Šeimų istorijos
Pravėrus Agitos namų duris pirmiausia pamatau gražiai ant lovos susėdusius vaikus. Jie mūsų laukia ir žvelgia giedromis akimis. Žiūrint į vaikus ir aplinką, kurioje jie gyvena, suspaudžia širdį. Taip neturi būti. Vaikai taip gyventi negali...
Tai pasakojimas apie 13 m. mergaitę Vaivą, neregę nuo gimimo, tačiau niekuo neatsiliekančią nuo bendraamžių. To, ko negali pamatyti, ji išgirsta ar suformuoja vaizdą jautrių rankų prisilietimais. Likimas jau nedavė regėti, bet suteikė galimybę gyventi Kanadoje, nebūti izoliuotai ir vadinamai „kitokia“.
Kartu su antruoju nėštumu prasidėjo sunki, nerimu ir nežinomybe paženklinta kova už naują gyvybę. Tiesą sakant, dviejų gyvybių. Moteris laukėsi identiškų, iš vieno kiaušinėlio užsimezgusių dvynių, kurių vos nepražudė dvynių transfuzijos sindromas. Tai labai reta ir visiškai atsitiktinai pasitaikanti identiškų dvynių liga, kai placentoje susijungia abiejų vaikučių kraujotaka. Kaune gyvenančios Linos Juškienės pasakojimas apie Lietuvos ir Vokietijos medikų pagalbą, geranoriškų žmonių palaikymą bei stiprų savo pačios tikėjimą sėkme.
Apie Tomo Langvinio, LNK sporto žinių vedėjo, šeimą žinių nedaug. „Žmona Erika, turiu du sūnus – dvylikos Luką ir penkerių Matą“, - paprastai atsako žurnalistams. Tačiau mūsų žurnalui jis padarė išimtį.
Kol kalbamės, Ingos dvejų su trupučiu metukų sūnelis linksmai pozuoja fotografei. Giedrų akių Kajus vis glusteli prie mamos ir net esant tokiai vaikams neįprastai aplinkai atrodo labai laimingas.
Vieni gyvenimo kokybę „matuoja“ namų dydžiu ir prabangiais blizgučiais, Oksana - savo pačios žingsniais, kurių kasmet vis mažiau...
Kas lemia, kiek vaikų bėgios namuose – vienas, du, keturi? Vieni pildo vaikystės svajas apie gausų būrį išdykėlių ir tiki liaudies išmintimi, esą „davė dantis – duos ir duonos.“ Kitiems užtenka dviejų – padykusio pipiro ir kaprizingosios karjeros. Ką manote jūs?
Mama. Svarbiausias gyvenime žmogus. Jau vien dėl to, kad suteikė galimybę gimti, gyventi ir dalyvauti mažesnėje ar didesnėje kūryboje. Mama neišmatuojamas meilės, kančios ir atsidavimo lobynas. Net jei jai tik 14–a.
Neįtikėtina, bet ši moteris negyvena nė su vienu savo keturių vaikų tėčiu. Vieniša, niekur nedirba, gauna tik socialines pašalpas, bet besišypsanti, energinga ir trykštanti optimizmu.
Kad kada nors išvyks gyventi į kalnuotąją Škotiją, Renata Lockhart niekada negalvojo. Tačiau ir dabar, ketvirtus metus gyvendama nuostabaus grožio šalyje su mylimu vyru Ričardu ir 3 m. sūneliu Benjaminu, ji vis tiek labai ilgisi Lietuvos.
Savo laiškuose redakcijai prašote kuo daugiau rašyti apie įdomias šeimas. Nebūtinai žvaigždūnų, tačiau turinčias ką papasakoti. Šį kartą tikimės pataikę į dešimtuką – Birutės istorijai abejingųjų kažin ar liks.
Tėvai, kurių vaikas ypač guvus, kartais susirūpina – o gal iš tiesų jis pernelyg aktyvus ir su juo reikia „kažką“ daryti. Taigi, kada galima sakyti, kad vaikutis hiperaktyvus, o kada jis tiesiog labai energingas?
Konsultuoja psichologė Dalia Simončikienė ( klubas_klevas@one.lt)
