Rudenį atėjus šaltesniems orams ir nuolat merkiant lietui dažnas imame sloguoti ar kosėti - nusilpus imuninei sistemai organizmą ima pulti įvairūs virusai. Tačiau ne kiekvienas virusas paguldo mus į lovą, kaip ir kasmet bijome pavojingiausio peršalimo viruso – GRIPO, kuris ne tik paguldo žmogų į ligos patalą, bet ir sukelia daug komplikacijų, kurios kartais gali pasibaigti labai tragiškai - kiekvienais metais nuo jo pasaulyje miršta apie 500 tūkst. Žmonių.

Konsultuoja gydytoja Julija Petrina (ENDEMIK, tel. 8 5 2737800, mob. 8 620 49822)

Kaip užsikrečiama gripu ir kuo jis pasireiškia?
Gripo virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis jam kosint, čiaudint ar net šnekant. Aplinkoje, į kurią nepakliūva saulės šviesos, arba jos mažai, esant kambario temperatūrai, gripo virusai gali išgyventi iki 14 dienų.
Gripas pasireiškia staiga iki 38- 41 laipsnių pakilusia temperatūra, šaltkrėčiu, galvos, raumenų skausmu, sąnarių maudimu. Po 2 – 3 dienų nuo ligos pradžios gali atsirasti sausas kosulys, sloga.
Kūdikiai ir maži vaikai vemia, viduriuoja, o pakilus labai aukštai temperatūrai gali atsirasti traukuliai.

Kokios būna gripo komplikacijos?
Dažniausia komplikacija – plaučių uždegimas. Rečiau pasitaikančios – širdies raumens uždegimas (miokarditas), raumenų uždegimas (miozitas). Vaikai dažniau serga vidurinės ausies uždegimu. Gripas taip pat gali komplikuotis smegenų uždegimu.
Susirgus gripu, paūmėja lėtinės ligos – bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas.
Sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę kūdikiams, neščioms moterims. Pirmajame neštumo trimestre susirgus gripu gali būti pažeista vaisiaus raida. Taip pat pastebėtos dažnesnės komplikacijos ir 2-3 neštumo trimestre.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo gripo – skiepai. Skiepytis reikėtų kiekvienam besirūpinančiam savo sveikata. PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ragina pasiskiepyti kuo daugiau žmonių, o ypač rizikos grupių asmenims, kuriems yra didžiausia gripo sukeliamų komplikacijų rizika. Gripo vakcina yra saugi. Ja galima skiepyti vaikus nuo pusės metų amžiaus, neščiąsias ir maitinančias moteris, asmenis sergančius lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių, inkstų bei medžiagų apykaitos ligomis.
Skiepytis rekomenduojama taip pat tiems, kuriems nuolat tenka kontaktuoti su sergančiais gripu žmonėmis – sveikatos priežiūros įstaigų, prekybos centrų, maitinimo įstaigų darbuotojams, žmonėms, kuriems dažnai tenka naudotis viešojo transporto paslaugomis.
Skiepytis būtina kasmet, nes gripo virusas nuolat mutuoja, todėl vakcinos sudėtis kasmet koreaguojama pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijas.
Lietuvoje tinkamiausias laikas skiepams – spalio - lapkričio mėnesiai. Tačiau pavėlavus galima skiepytis ir vėlesniais gripo sezono mėnesiais, net ir prasidėjsu gripo epidemijai.
Šiaurės pusrutulyje gripo epidemijos įprastai prasideda lapkriti – gruodi ir baigiasi kovo-balandžio mėnesiais
Tad kuo greičiau rekomenduojame pasiskiepyti nuo šios klasitngos ligos, kol ji neužklupo jūsų netikėtai.