2007 metų 9 numeris

2,4 m. Marijus Petraitis:

– Mama, žiūrėk!
– Jau mačiau.
– Dar matyk!

Marijus geria pieną ir jis nesaldus.
– Oi, koks skonis nedidelis...

Žiūri į dangų ir sako:
– Debesiai kokie! Vasara ateina...

Pamatęs nuotrauką, kurioje jis labai linksmas, sako:
– Mama, aš čia esu labai gyvas!

Supykęs išeina iš kambario:
– Aš jau einu dingti...

Žaidžia su tėveliu ir apčiupinėjęs jo ausis sako:
– Kokie raudoni tavo ausai!

Duodu Marijui pusę vitamino. O jis:
– Aš nenoriu suplyšusio!

Užuodęs negerą kvapą:
– Oi, kokios nuosėdos!

Žiūri į knygelėje nupieštą mergaitę ir klausia:
– Kur čia ta mergaitė esa (yra)?

Plaukiame laivu ir jūroje nedidelės bangelės. Marijus komentuoja:
– Oi, kokia jūra suglamžyta!
–
1,7 m. Matuko kalbelės:

Matukas žiūri į mėnulio pilnatį ir sako:
– Ten kabo blynas.

Vaikščiodamas rodo įvairias grimasas.
– Ką čia darai? – klausiu.
– Kvėpuoju, – atsako Matukas.

Matukas valgo ir sako:
– Skaniai šilta košė.

Ryte žiūri pro langą, o lauke šviečia saulė.
– Ten dega šviesa, – nusprendžia.

Sakau:
– Matuk, eisim valgyti manų košės.
O jis man atsako:
– Ne mano, o tavo košės.

Po maudynių žiūri į „susiraukšlėjusius“ pirštukus ir sako:
– Surūgo pirštukai.

Matukas prašo varškytės:
– Prašau duoti varškienės.

Matukas žiūri į vėjo pučiamas ir linguojančias medžių šakas bei sako:
– Medžiai kalba.

Sūnelis susipažino su mergaite, vardu Rugilė. Ir sako jai:
– Labas, mergaite Rugiagėle.

Užrašė Greta Stasytienė

Piešinio istorija
Gabija (4 m.)
Į svečius
„Nupiešiau mamytę, tėtuką, save, brolį ir brolio krikšto mamą Jurgą. Visi einame sveikinti brolio Gvido krikšto tėčio Arvydo su gimtadieniu. Teta Jurga apsivilkusi žalia suknele neša jam dovaną. O aš apsirengiau savo mėgstamą suknelę ir nešu dėdei Arvydui gėlių ir saldainių.“