Dau­ge­liui mūsų pil­vo šokis tėra eg­zo­tiškas ry­tie­tiškas šokis. Tačiau jį šok­ti ga­li ne tik būsi­mos ar esa­mos ma­mos, bet ir mer­gaitės.Kon­sul­tuo­ja pil­vo šokio in­struk­torė Re­na­ta Kvei­nytė re­na­ta_kvei­ny­te@yahoo.com

GY­VYBĖS ŠOKISUžbu­riančio pil­vo šokio išta­kos – žila se­novė. Yra dau­gybė te­orijų apie tai, iš kur ir kaip ki­lo šis šokis. Pa­vyzdžiui, egip­tiečiai tvir­ti­na, kad pil­vo šokis at­si­ra­do fa­ra­onų lai­kais, kai per apei­gas bu­vo šoka­ma die­vams. Tačiau pil­vo šokio is­to­rijų ga­li­me ras­ti vi­suo­se Rytų šalių šokiuo­se: Tur­ki­jos, Egip­to, Si­ri­jos, Li­ba­no, Tu­ni­so, Ma­ro­ko ir kt.Pil­vo šokis tokį pa­va­di­nimą ga­vo ne­at­si­tik­ti­nai. Šokis – tai gy­ve­ni­mas, o pil­vas – gy­vybė. Va­di­na­si, pil­vo šokis – gy­ve­ni­mo ir vai­sin­gu­mo sim­bo­lis. Kai kal­ba­me apie gy­vybę, pir­miau­sia pa­gal­vo­ja­me apie mo­terį–mo­tiną. Todėl pil­vo šokis sim­bo­li­zuo­ja kūdi­kio pradėjimą, išnešio­jimą bei gim­dymą ir yra be ga­lo ero­tiškas.Li­gi šiol kai ku­rio­se be­duinų gen­ty­se mo­te­rys, norėda­mos padėti gim­dy­vei ir pa­si­tik­ti kūdikį, kad jo gy­ve­ni­mas būtų lai­min­gas, su­si­ren­ka į gim­dymą ir šoka pil­vo šokį. Tur­ki­jo­je, Kau­ka­zo ir kai ku­rio­se arabų šaly­se pil­vo šokėjos kviečia­mos į ves­tu­ves. Taip pa­lin­ki­ma jau­na­vedžiams didžiau­sio džiaugs­mo – vaikų.Šiais lai­kais mo­te­rys mo­ko­si šok­ti pil­vo šokį sa­vo ma­lo­nu­mui, pil­vo šokėjos kviečia­mos į ren­gi­nius. Vis dėlto šis žais­min­gas plas­tiškas šokis, at­lie­ka­mas pa­gal Rytų mu­ziką, išli­ko ypa­tin­gu kūno ir sie­los šokiu, ap­dai­nuo­jančiu mo­ters grožį. MAŽOSIOS ŠOKĖJOSMes įpratę ma­ty­ti, kaip pil­vo šokį šoka su­au­gu­sios mo­te­rys. Tačiau šokio me­no ga­li mo­ky­tis ir mažos mer­gaitės. Tik čia yra tam tikrų ri­bo­jimų. Pa­vyzdžiui, 5–8 metų vai­kams jo­kiu būdu ne­ga­li­ma at­lik­ti „drebėji­mo“ ju­de­sių („shim­my“), nes ta­da stip­riai ma­sažuo­ja­mi vi­daus or­ga­nai. Mažoms mer­gaitėms tai ga­li pa­kenk­ti. Tai­gi mo­ky­da­mo­si pil­vo šokio mažosios šokėjos ga­li at­lik­ti tik ju­de­sius, la­vi­nančius kūno plas­tiką, ir ne­di­de­les „ban­gas“.Aštuon­metėms jau ga­li­mi ne­di­de­li „shim­my“ ju­de­siai ir ne­la­bai stiprūs „aštun­tu­kai“ (skait­mens 8 pa­vi­da­lo figūros) bei „dūžiai“ (griežtai fik­suo­tas klu­bo pakėli­mas ar­ba nu­lei­di­mas), ne­atit­rau­kiant pėdų nuo žemės.Vis dėlto mažoms mer­gaitėms pil­vo šokio pa­mokėlės tu­ri būti ne rim­tos tre­ni­ruotės, o ma­lo­nu­mo ir džiaugs­mo tei­kian­ti pra­mo­ga. Todėl jos mo­ko­mos pa­prastų ju­de­sių, kad augtų plas­tiškesnės. Mažylių tre­ni­ruotės pa­rem­tos žai­dimų prin­ci­pu. Juk daug sma­giau šok­ti įsi­vaiz­duo­jant, kad esi Egip­te: sudėju­sios ran­kas kaip Egip­to val­dovės, mer­gaitės ge­ri­na lai­ky­seną, vaiz­duo­da­mos Egip­to kran­tus ska­lau­jančios Vi­duržemio jūros ban­gas, la­vi­na rankų plas­tiką, vai­din­da­mos „kup­ra­nu­garį“, taps lanks­tesnės. Į TRE­NI­RUOTĘ KAR­TU SU MA­MAMer­gaitėms, su­lau­ku­sioms 12–14 metų, pil­vo šokio tre­ni­ruotės vyks­ta be ri­bo­jimų. Tai ypač svar­bu, nes pa­auglės da­bar yra fi­ziškai sil­pnos, jų lai­ky­se­na dažnai ne­tai­syk­lin­ga. O šios pa­mo­kos ne tik ge­ri­na lai­ky­seną, bet ir la­vi­na ištvermę.Tačiau pil­vo šokis nau­din­gas ne tik fi­zi­nei svei­ka­tai. Ne­pa­mirški­me, kad dau­gu­ma pa­aug­liu­kių jaučia­si „bjau­riai­siais ančiu­kais“: kūno for­mos kin­ta, ne­sma­gu, kad tai ma­to ap­lin­ki­niai, ju­de­siai tam­pa neg­rakštūs, „kam­puo­ti“, oda taip pat ne­to­bu­la. Dėl to mer­gaitės užsisk­lendžia, įgy­ja dau­gybę kom­pleksų, nu­ver­ti­na sa­ve. O šis ne­pa­pras­tai gražus šokis joms pa­de­da at­si­skleis­ti ir pažin­ti sa­ve per šokį, pažadin­ti kūry­biškumą ir pa­si­tikėjimą sa­vi­mi, mo­ko at­si­kra­ty­ti įtam­pos bei kom­pleksų.Be­je, la­bai ge­rai, kai šok­ti mer­gaitės at­ei­na ne tik su draugėmis, bet ir su ma­mo­mis. Kas ge­riau su­ar­tins mamą su pa­aug­le duk­te­ri­mi, jei ne ben­dra kūry­binė veik­la? Šitaip ma­ma galės pažvelg­ti į sa­vo mažąją duk­relę ne tik kaip į vaiką, kurį rei­kia nuo vis­ko sau­go­ti ir kon­tro­liuo­ti, bet ir kaip į pa­mažu bręstančią mo­terį, ku­riai pa­aug­lystėje rei­kia ypač daug su­pra­ti­mo. O duktė pa­ma­tys, kad jos su ma­ma to­kios pačios, ir išmoks ja pa­si­tikėti, su­voks, kad ma­ma ne tik ba­ra ir rei­ka­lau­ja, pa­aug­lio nuo­mo­ne, be­pras­mių da­lykų, bet ir yra vie­nin­te­lis žmo­gus, su­ge­ban­tis su­pras­ti ir bet ka­da padėti. RUOŠIAMĖS GIM­DY­TI„Bi­jau gim­dy­ti. Ir bi­jau ne tik gim­dy­mo skausmų, tačiau ir to, kad ma­no or­ga­niz­mas tam nėra tin­ka­mai pa­si­ruošęs. Be to, bi­jau, kad po gim­dy­mo lik­siu sto­ra ir vy­ras ma­ni­mi ne­be­si­domės“, – dažnai gir­di­me guodžian­tis jau­nas mo­te­ris.Iš tikrųjų šokant pil­vo šokius ga­li­ma pui­kiai pa­si­ruošti kūdi­kio išnešio­ji­mui ir gim­dy­mui: at­lie­kant įvai­rius pra­ti­mus, tre­ni­ruo­ja­mi pil­vo ir du­bens rau­me­nys. Tik ne­vertėtų ma­ny­ti, kad pradėti šok­ti ga­li­ma pas­to­jus. Ge­riau­sia tre­ni­ruo­tes im­ti lan­ky­ti dar ge­ro­kai iki imant gal­vo­ti apie kūdikį. Tik ta­da bus pa­siek­ti no­ri­mi re­zul­ta­tai. O pas­to­jus šok­ti ga­li­ma iki 5–6 nėštu­mo mėne­sio dvi­gu­bai ar tri­gu­bai mažes­niu krūviu tik gy­dy­to­jui lei­dus ir dir­bant su tre­ne­riu pro­fe­sio­na­lu, ku­ris prižiūrės, kad būsi­mo­ji ma­ma ne­tyčia ne­pa­kenktų kūdi­kiui. Vis dėlto per nėštumą ge­riau lan­ky­ti spe­cia­lias mankštos pa­mo­kas salėje ar van­de­ny­je, skir­tas be­si­lau­kiančioms mo­te­rims.Pa­gimdžiu­sioms mo­te­rims pil­vo šokis taip pat pa­de­da at­si­gau­ti fi­ziškai ir psi­cho­lo­giškai – svar­biau­si šokio ju­de­siai pa­de­da „ne­nu­smuk­ti“ gim­dai, stip­ri­na vi­di­nius šlaunų rau­me­nis. Be to, jau­no­ji ma­ma, pa­mažu at­si­kra­ty­da­ma per nėštumą pri­augtų ki­log­ramų, vėl ima jaus­tis graži, grakšti, ne­bi­jo dėl pa­ki­tu­sių kūno formų tap­ti ne­pa­trauk­li sa­vo vy­rui. VI­SOS ESA­ME GRAŽIOS„Pil­vo šokis ne man, – pa­gal­vos ne vie­na. – Po an­tro vai­ke­lio ki­log­ramų taip ir neat­si­kračiau, o sto­rulė pil­vo šokėja tik juoką su­kels.“Taip ma­nančios mo­te­rys yra ne­tei­sios ir at­ima iš savęs gy­ve­ni­mo džiaugsmą. Pil­vo šokį ga­li šok­ti bet ku­rio amžiaus ir bet ko­kio sudėji­mo mo­te­ris. Be to, jau po pir­mo mėne­sio pa­gerėja visų kūno rau­menų to­nu­sas (klubų, šlaunų, sėdmenų, nu­ga­ros, pil­vo pre­so ir pečių juos­tos), stu­bu­ro būklė, kūnas tam­pa lanks­tes­nis, sąna­riai pa­slan­kes­ni. Per tre­ni­ruo­tes at­lie­ka­mi pa­grin­di­niai pil­vo šokių ju­de­siai klu­bais, „aštun­tu­kai“, „ban­gos“, „dūžiai“, „drebėji­mai“ yra nau­din­gi svei­ka­tai.· Pil­vo šokis for­muo­ja pui­kią ko­or­di­na­ciją ir ge­ri­na lai­ky­seną.· Ener­gin­gi klubų ju­de­siai tre­ni­ruo­ja vi­sus pil­vo rau­me­nis, vei­kia vi­di­nius gi­liuo­sius du­bens rau­me­nis ir šio­je vie­to­je pa­ska­ti­na visą krau­jo­taką. Tai pui­ki gim­dos, šla­pi­mo pūslės ligų pro­fi­lak­ti­ka, todėl la­bai svarbūs tiek jau­noms mer­gi­noms, tiek vy­res­nio amžiaus mo­te­rims.· Šokant tre­ni­ruo­ja­mi vi­si gi­lie­ji stu­bu­ro rau­me­nys, su­sie­ti nuo pa­kaušio (nuo pir­mo kak­lo slanks­te­lio) iki stu­bu­ro ga­lo (uo­de­gi­kau­lio), at­pa­lai­duo­ja­mi nuo­lat įtemp­ti spran­do rau­me­nys, o juk ši įtam­pa yra vie­na nu­ga­ros skausmų priežasčių.· At­lie­kant ry­tie­tiškus ju­de­sius su krau­ju per­nešama daug de­guo­nies, kvėpuo­ja­ma gi­liau ir leng­viau, todėl ne tik gerėja šir­dies krau­ja­gys­lių sis­te­mos veik­la, bet ir dings­ta įtam­pa, stre­sas.· Il­ga­laikės pra­ty­bos ge­ri­na medžiagų apy­kaitą, tad taip pat gerėja figūra.· „Drebėji­mai“ („shim­my“) pui­kiai ma­sažuo­ja vi­sus vi­daus pil­vo or­ga­nus, šlaunų sritį ir vei­kia kaip vib­ro­ma­sažas, nai­ki­na ce­liu­litą. Dėl to oda tam­pa graži ir stang­ri.Vis dėlto pil­vo šokis nau­din­gas ne tik svei­ka­tai. Jis žadi­na mo­ters sek­su­a­lumą ir pa­de­da in­ty­miam gy­ve­ni­mui. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kaip sma­gu būtų at­si­sto­jus prieš veid­rodį ma­ty­ti sa­ve ne pa­var­gu­sią nuo kas­die­nių rūpesčių, o gun­dančiais siūbuo­jančiais klu­bais ir sek­su­a­lią. Maža to, at­ro­do, nė tris­dešim­ties ne­tu­rinčią, ku­ri, švel­niai flir­tuo­da­ma, išdrįs ypa­tingą šokį sušok­ti sa­vo vy­rui ir taip su­si­grąžins pa­si­tikėjimą sa­vi­mi, darnų ben­dra­vimą bei gy­ve­ni­mo meilę.