Ar auginant bronchine astma sergantį vaiką reikia atsisakyti naminio gyvūnėlio? Veterinarijos gydytoja Rasa Jautakienė, dirbanti Zoologijos sodo reklamos vadybininke, to anaiptol neketina daryti. Priešingai, kai senučiukas šunelis padvėsė, įsigijo kitą. Negana to, jos šeimoje glaudėsi ne vienas pasiklydęs ar savo mamos atstumtas laukinis žvėriukas. Ir sūnelio astma nepaūmėjo! Kas padeda išvengti priepuolių, pasakoja Rimvydo mama ir vaiko gydytoja.

Liūdnosios maudynės
Pirmą kartą astma parodė nagučius, kai vieną vakarą ponia Rasa, chemikalais iššveitusi vonią ir gerai neišvėdinusi patalpos, išmaudė trimetį Rimvydą. Po vonios berniukas ėmė sunkiai kvėpuoti, ,,švilpė” plaučiai. Rytojaus dieną vaiką tėveliai nuvedė į šalia namų esančią ligoninę ir paaiškino gydytojai, kas nutiko. Ji nusprendė, kad tai organizmo reakcija į chemikalus. Nuo tada kartkarčiais priepuolis pasikartodavo. Rimvydas su mama pradėjo minti poliklinikos slenkstį. Paaiškėjo, kad jis serga bronchine astma.
Iš kur ši paveldima liga? „Aš pati esu alergiška B grupės vitaminams, mano mamai kenkia skalbimo milteliai, o Rimvydo tėtis, veterinarijos gydytojas, serga šienlige”, - paaiškina jo mama.
Rimvyduko priešai
Pasak alerginius testus atlikusių medikų, berniuko liga labiausiai paūmėja nuo naminių ir žolynų erkučių bei chemikalų. Kenkia ir katinas, bet mažiau. Saugodami vaiką nuo erkučių tėveliai įsigijo specialių sintetinių antklodžių, pagalvių ne tik vaikui, bet ir sau. Negi varys lauk jų lovoje mėgstantį pasilepinti sūnelį? „Iš jo kambario išnešiau kilimą. Užuolaidų neatsisakiau - jas dažnai siurbiu, skalbiu. Taip pat vėdinu ir drėkinu patalpas, dažnai šluostau dulkes. Žaislus skalbiu mašina skystomis priemonėmis. Jei jų neišplaunu, palaikau šaldymo kameroje”, - apie permainas namie pasakoja veterinarijos gydytoja. Taip ji ir bando įveikti ligą, nes jei tik kokio plyšio neišvalo, Rimvydas tuoj su savo mašinytėmis burzgia, nešvariomis rankytėmis akis patrina ir jau jas niežti.
O ar berniukai nekenkia taip šeimos mylimi gyvūnai? „Gimus vaikui namie jau gyveno senas katinas Tingas su šunim Boniu, bet jokia astma Rimvydas iki 3 m. nė karto nesirgo. Tiesa, paglosčius katiną ir nenusiplovus rankyčių, parausta akys. Taip, medikai sakė, kad gyvuliukų geriau atsisakyti. Bet kas gi nori 9 m. katino ar 14 m. šuns?
Astma ,,bijo” Hipės
Rimvydas labai nori bendrauti su gyvuliukais, juos myli. Žinodami gydytojų nuomonę, tėveliai ilgai neapsisprendė, ar jam vietoj nusenusio šunelio nupirkti kitą. Bet kai pastebėjo, kad ne su visais šunimis pažaidęs vaikas suserga, ėmė domėtis, kuri veislė nekelia alergijos. Viena jų - pudelis. Sužinoję, kad viena pudelio patelė atsivedė šunyčių, vaikui kelis kartus po 1-1,5 val. leido su jais pabūti - „dozavo alergeno”. Jokios organizmo reakcijos! O kai ir pudelio šeimininkė patikino, kad jis nekenkia astma sergančiam brolio vaikui, kalytė Hip-Hop atkeliavo pas Rimvydą. „Vaikas labai daug žaidžia su keleto mėnesių Hipe, bet akytės niekada neparausta, astmos priepuolių nebūna. Jau baigiasi ruduo ir vaistų dar neprireikė. O pernai jų kvėpavome nuo rudens iki pat vasaros, aišku, su mėnesio pertraukėlėmis”, - džiaugiasi berniuko mama.
Simba ir kompanija
Prieš 2,5 m., kai astma Rimvydui dar nebuvo rasta, jo namuose apsigyveno... liūtukas. Mat jo mama tada dirbo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja ir liūtė atsivedė du palikuonis. Vienas krito, antrojo ji atsisakė. O jį reikėjo dažnai maitinti. „Jei nebūčiau mažiuko parsinešusi namo, būtų nugaišęs”, - įsitikinusi veterinarijos gydytoja. O astma vaikas nesusirgo? Rimvydas labai dažnai plaudavo rankytes. Be to, buvo vasara. Ji berniukui palankesnė. Sulaukęs 4,5 mėn. jis apsigyveno Zoologijos sode. Nors Simba jau suaugo, mažąjį draugą prisimena: kai Rimvydas susistumdė su savo bendraamžiu, taip pat norėjusiu su juo bendrauti, gindamas Rimvydą puolė vaiką. Gerai, kad sukliudė grotos.
Rimvydo mamai teko globoti ir iš buteliuko žindyti žmonių rastą ir Zoologijos sodui dovanotą ūdros mažylį. Po mėnesio pradėjusi pati maitintis buvo nuvežta į „paskirties vietą”. Apie savaitę berniuko namuose gyveno ir trys marmozečių (pačių mažiausių beždžionėlių) vos pusės sprindžio dydžio jaunikliai. Tada mamai labai reikėjo Rimvydo pagalbos. Ji iš snukučių beždžionėlių nepažino ir bijodama, kad vienas rajūnas pieno negautų už tris, pamaitintus duodavo palaikyti sūneliui.
Deja, kiti vaikučiai neturi galimybės namie laikyti gyvūnų, nes bronchine astma serga sunkiau ir yra jiems alergiški. „Farmacinė firma „Glaxosmithkline” mažiesiems žvėrelių draugams suteikė puikią galimybę turėti savo kailinėtą draugą. Ji Zoologijos sodui padeda išlaikyti meškutį Suodį. Jį vaikai gali lankyti Zoologijos sode ir su juo draugauti”, - sako Rimvydo mama Rasa.
Katino neliečiamybė ir šokoladas
Išgirdęs, kad ligai pasunkėjus katiną gali užmigdyti, Rimvydas stengiasi jo visai neliesti ir nebendrauti. Kad tik katinėlis gyventų kartu. Vasarą jį veža į sodą - ir jam, ir Rimvydui į gera.
Kai Rimvydas dar nesirgo astma, gydytoja jam neleido valgyti šokolado, sviesto, pieno, kiaušinių, nes paberdavo. Tačiau dabar berniukas po truputį visko valgo, nes maistui jau nealergiškas. Net šokolado gauna, aišku, nedaug. „Nors vaikui paaiškinau, kad yra alergiškas ir negali jo daug valgyti, svečiuose nesužiūriu. Tada parausta, niežti akytės”, - apgailestauja berniuko mama. Rimvydui kartais dar sunku būti valingam. Užtat pasijutęs blogiau pats pasakydavo: „Mamyte, man jau reikia pakvėpuoti”. Dabar greitai šeštąjį gimtadienį švęsiantis Rimvydas jokių vaistų nebegeria, nepurškia ir fluksotido, nes ,,švilpiantis” kvėpavimas išnyko, stiprus kosulys nebesikartoja. „Tikimės, kad ligą jis išaugs, nes savijauta vis gerėja”, - šypsosi jauna mama.
Jokių kailėtų ir plunksnotų draugų!
Dusuliu besiskundžiantį berniuką šeimos gydytoja atsiuntė pas docentę Jolantą Kudzytę, kad nustatytų, kam jis alergiškas. Todėl jos ir paklausėme, ar iš tiesų Rimvydui nekenkia šunelis ir kurie kailėti ar plunksnoti draugai gali gyventi kartu?
Liūtukas - ne žaislinis
Man Rimvydas įsiminė. Dūstančio, ašarojančio vaiko, kaip įrastai, paklausiau, ar nelaiko gyvūnų. „Taip, laikau”, - atsakė. „O ką tu laikai?” - pasidomėjau. „Liūtuką”. Pamaniau, žaislinį (o toks nekenkia), tačiau dėl visa ko paklausiau, koks jis. Atsakė mama, nuleidusi akis: „Taip, taip mes laikome liūtuką. Aš dirbu Zoologijos sode”. Tada jiems tikrai neleidau laikyti jokių gyvūnų! Po metų atėję konsultuotis sakė, kad visus atidavė, išskyrus terariume auginamą įvairiais lapais mintančią gyvalazdę.
Kas pikčiausias?
Rimvydą gali alergizuoti ne tik švelnaus katinėlio plaukai, bet ir baltymas, esantis jo seilėse ir pleiskanose. Juk katinas visur vaikšto, laižosi ir seilių liekanų paskleidžia po kambarius. Labai dažnai vaikų mamos nustemba, kai odos mėginiai nurodo katės alergeną: „Mes jos neturim! Kaip taip gali būti?” Bet kačių mūsų aplinkoje yra begalo daug: turi kaimynai, pažįstami. Tad nebūtina ją laikyti, kad taptum jai alergiškas. Nustatyta, kad jos atsisakius aplinkoje alergenų išlieka net apie 2 m!
Hipė - ne išimtis
Negaliu sutikti, kad yra šunų veislė, kuri nesukelia alergijos ir astmos. Iš tiesų visi gyvūnai vienodai veikia sveikatą. Jokiais moksliniais tyrimais neišskirta kuri nors šuns ar katino veislė. Žmogus į vienus alergenus reaguoja daugiau, į kitus - mažiau. Rimvydą labiau alergizuoja namų dulkės, erkutės ir katinas, todėl nuo šuns jis neašaroja. Tačiau negaliu pasakyti, kas bus vėliau. Alergijos požymių gali atsirasti po kelių ar net keliolikos metų. Tad berniuko mamai patarčiau gyvūnų nelaikyti arba... jų įsigyti labai daug. Kodėl?
Kuo daugiau - tuo sveikiau!?
Anksčiau buvo manoma, kad sergančiam vaikui negalima laikyti jokio gyvūno. Dabar tyrimais nustatyta: nuo nėštumo pradžios šeimoje gyvenantis gyvūnas alergiškam vaikui mažiau kenkia, nei įsigytas praėjus 1-2 m. po gimdymo. Mat vaisius įpranta prie gyvūno alergenų. Kiti tyrimai buvo atlikti kalnuose gyvenančių vokiečių ir austrų šeimose. Jų būstai labai arti prisišlieję prie fermų, kuriose laikomos karvės, ožkos, kiaulės. Mamos glosto gyvūnus ir per nėštumą, ir po gimdymo. Prie jų eina net su žindomais kūdikiais. Pastebėta, kad šiose šeimose alergija sergama rečiau. Tad nėščiajai ir vaikui geriau susidurti ne su vienu, o su kuo daugiau gyvūnų.
Ligonėliui geriau roplys
Vis dėlto sergančiam vaikui patarčiau gyvūnų nelaikyti. Beveik visi mažieji mano pacientai, pradėję dusti, ašaroti ar kosėti, dažniausiai būna neseniai įsigiję triušį, katiną, žiurkėną ar kanarėlę. Atsisakius gyvūnėlio jų liga dažniausiai palengvėdavo. Visi pūkuoti, plaukuoti plunksnoti gyvūnėliai kambary - vieni pikčiausių alergenų. Ar geriau vaikui nupirkti žuvyčių? Labai alergizuoja baltyminis jų maistas.Gal pabandyti įsigyti roplį?