Kūdikio besilaukiančios moters nuotaikos kartais būna tokios permainingos, kad aplinkiniai nespėja reaguoti: čia ji linksma, čia vėl suirzusi ar net apsiverkusi. Ji jautri kaip mimoza. Ką dėl to kaltinti: hormonus, nesugebėjimą d˛iaugtis ateinančia gyvybe, nerimą dėl besikeičiančio kūno, abejones, ar sugebės auginti vaiką? Aišku, nuotaikos pokyčiai pirmiausia yra susiję su hormonų veikla. Tačiau savijautą veikia moters pasitikėjimas savimi, šeimos santykiai, pagaliau metų laikas. Ruduo - ne tik lietaus, darganoto oro, bet, pasak medikų bei psichologų, ir depresijos metas. Kaip jos išvengti, ar moteriai gali padėti sutuoktinis, kaip jis turėtų elgtis su jautruole žmona, pasakoja psichologė Viktorija Grigaliūnienė (8-699 57 539).

Permainingų nuotaikų kaltininkai
Jūs ir aplinka. Jūs, sužinojusi, kad laukiatės kūdikio, nueinate pas ginekologą ir išgirstate įvairių patarimų bei draudimų. Mat žinodamas, kas gali pakenkti kiekvienai būsimai mamai, gydytojas daug ką draudžia ir jums, tuo pačiu metu nuo galimos atsakomybės apsaugodamas ir save. Bet jūsų organizmas draudimams gali prie�intis. Kyla ne išorinis, o vidinis jūsų konfliktas su gydytoju. Pavyzdžiui, jis liepė iš valgiaraščio i�braukti rūkytus gaminius, bet taip norisi, kad seilės tįsta. Tas pats pasakytina ir apie gyvenseną. Tarkim, mėgote keliauti, važinėti dviračiu, o dabar jums liepiama nesportuoti. Bet visko, ką anksčiau mielai darėte, iškart labai sunku atsisakyti. Vidinis konfliktas sukelia nuotaikų kaitą, jūs imate blaškytis, tampate dirgli, pykstate ant vyro ir artimųjų. Jaučiatės nelaiminga, nes negalite gyventi taip, kaip esate pratusi, į jūsų jausmus įsiskverbia baimė, nerimas ir liūdesys. Nepasitenkinimas, neigiamos emocijos skatina tam tikrų medžiagų gamybą, kurios per kraują patenka ir vaisiui.
Tad klausykitės savo vidinio balso ir pagal gydytojo rekomendacijas visus savo norus tenkinkite (tik labai saikingai!). Na, aišku, būna, kad reikia labiau saugotis ir gerti vaistų. Bet kiek per dieną vaikščioti, gulėti, ką valgyti, tikrai pati jaučiate. „Nereikia besąlygiškai vykdyti gydytojo paliepimų. Jei pasiklausiusi gydytojo nurodymų nevaikščioti, nekilnoti rankų, nes virkštelė apsisuks, moteris pradės apie tai galvoti, nerimauti, virkštelė iš tiesų gali apsisukti”,- sako psichologė V.Grigaliūnienė.
Blogi santykiai �eimoje. Dirbdama gyvenate aktyviai, su bendradarbiais i�geria kavos, susitinkate su draugėmis ir dėmesį ,,pasiimate” pati. Pastojus, be abejo, laukiate, kad aplinka, pirmiausia - vyras, rodytų jums dėmesį. Norite, kad jums artimas žmogus būtų �alia. Jei kartu su vyru džiaugiatės būsimu kūdikiu, jūsų santykiai yra geri, sustiprėja tarpusavio ryšys, galbūt net nebus nemalonių nėštumo požymių - vėmimo ir pykinimo. Arba jie bus labai silpni.

Kai tarpusavio santykiai nėra geri, vyras nesupranta, kad reikia palepinti moterį, tada ji nesijaučia mylima, abejoja, ar vyras (draugas) ir toliau bus su ja. Tada nėščioji gali susirgti depresija, ypač šiais laikais, kai tiek daug stresų, kurių moteris neretai negali įveikti pati ir pasijaučia vieniša. Deja, būna vyrų, kurie net terorizuoja žmoną, sako: „Tu man bjauri”. „Konsultavau kūdikio besilaukiančią moterį, kurios vyras niekur nebesivesdavo. Paklausiusi, kodėl, iš jo išgirdo: „Man būtų nemalonu, jei pilvota eitum kartu su mano kompanija”. Aš bandžiau moteriai įrodyti, kad tai ne jos bėda, o vyro, kad jam reikėtų kreiptis į psichiatrą”, - prisimena psichologė V.Grigaliūnienė.
Nėštumo sureikšminimas. Būna, kad nėščiajai atsisakius intymių santykių jos vyras susiranda kitą moterį. Juk vyrui labai svarbūs lytiniai santykiai, jis nori mylėtis su savo mylima moterimi. Jei, tarkim, kai pasiteiravote apie intymumą nėštumo metu, ginekologas patarė tokius santykius riboti, pasąmonėje gali užsifiksuoti, kad mylėtis nėra gerai. Tik jokiu būdu stengdamasi gyventi dėl kūdikio, ne dėl vyro, visiškai neatsisakykite mylėtis! Nebent jums grėstų persileidimas. Juk iš tiesų gyvenimas turi tekėti kasdiene vaga - kaip ir iki nėštumo. Be abejo, turite pasilepinti, skirti daugiau dėmesio savo poreikiams. Tačiau nelaukite atsigulusi, kad kiti aplink jus šokinėtų. Tai net nesveika, nes galite nesugebėti pati pagimdyti ir prireiks cezario pjūvio. Be to, jei 9 mėn. gulėsite ant sofutės lyg su kiau�iniu ant galvos, nors ir visi šokčios aplink jus, po gimdymo galite susirgti depresija. Kodėl? Nesugebėsite prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo.
Gimdymo baimė, nepasitikėjimas savimi. Jei pastojote pirmą kartą, jūs turbūt nesate pasiruošusi motinystei, jos dar nesuvokiate. Jums viskas nauja, neįprasta, tad iš pasąmonės kyla abejonių, ar kūdikis gims sveikas, ar sugebėsite juo rūpintis, bijote dar nepažintos ateities. Paties gimdymo baiminatės labiau teoriškai. Pastojusi antrą kartą moteris į daugelį klausimų jau žino atsakymus, labiau pasitiki savimi, supranta, kad sugebėjusi pagimdyti ir prižiūrėti vieną vaiką, sugebės ir šį kartą. Ji žino, ką daryti, kai rytais pykina, ar klausyti medikų, bet jaučia didesnę baimę ir nerimą dėl gimdymo, nes tą sunkiai nupasakojamą skausmą yra jau patyrusi.
Gąsdinantys figūros pokyčiai. Kiekvienos moters nervų sistema yra skirtinga, tad į nėštumą kiekviena reaguoja kitaip. Jei, tarkim, truputėlį trūksta pasitikėjimo savimi, tada apima baimė, kad prasidėjus figūros pokyčiams nebemylės vyras ar draugas, nes tapsite nebegraži, nerimaujate, ar sugrįš mergautinės kūno formos. To baimintis galite nesąmoningai. Nors ir džiaugiatės būsimu vaikeliu ir jo laukiate, pasąmonė sako, kad būsite negraži. „Visada patariu moterims psichologo, psichoterapueto konsultaciją, nes ji ne mažiau svarbi nei ginekologo. Gydytojas apžiūri vaisių, ar jis vystosi gerai, o psichologas domisi moters psichologine būsena ir nuotaika, nes nuo jų labai priklauso, kaip ji jausis pagimdžiusi, ar neu˛klups depresija, dar blogiau, pogimdinė psichozė. Jei visus 9 mėn. moteris vaikšto įsitempusi, nevaldo savo emocijų, jai nepatogu, darė tai, ką norėjo giminės, artimieji ir gydytojai, o ne ji pati, gali būti blogai. Lygiai taip pat, kaip ir žmogui patyrusiam stresą: vidinei įtampai atslūgus lyg perkūnas i� giedro dangaus trinkteli insultas ar širdies priepuolis. Mat atsipalaiduoja organizmą mobilizavusios jėgos, bandžiusios įveikti stresą”, - pasakoja psichologė.
Pykinimas. Pirmus 3 mėn. jus, kaip ir kitas kūdikio besilaukiančias moteris, pykina. Tai nemalonu. Kiekvienas, kuriam bloga, yra piktas ir dirglus. Bet paprastai žmogų po pusdienio ar dienos nustoja pykinti, o jūs tokios būsenos būnate net 3 mėn. Iš kur tada gera nuotaika? Jai pagerinti reikia jūsų pačios ir vyro pastangų.

Kaip tapti laiminga nėščiąja
Patarimai būsimai mamytei
1. Jau antra vasara Lietuvoje buvo saulėta ir graži. Saulės šviesa, šiltas oras teikia daug energijos ir gerą nuotaiką. Todėl, pasak psichologės, pastarųjų metų rudenį, nors vis daugėja nervų ir psichikos ligomis sergančiųjų, ligoninėje jų buvo mažiau. Šviesos reikia ir nėščiajai. Tad rudenį nesėdėkite namie u˛temdytais langais. Kai lauke �iek tiek saulėta, eikite pasivaikščioti, kuo ilgiau būkite tyrame ore. Vakare kuo anksčiau įsijunkite elektros šviesą.
2. Stenkitės kuo maloniau praleisti niūriųjų metų laiką, nesėdėkite įlindusi į kamputį, pro langą žiūrėdama į lietų ir vėjo plėšomus medžių lapus. Lepinkitės, džiaugsitės gyvenimu - kartu su jumis džiaugtis ir kūdikis! Ir toliau bendraukite su draugėmis, skirkite daugiau laiko savo pomėgiams: parodoms, teatrams, koncertams. Kad ir trankaus roko! Jei visada jis patiko, nesivarginkite klasikinės muzikos koncerte. Tik saugokitės, kad jūsų niekas neužgautų, nepastumtų (bilietą pirkite sėdimojoje vietoje). Jei įsiklausysite į šiuos patarimus, krintantys lapai neliūdins.
3. Neleiskite apnikti nerimui. Juk kuo da˛niau galvosite ir svarstysite, ar gerai darote, sveikata iš tiesų pablogės. Stenkitės visur įžvelgti daugiau gėrio.
4. Jei jaučiatės blogiau nei įprastai, kamuoja nerimas, dažnai verkiate, pasitarkite su psichologu ar psichoterapeutu. Net jei iš tiesų jis pasakytų, kad viskas gerai, kodėl nenuėjus? Nereikia laukti, kad viskas savaime praeitų. Juk specialistas paaiškins, nuramins, padės įveikti blogą nuotaiką bei suprasti savo jausmus, patars, kaip bendrauti su savo kūdikiu, išmokys autohipnozės, kvėpavimo ir raumenų atpalaidavimo pratimų, kurie padeda nuginti gimdymo baimę ir malšinti skausmą gimdant.

Kaip tapti laimingos nėščiosios vyru
Patarimai būsimam tėveliui
Supratingas sutuoktinis ar draugas kuo dažniau turėtų būti šalia savo moters ir kartu su ja „būti nėščias”.
1. Atsikėlęs ryte stebėkite moters nuotaiką ir kuo galėdamas padėkite, nes pačiai moteriai hormonų veiklos nulemtas nuotaikas įveikti be galo sunku. Ji gali pradėti verkti vos pramerkusi akis be jokios prie˛asties. ˇod˛iai: „Ko verki? Tu neverk” - tas pats kas nieko.
2. Kartu su žmona nueikite į moterų konsultaciją. Jai tai labai svarbu. Atsakomybę už vaiką ir vizitus pas ginekologą neužkraukite ant vienos moters pečių. Jai labai nejauku sėdėti laukiamajame ir išgyventi nemalonę ginekologo apžiūrą. Juk ir pats gerai žinote, kaip baugu ir nemalonu prie stomatologo kabineto durų. Patikėkite, prie ginekologo kabineto nėra maloniau. Juk ir vienas, ir kitas - gydytojai, kurių pacientai labiausiai vengia, drovisi, daugiausiai sukelia nerimo, nes apžiūri intymias vietas. Juk ir šiaip moteris metų metais delsia, atidėlioja vizitą, o nėščiajai reikia eiti kas mėnesį, jei kas nors negerai - ir kas savaitę. Nuo to nerimo, streso ji tampa dirgli. Tad, žinoma, yra geriau, jei šalia sėdėdamas ją nuraminsite, padėsite išgyventi nerimą, patikinsite, kad viskas bus gerai.
3. Palepinkite savo moterį, rūpinkitės ja. Kaip ir da˛nam vyrui, jums svarbiausia yra darbas. Tačiau tuo metu, kai ˛mona laukiasi, �i vertybė turėtų užleisti vietą šeimai, artimiausiai moteriai. Nėščiajai gydytojai rekomenduojama dar neišlipus iš lovos papusryčiauti (mažiau pykina). Tad atsikelkite, paruoškite pusryčius, išvirkite kavos (jei nedraud˛ia gydytojai) ir atneškite į miegamąjį.
4. Negailėkite komplimentų, pasidžiaukite besikeičiančia žmonos figūra. Tik netylėkite, nelaukite, kad pati pradėtų klausinėti, ar graži, ar jums tebepatinka. Dažniausiai lietuviai tada atsako: „Savaime suprantama”, nes yra santūrūs ir nemoka parodyti savo jausmų. Žinokite, moteris laukia, ilgisi gražių žodžių. „Juk ir gyvojoje gamtoje patinas rūpinasi besilaukiančia patele, ją laižo, saugo, nieko neprileidžia, paskutiniais mėnesiais prieš atsivedant palikuonį ieško maisto ir pan. O vyrai kažkodėl mano, kad būdami švelnūs ir rūpestingi nusižemina. Tai nevisavertiškumo kompleksas, iš kurio būtina išsivaduoti. Nereikia manyti, kad vyriškumas - tai užsiauginti kalną raumenų, įsėsti į ,,BMV” automobilį ir zvimbti 150 km per val. greičiu. Iš tiesų vyrai taip tik kompensuoja vyriškumo stoką”, - sako psichologė V.Grigaliūnienė. Kompleksuoto vyro sutuoktinei labai sunku auginti kūdikį, nes viską daro pati. O jis, nuėjęs į darbą, pasigiria, kad turi labai gražų berniuką ar mergytę, bet nenori būti su savo šeima. Tokių lietuvių, deja, dar yra daug. Nebūkite vienas jų.