2007 metų 1 numeris

Martynos perliukai

Martyna (1 m. 10 mėn.) labai myli savo vyresniąją pusseserę, tačiau pavydi jai mamos dėmesio. Pamačiusi, kad mama šukuoja pusseserei plaukus, Martyna atnešė jos drabužius, batus ir sako:
– Atia,  Gretute. „Didi mamo“ (važiuok namo). Čia mano mama.

Martyna (2 m.) šukuoja mamai plaukus ir labai skaudžiai peša.
– Ai! A! – šaukia mama.
– Mamyte, pakentėk ir būsi gražuolė, – net nemano nusileisti Martyna.

Martynai labai patinka vartyti „Tavo vaikas“ žurnalus. Ji labai smalsiai apžiūrinėja besilaukiančios moters nuotrauką.
– Žiūrėk, mamyte, – neiškenčia nepakomentavusi. – Koks didelis tetos pilvelis!
– Pas tetą pilvelyje yra mažas lėliukas, – paaiškina mama.
Martyna greitai pakelia drabužėlius ir pademonstruoja savo pilviuką.
– Matai, mamyte, mano pilvelis irgi didelis. Ir pas mane pilvelyje yra lėliukas!

Martyna dievina mažus kūdikėlius ir labai pasvajoja apie sesutę arba broliuką. Mamos draugė atvyksta į svečius su kelių mėnesių mergyte. Martyna tirpsta iš laimės ir sukinėdamasi aplink prašo:
– Mamyte, mano gražuole, paprašyk tetos Ingos, kad paliktų man Ugnytę.
– Teta Inga labai myli savo dukrytę ir jos nepaliks. Aš tavęs irgi niekam nepalikčiau, – paaiškina mama.
– Na, tai gražiai nesusitarsim, – rimtai sako Martyna. – Teks man ją atimti.

Martyna (tėvų nelaimei) jau priprato, kad parduotuvėse prie kasų pardavėjos visada duoda saldainių. Vos tik atsistojusi į eilę šaukia:
– Labas, teta! Duok saldainį!
Tačiau vieną kartą pasitaikė, kad pardavėja saldainių neturėjo.
– Neturiu saldainių, mažyte, – sako pardavėja. – Jau pasibaigė visi saldainiai.
– Bet tu neieškojai. Tu gerai paieškok! – Martyna nepratusi taip lengvai pasiduoti.

Martyna (2,5 m.) su mama žiūri žinias.
– O, žiūrėk, mamyte, Adamkus, – komentuoja mažylė.
– O kas tas Adamkus? – klausia mama.
– Prezidentas, – rimtai atsako mergaitė. – Dar ,žinok, yra toksai Brazauskas.
– O kas gi tas Brazauskas? –klausia mama (laaabai nustebusi).
– Ką aš žinau, – netikėtai supyksta Martyna. – Aš gi dar mažytė!

Mama Martynai bando paaiškinti, kad ne visi žmonės geri, kad yra negerų tetų ir dėdžių, kurie gali nuskriausti vaikus. Martyna rimtai klausosi ir sako:
– Na, gerai gerai, mamyte. Bet iš kur tu žinai, kurie negeri?

Martyna su mama išėjo pasivaikščiot. Dukrytė atkakliai tempia mamą į parduotuvę.
– Neisim į parduotuvę, – sako mama. – Aš neturiu pinigų.
– Mamyte, nereikia pinigų, – nekantriai paaiškina Martyna. – Užtenka kortelės.

Martyna žiūri į mėnulį ir sako:
– Va, matot? Čia kamuolys danguje.

Svečiuose Martyna ir sako:
– Aš dabar eisiu išdykauti. O tu, mamyte, sėdėk ramiai ir nesijaudink!

Broliukų Monikos (7 m.) ir Aido (3 m.) plepaliukai

  Monika parduotuvėje:
– Čia sausainiai su iškamša (įdaru).

 Močiutė visiems primezgė vilnoninių kojinių. Monika sako:
– Va, tai bobutė gera, apsirūpina mumis.
 
 Monika nebenori lankyti etnografinio būrelio ir pamokų tvarkaraštyje išbraukusi jį užrašė: „Etnografinis būrelis nužudytas“.

Vieną vakarą Monika sako:
– Man reikia reklamuot (deklamuot) eilėraštį.

Broliukas Aidas sako:
– Ar uždarei langų duris?

– Nupirk ledų šokoladiškų.

 Aidas pamatė margą paršiuką:
– Susijuodinęs paršiukas.

Aidas, pagautas remontų karštinės (klijavome tapetus, keitėme šviestuvus), sugalvojo, kad ir naktinę lempą reikia pakeisti:
– Ta lempa baigia susenėt.

– Einam į darželį, kol dar diena nepradėjo būti.

Kai mama supjaustė silkę, Aidas klausia:
– Mama, kam išardei žuvį?

Kartą supykęs Aidas sako mamai:
– Nenusikartok (nenusišnekėk).