2007 metų 3 numeris

Gabija (2,5 – 3 m.)

Gabija prašo, kad tėtis ir mama parodytų dantukus. Prašo kartą kitą. Senelis ir sako:
– Turbūt, Gabyte, užaugusi būsi gydytoja?
– Drąsiai, – atkerta mergaitė.

– Koks tavo vardas? – klausia gatvėje praeivė.
– Magija, – išpoškina mergaitė.
– Na, jos vardas Gabija, – pataiso mama.
– Aaa, labai gražus vardas, – sako moteris.
– Ne, ne, mano vardas Magija, – nenusileidžia Gabija.
– Gražus, gražus... – juokiasi praeivė.
– Pati žinau, – atsako mažylė.

Gabija turi draugę Kamilę. Kai ši atvažiuoja į svečius, mergaitė visada sako:
– O, pas mane Mėlynė atvažiavo!

Jau laikas eiti miegoti, bet Gabija vis išdykauja ir nenori. Tėtis išjungia televizorių.
– Tėte, kodėl išjungei? Noriu filmą žiūrėti…
– Laikas miegoti.
– Kur pultelis?
– Išmečiau pro langą.
– Žinai, visai nejuokinga, reikės naują pirkti, – supyksta gudrutė.

Užrašė mama Sonata

Šnekorės Deimantės (2,5 – 3 m.) postringavimai
Mergaitė sėdi mamai ant kelių. Mama išdykaudama pakraipo lūpas.
– Nevyniok lūpų, – sako mažylė.

Deimantė dainuoja visiems žinomą dainelę:
– Ta pelytė šmurkšt po šluota ir dainelė nudainuota...

Dukrytė žaidžia, o pavargęs tėtis užmiega ir pradeda knarkti.
– Kas čia gurgia, – suklūsta mažoji.

Laikas miegoti. Deimantė guli lovytėje, o mama dainuoja lopšinę. Tačiau ilgai nepavyksta užmigti.
– Aš pavargau miegoti, – skundžiasi mergaitė.

Pamačiusi sulaužytą žaislą klausia:
– O kas jį sulaužino?

Abi su mama varto nuotraukų albumą. Pamačiusi savo ką tik gimusios nuotrauką komentuoja:
– Jau išgimęs lėliukas.

Užrašė mama Rasa

Kalba Grantas (3 – 4 m.)

Grantas giriasi seneliui:
– Mes šiandien kepėme kiaušinį su svogūnų vokeliais (t. y. laiškais).

– Kokios spalvos yra dujos?
– Jos bespalvės, – atsako mama
– Ne, jos suspalvės. Jos mėlynos...

Senelis su Grantu dirba kieme. Senolis pagiria mažąjį, koks geras darbininkas. Pamatęs kaimynų mergaitė sako:
– Ji turbūt nemoka dirbti, ji nėra darbininkė...
– Ji žaidėja, – sumąsto Grantas.

– Šiandien gražų sapnelį sapnavau.
– Papasakok, – ragina mama.
– Kad jau sutirpo.

– Jau vakaras, – sako Grantas. – Saulutė nukrito.

Grantas skundžiasi:
– Man alkūnes skauda ir dar lankstinukus (keliukus).