Pasaulyje jau seniai buriasi indigo, arba „naujosios sąmonės“, vaikus tiriančių mokslininkų grupės. Štai Japonijoje sukurta valstybinė indigiukų ugdymo ir mokymo programa, o sausio 29-oji pripažinta tarptautine indigo vaikų diena. Bet Lietuvoje ši tema vis dar stumiama į pačių mistiškiausių kampelį.

Straipsnio konsultantė – astrologė Saulė

Vaikai, kurių visi bijo
„Įsivaizduok, – pasakoja man draugė telefonu iš Londono. – Rodau jam (3 mėn. sūneliui, – aut.past.) žaisliuką. O jis žiūri ne į jį, o į mane tokiomis protingomis akimis, kad pasijuntu mažvaikė“. „Mano duktė prisimena, kaip gimė, ir netgi tikina, kad praėjusiame gyvenime buvo ragana!“ – diskusijoms skirtame interneto kampelyje iš kraupumo turbūt net perbalusi įspūdžiais dalijasi vardo nepasisakiusi mama. Kitas tėtis, neprisistatęs greičiausiai dėl to, kad prisipažinti baimę vyrui nelabai garbinga, rašo: „Mūsų šeimoje auga duktė, kuriai tik devyneri metai. O aš jau dabar jos bijau!“
Tėvams baisu. Juk vaikas nepaiso jų autoriteto ir išsprogdinęs akis gina savo tiesą. O kai tėvas, trinktelėjęs kumščiu į stalą, surinka: „Negalima, nes aš taip pasakiau“, vaikas nustebęs, bet nė kiek neišsigandęs dešimtą kartą paklausia: „Kodėl?“ Mamos kantrybė baigiasi, kai paklaustas, apie ką mąsto, keturmetis nutaisęs rimtą veidą atsako: „Vis tiek nesuprasi.“

Mėlyna aura ir vėluojanti kalba
Kiti tėvai spjauna į mistiką ir indigiukus įvardija kaip „sunkius“, „nenormalius“ vaikus, vadina juos „mažaisiais teroristais“ arba tiesiog neišauklėtais. Psichologai ir darželio auklėtojos vieniems jų sega etiketę „autistas“ (pasak teorijos, tai indigo, neradęs supratimo tarp artimųjų ir bendraamžių, todėl užsisklendęs, – aut. past.), kitiems – „vaikas, turintis dėmesio sutrikimų“, „hiperaktyvus“. Tačiau žmonės, regintys auras, tikina, kad šitie vaikai tikrai kitokie. Juk jų auros spalva yra tamsi mėlyna (indigo).
Mokslininkai, tyrinėjantys indigo fenomeną, pastebi ir fiziologinių keistenybių: teigiama, kad šių vaikų organizmo gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos lemia jau ne imuninė, kaip visų „normalių“ žmonių, o endokrininė sistema. Esą tai visiškai natūralu, nes žaibiškai kintant aplinkybėms, kai vieną dieną esi viename, kitą kitame pasaulio gale, imunitetas ne ką gali gelbėti.
Mėgstantys apčiuopiamus įrodymus, kaip vieną svarbiausių indigo skiriamųjų bruožų įvardija vėluojančią kalbą: sulaukęs 3,5 ar net 4 m. indigo mažylis gali kalbėti labai nedaug arba išvis nekalbėti. Astrologė Saulė mano, kad viena svarbiausių sutrikusios kalbos priežasčių, jog šiems vaikams kur kas svarbiau, kas ką jaučia, o ne ką sako. Indigiukai pradeda kalbėti vėliau, nes ryšio su mama ir pasauliu pirmiausia siekia per jausmus. Kodėl jie kalba keistybes, kurios stebina, o kartais ir gąsdina suaugusiuosius? Saulė netiki mistika: ,,Vaikai iki septynerių itin jautriai reaguoja į tai, kuo gyvena, ką jaučia, ko bijo mama. Tos kalbos – tai lakios vaiko fantazijos vaisius. Keistos kalbos nėra įrodymas, kad mažylis yra indigo.“
Pirmoji mėlynų aurų fenomeną pastebėjo ir 1985 m. apie tai savo knygoje prabilo amerikietė kunigė ir aiškiaregė Nancy Ann Tapp. Indigo vaikų labai daug gimė maždaug apie 2000 m.
Vandenio epcohos nenuoramos
Astrologė Saulė sako, kad Vandenio eros žmonės nesitaiko su primestomis taisyklėmis, nepaiso kitų sukauptos patirties, senų moralės ir pagarbos normų, protestuoja. Todėl jie labai „nepatogūs“ tėvams ir visuomenei, kuri įpratusi manyti, kad vaikas yra per mažas ką nors suprasti, kad tėvų pareiga liepti, o vaiko – paklusti.
Sudarinėjant indigiukų horoskopus, pastebimos kelios tendencijos: pirma, pažeista Merkurijaus planeta, tai ir rodo, kad vaikai turi kalbos bėdų. Antra, stipri Neptūno, kuris lemia ypatingą jautrumą aplinkai, laimėms ir nelaimėms, dvasiniams dalykams, įtaka. Šitie vaikai turi nepaprastą intuiciją, todėl dažnai negali paaiškinti savo elgesio. Jie tiesiog jaučia, kad turi elgtis taip, o ne kitaip. Trečia, jų stiprus Uranas – tai sugebėjimas lengvai išgyventi stresą ir greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, kas, pasak Saulės, visiškai nesuprantama tėvams ir seneliams. ,,Kodėl indigo tokie greiti, vietoje nenustygstantys? – retoriškai klausia moteris. – Nes tai žmonės, kurie gyvens sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Nebus kaip anksčiau: įstojai į tam tikras vėžes ir stovi jose visą gyvenimą. Šitie vaikai greitai reaguoja, todėl saugoti nuo pokyčių nereikia. Jei jų nebus, mažylis pats juos paskatins“.
Šitie vaikai reiklūs, todėl mokytojai turi būti stiprios, kūrybingos asmenybės. Tarkim, mokytoja, nežinanti, kas yra „homunkulas“ arba „vidinio degimo variklis“, gali būti įžūliai išjuokta. Šiuo požiūriu indigiukai negailestingi.

Močiučių pedagogika atgyvenusi
Baisiausia ne tai, kad šitie vaikai yra kitokie, nei buvo tėveliai, mamytės ir seneliai. O tai, kad vis dažniau lipdydami vaikui mistifikuotą etiketę „indigo“ tėvai tarsi atsikrato atsakomybės: „Jis ypatingas, todėl palikime ramybėje!“ Tačiau, pasak astrologės Saulės, tinkamai auklėjamas indigo bus labai geras vaikas.
Netinkamai, t. y. pagal pasenusius metodus (aš vyresnis, turi manęs klausyti) auklėjamas indigiukas jaučiasi nesuprastas, užsisklendžia arba, priešingai, „sprogsta“ blogu elgesiu. Be abejo, yra tėvų, kurie prieštaraus: „Močiutė su mano sūnumi sutaria puikiai.“ Astrologė spėja, kad jie sutaria ne dėl to, jog senolė naudojasi senais bendravimo su vaiku principais, o dėl to, kad beatodairiškai jį myli. Vaikui gera su ja.
Pašnekovė mano, kad „naujosios sąmonės“ vaikus reikia ne auklėti, o ugdyti. Sudaryti sąlygas jiems pasireikšti ir nenurodinėti, neva tu turi būti tik toks. Svarbiausia leisti vaikui būti savimi. Neretai mamos iš paskutinių stengiasi „įkišti“ ypatinguosius mažiukus į Valdorfo ar Montessori darželius. Tačiau tai tėra dar vienas bandymas primesti vaikui tam tikras taisykles. Pasak indigo tyrinėtojų, kiekvienas mažylis, ateidamas į pasaulį, atsineša asmeninį bendravimo su juo kodą. Tėvų rūpestis – tą kodą iššifruoti. Kaip? Reikia labai pasistengti.

Atmintinė
?Atpraskite drausti, liepti, įsakinėti, nes tai įspraudžia į rėmus, neleidžia skleistis fantazijai. Su vaiku tarkitės – ne primeskite savo nuomonės. Auklėkite atsakingą, o ne nuolankiai paklūstantį žmogų.
?Jei norite pasakyti vaikui „ne“ arba „negalima“, būtinai paaiškinkite, kodėl. Jei pasakysite: „Negalima, nes aš taip pasakiau“, vaikas pasielgs priešingai. Juk rūpės išsiaiškinti, kodėl negalima. Venkite pamokslauti, mokyti, verčiau ramiai paaiškinkite, kas bus, jei vaikas pasielgs vienaip ar kitaip.
?Būkite teisingi. Jei suklydote, pripažinkite savo klaidas.
?Neatlikite užduočių, kurias gali atlikti pats vaikas. Gerbkite jo erdvę.
?Elkitės taip, kaip norite, kad elgtųsi jūsų vaikas. Jei reikalausite, kad prieš valgį nusiplautų rankas, bet patys to nedarysite, toks reikalavimas bus bevaisis. Vaikas jo paprasčiausiai „negirdės“.
?Atminkite: vaikas yra jums lygus. Gerbkite jį.
? Nemeluokite. Melą vaikai jaučia.
?Nebijokite parodyti, kad savo mažylį labai mylite.

Sveikiname! Jūs auginate indigo
Turite vaiką? Jis turbūt labai ypatingas? Ir, žinoma, nepaprastai protingas? Būna, kad neklauso, drasko akis, o kartais nieko nesakęs guašu išpiešia kambario sienas? Greičiausiai auginate indigo. Tai yra tiesiog vaiką. Pasak tyrinėtojų, pastaruoju metu net 95–100 proc. vaikų turi indigo spalvos aurą ir tik 1 iš 100 yra kitoks.

Psichologo komentaras

Psichologė Lina Kalinauskienė

„Būna, kad tėvai, augę suvaržyti įvairių taisyklių, stengiasi, kad jų vaikai to nepajustų. Todėl dažnai persistengia ir nenustato jokių ribų. Štai tada ir turime prieštaraujantį autoritetams, ginantį savo nuomonę, abejojantį taisyklėmis vaiką – tokį, kokiu tėvai niekada nedrįso, nors pasąmoningai visada troško būti. Taigi vaiku jie didžiuojasi, laiko ypatingu ir nėra linkę pripažinti, kad galbūt sūnus ar duktė turi elgesio bėdų. Tikras išsigelbėjimas – pavadinti jį indigo. Nereikia nei auklėjimo problemų spręsti, nei dėl netinkamo elgesio prieš kitus raudonuoti. Juk indigo gimstama – ne tampama. Be to, ypatingas vaikas ir elgiasi neįprastai! Vaikui, turinčiam dėmesio trūkumą ir hiperaktyvumo sutrikimų, be abejo, sunkiau nei kitiems bendraamžiams. Tačiau tėvams norisi ignoruoti šį sutrikimą. O juk labai svarbu, kad jie siektų vaikui padėti, nenusiramintų prisikyrę prie indigo.
Antra vertus, galbūt terminas „indigo“ yra kvietimas nenusivilti vaikais, kurie yra nepaklusnūs, kurių kalba vėluoja, kurie yra labai judrūs. Auginti sunku, tačiau kiekvienas vaikas turi daug neatskleistų galimybių. Labai svarbu tikėti, kad jis yra ypatingas (o taip iš tikrųjų ir yra!), nenuleisti rankų ir padėti atsiskleisti gebėjimams.“