2007 metų 11 numeris

3 m. 10 mėn. Huberto kalbelės:
Mama laukiasi trečio vaikelio, o Hubertas, uždėjęs rankytę ant pilvo kalbasi su lėliuku. Kai pabosta ir vėl nori eiti žaisti, sako: „Eik miegoti!“, ir užkloja antklode mamos pilvelį.

– O kaip lėliukas išlys iš pilvelio? Atsidarys durys ir išeis?

Sužinojęs, kad turi brolį, skambina į ligoninę ir klausia mamos:
– Ar mano brolis mažas?
– Mažas.
– Ar labai mažas?
– Labai.
– Ar permatomas?

Žiūri į lovytėje gulintį naujagimį ir sako:
– Jis man kaip netikras...

– Kam reikalinga nosytė? – klausia Hubertas mamos.
– Kad galėtum alsuoti, uostyti gėlytes.
– Ir dar piršteliu krapštyti... – pagalvojęs priduria.

Užrašė mama Daiva

Kalba vaikučiai iš Kauno lopšelio–darželio „Šermukšnėlis“, „Girinuko“ grupės:
Auklėtoja giria 2,5 m. Rigertėlį: 
- Tu – tikras vyras, viską suvalgei!
Šalia valganti Rusnė atsiliepia: 
- O Rusnė – moteris!

4 m. Miglė: 
- Auklėtoja, aš vakar nebuvau šventėje, tai dabar noriu palinkėti jums daug laimių!

Klausiu penkiamečių dvynių Kamilės ir Deimantės, kodėl vakar nebuvo darželyje. Deimantė, šiek tiek pagalvojusi, atsako:
– Saugojome tėtį, kad alaus negertų.

Auklėtoja skatina vaikus valgyti daržovių sriubą: 
- Tai kiškio Piškio sriubytė. Daug kopūstų ir morkų, kad ir jūsų kojos būtų greitos kaip kiškio, kad akys būtų sveikos. 
- Ar žinai, Rusne, kodėl kiškiai akinių nenešioja? – teiraujasi, norėdama įsitikinti, ar mergaitė suprato pamokymus. Šiek tiek pamąsčiusi Rusnė atsako: 
- Kad televizoriaus neturi.

5 m. Mantas:
– Auklėtoja, žiūrėkite, musė girtuoklė skrenda!
– Kodėl manai, kad ji girtuoklė?
– Kad kelio neranda, ratu sukasi.

Vaikai žaidžia šeimą. 5 metų Miglė:
– Mes dabar gersime karšto vyno.
4 m. Lukas:
– O, gerai, aš labai mėgstu karštą vyną. 

- Taigi, matome, kad Lenčka – tikra burtininkė, ji pavertė pelę labai miela mama, – auklėtoja baigia skaityti pasaką. 
- Kaip gaila, kad ji negali mano mamos padaryti geresnės, – atsiliepia Kamilė iš lovos.

Auklėtoja klausia 5,5 m. Erikos, kodėl gandrą nuspalvino žaliai.
– Jis prisiėdė varlių, todėl yra žalias.

3 m. Miglė pasakoja:
– Auklėtoja, žinai, sudužo mūsų priekinis stiklas.
– O kas jį sudaužė? 
- Gal vienas, o gal du niekšai...

3,5 m. Mantas:
– Auklėtoja, man labai karšta košė.
– Burnytėje turi vėją, papūsk.
– Neturiu, nes saulutė išdžiovino vėją...

5,5 m. Kotryna pasakoja:
– Buvau sode. Ten buvo dvi mamos: krikšto mama ir paprasta mama.

5,5 m. Vismantas:
– Auklėtoja, aš sakau Albertui, kad mergaitės yra šventos, o jis sako, kad ne.
– O kodėl tu manai, kad jos šventos?
– Todėl, kad jas gerbti reikia.

– Auklėtoja, aš labai daug jaunas, – sako Vismantas.
– O ką tai reiškia?
Čia įsiterpia šešiametė Erika:
– Tai, kad dar negali tuoktis.

4 m. Orestas vežioja vežimėlyje lėlytes ir sako auklėtojai:
– Pažiūrėk, aš du berniukus pagimdžiau!

Užrašė auklėtoja Vida Matusevičienė

Piešinio istorija
Milda (2 m.)
Mergaitė labai mėgsta piešti ir piešinį vadina „tept tept“. Čia pavaizduota labai daug kas: ir tėtė, ir mama, ir močiutė, ir senelis, ir labai daug „di“ (gėlyčių).