yra per didelis žindyti. Bet tai tik stereotipas. Užsienio patirtis rodo, kad žindyti galima net ir dešimtmetį. Tarptautinėje konferencijoje teko girdėti apie dešimties metų berniuką, kuris mielai žindo krūtį. Tiesa, neilgai, apie metus. Gal kam atrodys, kad tai iškrypimas, bet relaktacijos specialistų ir psichologų nuomonė kitokia: įvaikio žindymas yra labai geras būdas suteikti saugumą, paskatinti mamos ir vaiko ryšį“, – sako Ž.Baltrušaitienė.
Kantrybė ir laikas atsiperka
Kad atsirastų pienuko, labai svarbus vaiko ir moters odos sąlytis. Iš globos namų paimtas kūdikėlis greičiau pripranta prie krūties, bet sulaukęs trejų metų vaikas būna baugštus, kartais net agresyvus, slepiasi, nenori į savo erdvę įsileisti naujų tėvų. Vieną mergaitę moteris bandė žindyti, bet mažylė ją stūmė. Taip rodydama, kad artumo nenori. Mėnesį jos miegojo kartu, bet viena – viename, kita – kitame lovos krašte. Kai mama bandydavo priartėti, mergaitė atstumdavo. Vis dėlto neįkyriai, bet kasdien ir nuosekliai siūlydama krūtį mažylę „prisijaukino“. Po mėnesio jos jau miegojo šalia, moteris pradėjo žindyti....
Didžiulis atpildas už sunkų darbą ir pasiaukojimą – vaiko širdelėje atsirandanti meilė, pasitikėjimas, pasikeitęs elgesys. O mamai – patirtas motinystės džiaugsmas. „Žindant ir vaiko, ir mamos organizme išsiskiria opioidų, kurie teikia malonumo, padeda atsipalaiduoti. Taip pat pastebėta, kad pradėtas žindyti įvaikis kur kas lengviau susidoroja su įtampa, prisiglaustas prie krūties ir pažindytas lengviau užmiega, ilgiau miega nepabusdamas. O apleisto vaiko imuninė sistema būna sutrikusi, todėl dažniau serga, gydomas patiria daugiau skausmo, gali varginti lėtinis skausmas“, – pasakoja žindymo konsultantė Ž.Baltrušaitienė.
Meilės žingsniai
Keletas patarimų, kurie galbūt paskatins žindyti vaikelį jau įsivaikinusias arba ketinančias tai daryti mamas.
1. Dar prieš įsivaikindama mažylį kreipkitės į žindymo konsultantą, turintį žinių apie relaktaciją. Lietuvoje tokių specialistų mažai, tik trys, bet jie turi tarptautinį žindymo konsultanto pažymėjimą. Specialistas pasidomės jūsų ir mažylio sveikatos būkle, ar esate tikrai nusiteikusi daug pastangų ir laiko reikalaujančiam darbui, ar žindymas jums prie širdies. Apsispręsti dėl maitinimo krūtimi geriau po pokalbio, nei nieko nežinant bandyti ir patirti nesėkmę, į bandymus įtraukiant vaiką. Su žindymo konsultantu bendraukite, kol pienuko gaminsis pakankamai.
2. Vaikelį prie krūties glauskite kas dvi tris valandas ir kiekvieną kartą, kai mažylis nori. Iš kiekvienos krūties žindykite ne trumpiau nei 10–15 min. Jei dirbate, galite pristigti laiko, tad jei galite, pasiimkite atostogas. Naktį, kai jūsų organizme daugiau pieno gamybą skatinančių hormonų, vaikelį prie krūties glauskite kas tris keturias valandas.
3. Kol pradės gamintis pieno, kūdikį maitinkite mišinėliu pro zonduką, kurio vienas galas – buteliuke, o kitas priglaustas prie krūties su antspeniu (jis prilaiko vamzdelį). Žįsdamas vaikutis valgo ir tuo pačiu metu aktyvina spenelį. Jei mažyliui daugiau nei vieni, mišinuku maitinti nereikia, tik dažnai glausti prie krūties. Vaikelis, ilgai maitintas iš buteliuko, žįsti gali nemokėti ar nenorėti. Tada glauskite prie krūties su antspeniu (be zondo), nes jis panašus į žinduką, todėl mažylis noriau apžios. Nusitrauktą pienuką sugirdykite ne iš buteliuko, o šaukšteliu ar iš puoduko.
4. Gali būti, kad vaikelis jus iš pradžių atstums, nusisuks nuo krūties. Prievarta nieko nedarykite. Kurį laiką stebėkite mažiuko elgesį ir pratinkite prie savęs, dažnai glauskite taip, kad liestųsi jūsų ir jo oda. Tada pamažu artinkite prie krūties. Kada mažylis pradės žįsti, kaip elgsis su jumis, savo naująja mama, priklauso nuo amžiaus ir patirties: ar patyrė smurtą, teko gyventi su biologine mama ar gimęs iškart pateko į globos namus.
