Tomukas jau gimė su didžiule raudona dėme ant veiduko. Mažylio mama iš karto „suprato“ esanti dėl to kalta, nes besilaukdama kūdikio iš išgąsčio delnu palietė veidą. O gal tai tik atsitiktinis sutapimas? Prietarus ir mitus apie įgimtas dėmes paneigia Respublikinės Vilniaus Universitetinės vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos centro gydytojas Gintas Pošiūnas.
Ne visos įgimtos dėmės yra hemangiomos
Hemangiomomis vadinami įgimti nepiktybiniai kraujagysliniai navikai, kurie „skriaudžia“ net 2 procentus mažylių. Nepaisant skirtingos išvaizdos, jos gana dažnai painiojamos su kitomis įgimtomis kraujagyslinėmis anomalijomis – malformacijomis. Pavyzdžiui, vienos mergaitės mama buvo šventai įsitikinusi, kad visą mažylės skruostuką dengianti didelė raudona dėmė buvo hemangioma. Tad ilgokai teko aiškinti, kad tai kitokio pobūdžio kraujagyslinis apsigimimas, kai kraujagyslės būna nuolat išsiplėtusios, ir jis vadinamas portveino spalvos (liaudiškai – vynine) dėme. Apmaudu, tačiau šios dėmės beveik visada „apsigyvena“ ant veiduko, ir dažniausiai ant mergaičių.
„Žmonės dažnai kreipiasi dėl portveino spalvos dėmių, kurios kartais būna tik 1 cm² dydžio, o kartais apima net pusė veido. Tačiau mes, deja, niekuo negalime padėti, nes neturime reikalingos įrangos“, – apgailestauja chirurgas. Tik privačių klinikų specialistai turi galimybių gydyti vynines dėmes, bet šiuo metu Lietuvoje esančia aparatūra jų neįmanoma visiškai panaikinti, o tik pakoreguoti kosmetiškai – sumažinti ar pašviesinti dėmę. Išsivysčiusiose šalyse palankesnės aplinkybės kovoti su šia liga, priklausomai nuo dėmės dydžio ir gylio, galima išgydyti net iki 70 proc. pažeisto ploto ar net visiškai ją panaikinti.
Vadinamieji „gandro žnybis“ pakaušyje ar „angelo bučinys“ kaktoje, kuriuos ne specialistai linkę priskirti hemangiomoms, taip pat nėra kraujagysliniai navikai. Tai epidermalinės dėmės, jos nėra gydomos ir išnyksta savaime, tačiau supykus gali išryškėti.
Hemangiomų kilmė ir raida
Tik vienas mažylis iš dešimties sergančiųjų šia liga hemangiomas paveldi, likusių 90 procentų hemangiomų kilmė yra neaiški. Vieni gydytojai jų atsiradimą sieja su kompiuterio poveikiu ir radiacija, kiti – su aplinkos tarša, treti – su vaistais ir ligomis nėštumo metu. Aišku tik tai, kad jos atsiranda nėštumo metu pakenkus vaisių. Taip pat buvo pastebėta, kad mergaitės šia liga serga dvigubai dažniau nei berniukai.
Vieni vaikučiai jau gimsta su hemangiomomis, o kitiems iškart po gimimo jos gali būti nematomos ir išryškėti per pirmąsias 6-8 gyvenimo savaites. Iš pradžių oda toje vietoje būna netgi šiek tiek šviesesnė. Vėliau atsiranda raudoni taškai, palaipsniui susiliejantys į vientisą dėmę. Ilgainiui gali iškilti gumbas. Sparčiausiai jos auga 3-4 gyvenimo mėnesį, visiškai susiformuoja maždaug iki 1-1,5 metukų, vėliau pamažu ima nykti.
Pagal išvaizdą skiriamos dvi hemangiomų grupės – plokščiosios ir gumbo formos. Jų vystymasis ir gydymas labai panašūs. Plokščiosios hemangiomos kiek dažniau išopėja ir ima kraujuoti, tačiau išnyksta šiek tiek greičiau nei gumbo formos.
Hemangiomų nykimas
Atsiradus hemangiomai reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris, nustatęs naviko pavojingumą, paskiria gydymą. Net 70 proc. hemangiomų, jei jos nedidelės ir neauga, gydyti nereikia. Nepiktybiniai kraujagysliniai navikai genetiškai užprogramuoti mažėti ir laikui bėgant išnyksta savaime. 50 procentų jų išnyksta be pėdsakų iki 7 metų amžiaus, 30 proc. - tik dalinai arba palieka randus (iki 16-18 metų). Negydant 20 proc. šių kraujagyslinių navikų išlieka visą gyvenimą, tačiau vėliau tokį odos trūkumą gali pašalinti plastinės chirurgijos specialistai.
Hemangiomų nykimas daugiausiai priklauso nuo jų vietos ir dydžio. Lėčiausiai nyksta veido, pirštų ir lyties organų hemangiomos. Jei kitose kūno vietose esantys kraujagysliniai navikai nėra dideli ir neauga, jie išnyksta gana greit. Vidutiniškai 1 cm² dydžio navikas išnyksta per 2-3 metus, o didesnieji navikai 1 cm² sumažėja per 3-4 metus. Tačiau pasitaiko visą ranką ar net pusė kūno apimančių navikų, ir būtų naivu tikėtis savaiminio jų išnykimo.
Pavojingos hemangiomos
Svarbiausia pavojingų hemangiomų gydymą pradėti kuo anksčiau ir neleisti joms išaugti. Nedelsiant reikia gydyti veido, pirštų ir lyties organų hemangiomas. Net 65 proc. kraujagyslinių navikų būna galvos ir veido srityse. Ypač pavojingos ausies kaušelio, nosies, vokų, lūpų hemangiomos, kurios augdamos pažeidžia ir negrįžtamai suardo kremzlines struktūras. Kraujagyslinių veido navikų gydymas labai sudėtingas, jei jis pavėluotas - prireikia daugybės plastinių operacijų. Šiuo metu chirurgas gydo mergytę, kurios visą veiduką pažeidė hemangioma, išaugusi iš mažo taškelio ant akies voko. Vokų hemangiomos apskritai labai pavojingos, nes sutrikdo regėjimą ir ima vystytis žvairumas. Būna ir tokių atvejų, kai hemangioma auga už akies obuolio ir išstumia akį.
Skubus gydymas reikalingas ir tais atvejais, kai 4-6 savaites stebint kitų kūno dalių hemangiomas pastebimas akivaizdus jų augimas. „Kūdikiai retai gimsta su didelėmis hemangiomomis, spartus jų išaugimas dažniausiai būna pačių tėvelių ar medikų klaida. Gimdytojai gana miglotai suvokia, ką reiškia stebėti naviko augimą ir atsikvošėja tik tada, kai šis jau būna dešimt kartų didesnis. Reikia ne plika akimi stebėti, o matuoti, fotografuoti ir įdėmiai sekti jo augimą“ – pataria G. Pošiūnas. Chirurgo praktika rodo, kad ypač kaimo gyventojai neskuba kreiptis į specialistus ir, kai pora mėnesių pratūnoję užpustytame vienkiemyje, atskuba į sostinę, liga būna gerokai pažengusi.
Jei kūdikio kūnelis nusėtas trimis ir daugiau hemangiomų, gali būti pažeisti pilvo ir krūtinės organai. Tuomet tai nėra tik hemangiomos. Liga vadinama difuzine naujagimių hemangiomatoze. Vidaus organų kraujagysliniai navikai vaikų chirurgo praktikoje reti bet labai pavojingi. Iš vidutiniškai 250 per metus diagnozuojamų hemangiomų 1-2 būna kvėpavimo takuose, laiku negydant auganti hemangioma gali užkimšti kvėpavimo takų spindį arba imti kraujuoti ir vaikutis gali uždusti. Pilvo organuose kraujagyslinių navikų būna dar rečiau – maždaug 1 atvejis per ketverius metus. G.Pošiūnui teko gydyti mergaitę, kurios kepenis taip smarkiai pažeidė hemangioma, kad praktiškai buvo neįmanoma sveikos vietos rasti, tačiau gydant hormoniniais preparatais mažylė sėkmingai išgijo.
Hemangiomų gydymas
Pastebėjus neaiškios kilmės raudoną dėmę reikia kuo skubiau ją parodyti gydytojui, nes kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai pasiekiami. Pavyzdžiui, viena mama raudoną dėmę ant dukrytės lyties organų laikė pašutimu ir net pora mėnesių apie tai neprasitarė vaikų pediatrei. Per tą laiką navikas gerokai paaugo ir jo gydymas užsitęsė. „Aš suprantu, kad Lietuvoje visi viską žino apie krepšinį ir mediciną“, - juokauja G.Pošiūnas. - „Bet geriau tegul mamytės leidžia mums nustatyti diagnozę, o ne pačios sprendžia apie vaikučio ligas“.
Efektyviausias hemangiomų gydymo metodas – chirurginis neaugančio naviko pašalinimas, tačiau jį taikyti galima tik vyresniems nei pusės metų mažyliams ir, deja, lieka pooperaciniai randai. Jei operuojamas dar augantis navikas, didelė tikimybė, kad jis gali atsinaujinti. Kartais dėl hemangiomos dydžio ar jos vietos (pavyzdžiui, vidaus organuose) chirurginis pašalinimas neįmanomas. Apskritai daugelyje išsivysčiusių Vakarų Europos šalių chirurginis gydymas taikomas tik hemangiomų liekamiesiems reiškiniams šalinti po kitų gydymo metodų ar dalinio jos savaiminio išnykimo.
Itin mažai pašalinio poveikio turi pažangiausias gydymas medicininiais lazeriais. Lazerio spinduliais sukeliamas kraujagyslių uždegimas ir taip sustabdomas hemangiomos augimas. Lazerio spinduliai nėra radiacinis spinduliavimas ir organizmui žalos nedaro, todėl šiuo metodu galima gydyti net naujagimius. Jei laiku gydoma, kartais pakanka tik vienos procedūros, ir nedidelė hemangioma ima nykti. Tačiau paprastai tai nėra vienkartinė procedūra ir ne visada efektyvi. Gali prireikti nuo 2 iki 8 gydymo seansų, kurie gali būti kartojami ne dažniau nei kas 6 savaites. Gydymas medicininiais lazeriais ypatingas tuo, kad kuo mažesnis efektas būna iš pradžių, tuo geresnių rezultatų pasiekiama vėliau. Apie 8 proc. kraujagyslinių navikų nepasiduoda gydymui medicininiais lazeriais. Tuomet, jei įmanoma, šalinami chirurgiškai, jei ne – taikoma hormonų terapija.
Gydymas sisteminiais hormoniniais preparatais dėl pašalinio poveikio taikomas tik vidaus organų hemangiomų gydymui arba jei yra labai didelės, daugybinės hemangiomos. Viena didžiausių G. Pošiūno gydytų hemangiomų – 10 cm skersmens, kurią, derinant hormonų terapiją ir gydymą lazerio spinduliais, nuo mažylio nugarėlės pavyko „nuvyti“ maždaug per 2,5 metų.
Esant mažoms taškinėms hemangiomoms, tikslinga naudoti krioterapiją (gydymą skystu azotu), nes tuomet pasiekiamas geras terapinis ir kosmetinis rezultatas.