Keturi ar vienas?
Kas lemia, kiek vaikų bėgios namuose – vienas, du, keturi? Vieni pildo vaikystės svajas apie gausų būrį išdykėlių ir tiki liaudies išmintimi, esą „davė dantis – duos ir duonos.“ Kitiems užtenka dviejų – padykusio pipiro ir kaprizingosios karjeros. Ką manote jūs?
SVAJOJU SUSILAUKTI KETVIRTO
Pasakoja Julija, 27 m. mama, su bendraamžiu vyru Andriumi auginanti tris atžalas: 5 m. Andrėją, 3 m. Nikolę ir 10 mėn. Fabijų.
ŠEIMA. Būdama paauglė žinojau, kad turėsiu šeimą, kurioje augs ne mažiau kaip du vaikai. Pati augau šeimoje, kurioje buvo trejetukas. Nors namuose buvome didžiausi peštukai, žinojau, kad brolis ir sesuo man visada padės. Kartais pagalvodavau, kad šeimoje galėjo būti dar vienas brolis ar sesuo. Jaunesnis už mane. Tada man nebūtų buvę taip liūdna, kai sesuo ištekėjo, o brolis išvyko į užsienį.
VAIKAI. Susituokėme po kelių draugystės mėnesių. Iškart norėjome vaikų, nesisaugojome, tad netrukus ir pastojau. Net nepajutau, kaip praėjo devyni laukimo mėnesiai. Gimdymas buvo sunkus ir skausmingas. Gimdykloje šaukiau vyrui, kad daugiau niekada negimdysiu. Bet praėjus vos metams pati pradėjau kalbą apie antrą vaikelį. Pradėjau lauktis, tačiau devintą nėštumo savaitę įvyko persileidimas. Dvynukų netektis buvo labai skaudi. Po kelių mėnesių atsitiesiau ir vėl pastojau. Antrą gimdyti buvo daug lengviau, nors Nikolė gimė didesnė. Andrėja (2,5 m.) labai džiaugėsi sesute, dabar jos neišskiriamos. Auginti du vaikus man buvo lengviau nei vieną. Vyras nėra tik „pinigų tiekėjas“, dalyvauja šeimos gyvenime: sauskelnes pakeičia, vaikus numaudo, pamaitina. Pradėjome kalbėti apie trečią vaikelį. Per pačias Kalėdas noras pastoti išsipildė. Kai pranešiau vyrui, jis džiaugėsi lyg saldainį gavęs vaikas. Trečias nėštumas buvo sunkiausias, vargino tinstančios kojos ir iki padebesių kylantis kraujospūdis, bet gimdymas buvo toks malonus, kad akušerei pažadėjau dar kartą sugrįžti. Šiandien Fabijui jau 10 mėn. ir noras turėti dar vieną mažylį stiprėja sulig kiekviena diena. Negaliu apsakyti, kokia esu laiminga, kai mažos rankytės apsiveja man kaklą ir išgirstu: „Mamyte, aš tave myliu, tu esi pati geriausia pasaulyje.“
NUOMONĖ. Ne vienas bendradarbis šaipėsi iš mūsų, neva nesugebame pasirinkti tinkamos apsaugos, neprotaujame. Tik keli kolegos nuoširdžiai džiaugėsi mūsų laime. Palaikė ir artimieji.
VIENVAIKĖ. Vienam vaikui augti šeimoje labai sunku. Jis tampa mažu suaugusiuoju, tėvai iš jo reikalauja daugiau, nei reikėtų. Tuo įsitikinau stebėdama draugų šeimas, auginančias vienturčius. Vaikų grafikas įtemptas: darželiai, šokių, karatė, muzikos būreliai nuo ryto iki vakaro. O kada vaikui būti vaiku? Mano mažyliai kur kas laisvesni. Einame pasivaikščioti, važiuojame į sodą pas senelius, prie jūros, lankomės muziejuose, zoologijos soduose. Namuose visi kartu lipdome, neriame vąšeliu, piešiame, dainuojame.
SUNKUMAI. Regis, namų ruošos darbai niekada nesibaigs: skalbinių krepšys visada pilnas, žaislai mėtosi visur, kur tik įmanoma, o virtuvėje yra ką veikti nuo aušros iki sutemų. Atsipalaiduoti ir „pasikrauti“ naujiems darbams galiu nerdama vąšeliu.
KARJERA. Karjera dar nepadaryta ir studijos „užšaldytos“, bet joms niekada ne per vėlu, o tapti mama gali ir nespėti. Tvirtai žinau, kad baigsiu mokslus, padarysiu karjerą, bet turėdama tris, o gal ir daugiau vaikų. Ir kai karjeristės dar tik mąstys apie mažylius, o darbą stums į antrą planą, galėsiu lipti karjeros laiptais ir didžiuotis tuo, kad jau esu mama. Nesu bemokslė, esu įgijusi namų ūkio ekonomės ir ligonių slaugytojos specialybę, turiu virėjos – konditerės specializaciją, studijuoju viešbučių administravimo ir turizmo vadybą. Gimus sūnui vyras įkūrė savo verslą, mintį apie savąjį kurpiu ir aš. Svajoju atidaryti virtualiąją vaikiškų prekių parduotuvę.
ESAME NE TIK TĖVAI
Mintimis dalijasi Ieva, 26 m. valdininkė, su 28 m. reklamos agentūros vadovu Deividu auginanti vienturtį 2 m. 10 mėn. Justą.
ŠEIMA. Augau su broliu, todėl šeimos modelis „mama+tėtis+du vaikai“ man atrodė geriausias sprendimas. Vyras irgi augo su broliu, tad apie didelę šeimą niekada nekalbėjome. Žinojome, kad auginsime vieną, na, gal du vaikučius, tačiau kad būsime daugiavaikiai, net minčių nebuvo. Mat nesame iš tų, kurie nuo mažens svajojo apie vaikus, jų keliamą šurmulį namuose. Vaiko pradėjome lauktis po dvejų metų.
VAIKAI. Pripažįstu: dėl to, kad nenoriu antro vaiko, elgiuosi savanaudiškai. Galbūt kitaip kalbėčiau, jei mano Justas būtų buvęs ramesnis. Pirmieji dveji vaiko auginimo metai buvo labai sunkūs. Be abejo, patyriau ir džiaugsmo, ir meilės, tačiau tik vaikui sulaukus dvejų prisiminiau, kas tai yra išmiegoti visą naktį.
MOTINYSTĖ. Būti tik mama ir žmona – ne man. Kai sėdėjau namie ir auginau vaiką, jaučiausi nevisavertė. Buvau kažkieno dalis, gyvenau dėl vaiko, vyro, bet ne dėl savęs. Augindama mažylį atsisakai savo poreikių, pomėgių, nes tai tiesiog nesuderinama. Su kūdikiu juk nevažinėsi į naktinius koncertus, nesilankysi teatre, nevakarosi su draugais, per atostogas negalėsi atsiduoti linksmybėms. Ir galimybės pabūti dviese su vyru nelieka: mūsų seneliai ir geros tetos gyvena per toli, kad galėtų padėti. Per trejus metus vaiką auklei esame palikę vos tris kartus. Praėjusį savaitgalį – pirmą kartą per tą laiką, kai turime vaiką. Aš be galo džiaugiuosi sulaukusi meto, kai mūsų galimybės plečiasi. Jei vėl reikėtų užsidaryti namuose dvejiems metams...
KARJERA. Kai sūneliui sukako 1 m. 8 mėn., į darbą išėjau nepaprastai džiaugdamasi. Baigiau magistrantūros studijas ir dabar noriu pasinaudoti įgytomis žiniomis. Svajoju apie karjerą, tačiau šiuo metu tokias mintis stabdau, nes nenoriu atimti iš vaiko tų kelių valandų per dieną, kurias jam galiu skirti po darbo.
DAUGIAVAIKYSTĖ. Žaviuosi moterimis, kurios gali, nori, turi daug vaikų ir joms patinka būti mamomis. Turbūt esu egoistė, nes man pakanka derintis prie vieno vaiko grafiko, o jei jų būtų daugiau, manojo išvis nebeliktų. Pažįstu kelias daugiavaikes šeimas, kai moterys ne tik vaikus augina, bet ir dirba. Kai nori, viskas įmanoma, tačiau tokios savęs neįsivaizduoju.
ATEITIS.Nesakome, kad niekada neturėsime antro vaiko. Bus „netyčiukas“, tai niekur nesidėsi, auginsi. Tačiau kol kas jokių minčių apie tai. Juk esame ne tik tėvai. Šiuo metu dažnai girdžiu: Justas jau paaugo, jums reikia antro vaiko. Atsakau: „Jei jums reikia, tai ir gimdykite.“ Sutinku, kad vaikui smagiau augti su broliu ar seserimi, tačiau dėl to neketinu atsisakyti savo planų.
PINIGAI. Keista girdėti sakant, kad davęs dantis Dievas duos ir duonos. Ne tik duonos vaikui reikia. Nepuolu į kraštutinumus, penkerių mažyliui nereikia nei Gucci, nei Versace, bet juk būtina turėti, kur gyventi, už ką gyventi, darželis ar auklė irgi kainuoja. Pati turėjau viską, ko reikėjo: savo kambarį, daiktus, todėl noriu, kad ir mano vaikai tai turėtų. Žinoma, vaikui pinigų visada randi, nes sumažini savo poreikius. Netrokštu rūmų, vilos ant ežero kranto, tačiau, pvz., noriu automobilio, kad būtų patogiau į darbą važinėti.
Tęsinys – spausdintiniame žurnale „Tavo vaikas“
