Mažosios kraujo siurbikės gyvena ne tik gūdžiuose miškuose. Jos kuo puikiausiai veisiasi net miesto parkuose ir skveruose, tad tėveliams reikia būti budriems. Juk mažieji yra judrūs, laksto pievomis, landžioja pakrūmėm, o jų odelė plona ir švelni - tikras erkių džiaugsmas. Kuo pavojingos šios kraugerės, kaip jų saugotis ir ištraukti įsisiurbusias, pasakoja Kauno visuomenės sveikatos centro gydytoja Irena Bulsienė.

Erkė... Laisvės alėjoje
Viena Kauno architektė sėdėjo ant suoliuko Kauno Laisvės alėjoje, kai įsisiurbė erkė. Moteris labai sunkiai persirgo erkiniu encefalitu. Deja, erkių yra net ten, kur nedaug augmenijos. O ką jau kalbėti apie miesto parkus ar miškus kur nors į jo pakraštį. Labai daug Laimo liga užsikrėtusių erkių yra mėgstamoje kauniečių pasivaikščiojimo vietoje - Panemunės miške. O Kleboniškio miške knibžda erkiniu encefalitu užsikrėtusių gyvių. Užsikrėtusių yra ir prie Kauno marių, Ąžuolyne, Lampėdžiuose. Kartais iš namų net nereikia kelti kojos, nes erkių parneša šuniukai ir kačiukai, kurie landžioja po žolynus. Viena moteris lūžusia koja sėdėjo namie ir savo kūne pamatė įsisiurbusią erkę - iš kiemo atnešė keturkojis draugas. Ligas platina ir mažutės, vos kelių dešimčių milimetrų erkės, tokių galima net ir nepastebėti.
Erkės platina ligas - erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Taip pat Lietuvoje aptikta erkių, užsikrėtusių kitais mikroorganizmais. Jos gali sukelti ligas, kurių požymiai labai panašūs į kitų ligų. Tad ar vaikas serga kaip tik jų sukelta liga, gali parodyti tik kraujo tyrimas. Laimei, nei vaikų, nei suaugusiųjų, užkrėstų šiais ligų sukėlėjais, Lietuvoje dar neužregistruota, nors Europoje jų sukeltomis ligomis žmonės jau serga.

Erkinis encefalitas
Tai smegenų ar jų dangalų uždegimas. Erkės įsisiurbimo vieta neparausta. Tačiau po 2-28 d. (dažniausiai po dviejų savaičių) pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą, kaklą, visus kūno raumenis. Vaiką pykina, jis vemia. Gali būti net traukulių. Tad jei pavasarį ar vasarą vaikas sukarščiavo (nebūtinai po išvykos į mišką, nes erkė gali įsisegti ir kieme, prie pat namų), temperatūros nepavyksta sumažinti įprastais vaistais arba ji yra neaukšta, bet vaikas mieguistas, gulinėja, nenori žaisti, tėveliai turi kviesti gydytoją. Deja, neretai jie yra įsitikinę, kad mažius peršalo, susirgo gerklės uždegimu, ir kviesti gydytoją delsia.
Pagal ligos sunkumą vaikas dvi savaites ar net du mėnesius gydomas ligoninėje organizmą stiprinančiais vaistais, nes specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Tai kam tada reikia ligoninės? „Kiek man teko matyti, vaikai serga gana lengvai, geriau pasijutę lakstė ir dūko. Tačiau buvo ir nugeibusiųjų kaip lapai: gulinėjo, vėmė ir verkė, kad skauda galvytę. Vaiką būtina stebėti ir laiku pradėti gydyti, nes sergant erkiniu encefalitu galimas net paralyžius. Erkiniu encefalitu persirgusiajam gali sutrikti miegas. Jis tampa dirglus, nesugeba koncentruoti dėmesio, pasikeičia net charakteris. Teko bendrauti su žmonėmis, kurie po ligos tapo impulsyvūs, greitai supykdavo, juos viskas nervino, negalėjo bendrauti su kolegomis, tad teko išeiti iš darbo“,- pasakoja gydytoja I.Bulsienė. Paguoda tik tokia, kad erkiniu encefalitu pakartotinai niekas neserga, nes organizmas šiai ligai tampa atsparus.
Kartais erkių sukeltą ligą galima supainioti su apsinuodijimu. Tačiau reikia įsidėmėti, kad nuo erkinio encefalito dažniausiai neviduriuojama.
Skiepai nuo erkinio encefalito
Jau nuo 1 m. mažylius galima skiepyti specialiai vaikams nuo 1 iki 16 m. skirta vakcina (mokama). Tačiau tėveliai mažiukus skiepyti vengia, nes vaikučiai patys aktyviai dar nevaikšto, be to, skiepų gauna ir nuo kitų ligų. Dar nėra atliktų studijų apie vakcinos nuo erkinio encefalito sąveiką su kitomis vakcinomis, todėl mažus vaikus patariama skiepyti ne tuo pačiu laiku kaip kitus skiepus arba nors į skirtingas kūno vietas. Jei imunitetas yra silpnas, vakcina nuo erkinio encefalito gali ir neveikti. Jei vaikas yra labai jautrus kiaušiniams ir vištienos baltymui, dėl skiepų nuo erkinio encefalito reikėtų pasitarti su gydytoju. Kai ši alerginė reakcija silpna, vaiką skiepyti galima, bet jį turi stebėti gydytojas. Skiepą reikėtų atidėti, jei mažylis karščiuoja.
Vienas dūris nuo ligos neapsaugo. Kai po 2 -4 sav. suleidžiama antra dozė, po kelių savaičių apsauga nuo erkinio encefalito pasiekia 90 proc. Trečia dozė (po 9-12 mėn.) nuo jo apsaugo 100 proc. ir mažiausiai 3 m. Vakcinos gamintojai perspėja, kad po pirmos dozės vaikui gali skaudėti dūrio vietą, galvytę, jis gali parą karščiuoti. Po antrosios karščiuojama daug rečiau. „Tačiau kiek esame skiepiję vaikų, nė vienas nebuvo sukarščiavęs“, - džiaugiasi gydytoja I.Bulsienė. Geriausiai vaiką skiepyti anksti pavasarį. Kai ištirps sniegas ir erkės pradės ropinėti pernykštės sausos žolės lopinėliais, vaikas jau turės imunitetą. Juk oro temperatūrai pakilus iki + 7° C peržiemoję gyviai jau būna aktyvūs ir laukia savo aukų. Balandį jie jau labai aktyviai ieško kraujo, ropoja, kad galėtų pasisotinti. Jei tėveliai vaiko dar nepaskiepijo, bet žada atostogų į kaimą ar sodą važiuoti liepą, jau balandį reikėtų skiepyti.
Laimo liga
Šia liga serga mažai vaikų. Pernai Kaune sirgo tik du dvimečiai ir septyni 3-7 m. vaikai. Jei įkanda užsikrėtusi erkė, maždaug pusei po 7-14 d. atsiranda žiedo ar elipsės formos raudona dėmė („jaučio akis“). Jos viduriukas šviesesnis, krašteliai gali būti pakilę. Tačiau šio būdingo Laimo ligos požymio gali ir nebūti arba vėliau atsirasti daug žiedelių - ir net ne erkės įkąstoje vietoje, nes nuodai išplinta visame organizme ir pažeidžia širdies raumenį, sąnarius, nervų sistemą. Gana dažnai būna trišakio nervo uždegimas („persuka“ veiduką, bet laiku pradėjus gydyti, tai praeina). Temperatūra gali ir nepakilti.
Pastebėjus raudoną dėmę šviesiu viduriuku reikia kreiptis į gydytoją, nes būtina atlikti imunologinius kraujo tyrimus ir 14 d. gydyti antibiotikais. Jei vaikas neblogai jaučiasi, į ligoninę neguldo. Persirgus Laimo liga organizmas imuniteto neįgyja, tad vaikas gali susirgti ir dar. Nėra ir skiepų.
Ruoškimės iš anksto:
Erkės tyko aukos tupėdamos žolėje ir užsikabina ant pro šalį einančio žmogaus. Nors saulės nemėgsta, bet galima aptikti ir saulėtoje vietoje, arčiau žemės - ten, kur daugiau drėgmės ir susidaro šešėlis. Tad einant į miškus ir pievas aprenkite vaiką taip, kad neliktų nuogos kojytės ir rankytės: apvilkite ilgarankoviais marškinėliais, o kelnių klešnes sukiškite į batus ar kojines, ypač jei rengiamasi uogauti ar grybauti.
Ant galvytės užriškite skarytę ar uždėkite kepurę, nes dažnai erkės įsisiurbia į sprandą. Šviesūs, vienspalviai drabužėliai tinkamiausi, nes ant tokių lengviau pastebėti ropojančią erkę.
Jei diena karšta, vaiko neprirengsi. Tada atvirų kūno vietų odelę ištrinkite skysčiais, kurie baido erkes. Yra specialiai skirtų vaikams, bekvapių ir nedirginančių odelės. Ant jos užlipusi erkė nežino, ką veikti, nes neužuodžia žmogaus kvapo. Drabužėlius taip pat patariama apipurkšti specialia priemone. Jei vaikas prakaituoja, garantijos, kad erkė neįsisiurbs, nėra. Be to, apsauginė medžiaga po kurio laiko išgaruoja, tad vėl reikia purkšti. Kas kiek laiko tai daryti, paprastai parašyta ant pakuotės.
Grįžę namo vaiko kūnelį atidžiai apžiūrėkite, ypač ten, kur oda plonesnė ir erkei lengviau prasiskverbti: pakinklius, pažastis, alkūnių linkį ir pan. Vaiko drabužėlius, su kuriais buvo lauke, išpurtykite ir pakabinkite saulėtame balkone ar kieme, nes saulės erkės nemėgsta, žūva. Jei drabužiai gulėtų vonioje, jos gyventų ilgiau.
Kaip ištraukti kraugerę
Kuo greičiau ištraukite į odelę įsisiurbusią erkę, nes juo ilgiau ji siurbs kraują, juo daugiau į jį pateks ligos sukėlėjų. „Traukiant negalima suspausti erkės pilvo. Jei ji turėtų Laimo ligos sukėlėjų, kurių dar nespėjo patekti į kraują, suspaudus jų tikrai pakliūtų. Specialiu pincetu riestais galiukais (pirkti yra vaistinėje) reikia suimti už erkės galvos ir truktelėti. Tinka ir antakių pincetas, jei jo galai riesti ir maži“, - pataria gydytoja. Ištraukę erkę, žaizdelę dezinfekuokite spiritu. Jei vaikui niežti įkąstą odelės vietą, niežulį sumažins spiritinis medetkų tirpalas.
4 mitai apie erkes
1. Prieš traukiant erkę odelę reikia patepti aliejumi.
Mitas. Nuo aliejaus erkė pradeda dusti ir išvemia didelę porciją ligos sukėlėjų. Tad vaikui padidėja rizika susirgti.
2. Erkę reikia traukti prieš laikrodžio rodyklę.
Mitas. Neturi reikšmės, kuria kryptimi sukti, nes siurbtukas turi dantukus, kurie traukiant gali suktis ir pagal laikrodžio rodyklę, ir prieš ją. Geriausiai erkę ištraukti nesukant.
3. Jei po oda liko galva, gyvis ataugs.
Mitas. Erkė - ne kirminas. Jos galva lieka kaip rakštis, svetimkūnis, kurį reikia iškrapštyti arba jis pats išpūliuos.
4. Kad paaiškėtų, ar ištraukta erkė yra serganti, ją reikia tirti laboratorijoje.
Mitas. Tai gana brangu. O jei įkando užkrėsta erkė, nėra jokios profilaktikos nuo Laimo ligos ar erkinio encefalito. Be to, jei gyvis buvo ir užsikrėtęs, vaikas nebūtinai susirgs.