2008 metų 3 numeris

Armino (3,5 m.) šnekelės
Nešame ant stalo maistą. Arminas, pamatęs agurkus, sušunka:
– O, agurkai. Skanumėlis...
Mama:
– Tai imk agurką.
Arminas:
– Ne, aš nemėgstu agurkų.
– Tai kodėl sakei, kad skanumėlis?
– Tai aš čia jums sakiau, kad jūs norėtumėte.

Tėtis parnešė violetinę orchidėją ir padavė Arminui, kad šis pasveikintų mamytę. Arminas įteikė gėlę mamai, bet po kurio laiko žiūri į violetinius orchidėjos žiedus ir sako:
–Tėti, kodėl tu nupirkai ne raudoną gėlę? Kitą kartą nupirk raudoną. Tada aš pasveikinsiu mamytę ir ji dar labiau pralinksmės.

Mama vakare valo Arminui dantukus, o šis sako:
– Man jau akytės merkiasi.
– Tai tu pabūk užsimerkęs, o aš išvalysiu.
– Betgi tada tu nepataikysi!

Arminas klausia:
– Tėti, o kodėl tu esi mano tėtis?
– Nežinau, taip jau yra.
– Toks jau tu papuolei?

Saulėtą dieną Arminas klausia:
– O kodėl saulė šviečia? Jos toks darbas?
– Na, ne darbas, tokia jos paskirtis.
– Šviesti žmonėms į akis?

Arminui mama papasakojo, kad visi žmonės turi angelą sargą, kuris juos saugo. Po kelių dienų berniukas teiraujasi:
– O tas angelas sargas eina visur paskui mane?
-– Taip.
– O tai kodėl jis manęs neapsaugo, kai Domantas man suduoda?

Arminas atsibudęs žiūri į lubas ir pamatęs tamsią dėmelę sako:
– O, žiūrėk, voras.
Mama sako, kad čia ne voras, o šiaip kažkoks taškutis.
Arminas nesutinka:
– Voras voras. Tik labai liūdnas, nes jam nulūžo visos kojos.

Užrašė mama Ingrida

Mykolo (2–2 m. 9 mėn.) kalbelės
Apžiūrinėja plaukuotas tėvelio rankas ir sako:
– Oho, ir čia barzda auga !

Parsivežėme iš gimdymo namų broliuką. Mykoliukas žiūrėjo žiūrėjo ir sako:
– Kai brolis užaugs didelis, tada aš būsiu mažas.
Mamytė paaiškino, kad abu vaikai užaugs ir bus dideli vyrai. Tada Mykoliukas pamąstė ir vėl sako:
– Aaa. Tada, kai mes būsime dideli, mamytė bus maža, ar taip?

Mykolas patempia tėveliui už galvos ir sako: 
- Nenusiima. Priklijuota prie kaklo...

Mamytė guli ir maitina broliuką Motiejuką. Mykolas prieina ir padeda galvą mamytei ant pilvo, o jis kaip tik tada sugurgia.
– Matai, pilvukas dirba ir pila pienelį, – padaro išvadą Mykolas.

Mykoliukas pamokytas tėvelių žino, kad pavasarį pievoje nevalia voliotis, kol gegutė užkukuoja. Vieną dieną jis sako: 
- Na, kada pas mus ateis ta bobutė pakukuoti? Aš jau noriu vartytis ant pievutės ...

Mykoliukas žiūri į senelio galvą ir sako: 
- Seneli, bet tavo plaukai plaukėjo plaukėjo ir visai nuplaukėjo (nupliko)...

Buvome bažnyčioje. Mykoliukas labai susidomėjęs spoksojo, o kai užgrojo vargonai, paprašė išeiti. Kai išėjome, mamytė klausia:
– Kodėl taip greit išėjome?
– Tai kad ten griaustinis griaudi ...

Nupirkome Mykoliukui dviratuką. Mikutis važinėjo važinėjo po kiemą ir sako: 
- Mamyte, aš dabar važinėtojas.

Užrašė mama Egita

Piešinio istorija
Tajus (4 m.) ir Justas (4 m.)
Šįkart piešiniukais mus pradžiugino du draugai iš Plungės rajono. Kaip rašo laiške mama, „kaimietukas“ Justas ir „miestukas“ Tajus. Abu berniukai susikaupę piešė po didelį Kalėdų Senelio maišą, pilną dovanų. Prašome įvertinti, kaip jiems taip pavyko.