Pasak gydytojų, alergiškų vaikų kasmet daugėja. Kol jie mažučiukai, it trapios šiltnamio gėlelės auginami namie. Kai paūgėja, tėveliams tenka pasukti galvą: atiduoti į darželį ar samdyti auklę. O gal išeitis būtų alergiškų vaikų darželis? Tačiau tokių Lietuvoje yra nedaug. Įsteigti specializuotą darželį ar bent keletą alergiškų mažylių grupių iš tiesų sunku – reikia sukurti nealergišką (hipoalerginę) aplinką, parengti pedagogų, tinkamai organizuoti vaikų maitinimą. Pasakoja Kauno miesto vaikų darželio „Klevelis“ vyr. auklėtoja Lina Stanaitienė.

Pliušiniams žaislams ir vilnoniams kilimams – ne
„Kad toks darželis reikalingas, rodo perpildytos mūsų grupės. Dažnai atėjusios mamos pabėdoja, kad auklę samdyti per brangu, o leisti į įprastą darželį nesaugu – vaikas labai alergiškas. Čia ateina dėl įvairių alergijų kenčiantys vaikai – sergantys bronchine astma, atopiniu dermatitu. Kadangi darželį lanko vaikai, sergantys įvairiomis – maisto, namų dulkių, pelėsio, žiedadulkių, cheminių medžiagų alergijomis, tai pirmiausia turime pasirūpinti sveika aplinka, kurioje nebūtų alergiją ir astmą paskatinančių veiksnių. Kaip tai padaryti? Iš grupių išnešėme minkštus pliušinius žaislus, vilnonius kilimus, kai kur užuolaidų išvis atsisakėme arba pakeitėme žaliuzėmis. Patalynę skalbiame antialerginiais milteliais, ji ir dažniau negu įprastai vėdinama bei skalbiama. Darželio patalpos plaunamos bekvapėmis švaros ir dezinfekavimo priemonėmis, nevaloma sausai, su šluoste, kad dulkės nedirgintų jautrių kvėpavimo takų. Darželyje nerasite kambarinių augalų, nes jų žemėse veisiasi mikroskopiniai grybai. Be to, kai kurie vaikai yra jautrūs žiedadulkėms.

„Gyvenau su savo maistu“
Prieš pusmetį į grupę atėjusi trejų metų Justina pareiškė: „Kitame darželyje gyvenau su savo maistu.“ Kaip tai, paklausiau. Pasirodo, mergaitė lankė paprastą darželį, o kadangi yra labai alergiška (dėl alergijos turi invalidumo grupę), bendras maistas netiko, o atskirai niekas nevirė. Ir tą rytą, kai Justina atėjo į mūsų darželį, atsinešė pusryčių: jogurtą, bananą, sumuštinį be sviesto. Mes visada išsiaiškiname, kokius maisto produktus vaikas gali valgyti, kokių – ne, kartu su tėveliais suderiname valgiaraštį. Visiems vengiame duoti ypač alergizuojančio maisto: žuvies, kakavos, šokolado, citrusinių vaisių, pieno produktų. Kai į grupę atėjo Dariukas (gali valgyti tik kai kurių maisto produktų: ryžių, obuolių, kalakutienos, triušienos) mamos paklausiau, kaip lankė paprastą darželį, jei beveik nieko negali valgyti. Pasirodo, jei negalėdavo valgyti, pavyzdžiui, grikių košės, tai pusryčiams užtekdavo tik sumuštinio, o per pietus, jei netikdavo antras patiekalas, suvalgydavo dvi lėkštes sriubos. Žinoma, tai šiokia tokia išeitis, tačiau augančiam organizmui per maža dviejų lėkščių sriubos...

Gimtadienis be torto
Iki šiol stebiuosi pipirais, kurie pamatę jiems užgintą saldainį ar kitokį gardumyną ramiai sako: „Man negalima saldainių.“ Labai gaila tokių vaikų, tad darželyje stengiamės jų neskriausti – švenčiame gimtadienius, kalendorines šventes, bet patys kokį skanėstą pasigaminame. Žiemą Kalėdų Senelis atneša vaikams karamelinių saldainių. Šių valgyti gali daugiau vaikų nei, tarkim, šokoladinių. Sakysite, koks gimtadienis be torto? Tačiau mokame pasigaminti tokį, kokio pirkti nerasite: į obuolius, bananus, arbūzus prismaigstome saldainiukų, šiaudelių, vaisių, uždegame žvakutes. Štai jums ir tortas! Kartais duodame paskanauti ir tikro, bet prieš tai pasitariame su tėveliais, ar vaikui galima ir kiek duoti. Be abejo, visada perspėjame tėvelius, kad neneštų šokoladinių, braškinių tortų. Mažiau kenkia jogurtiniai, vaisiniai ar su žėle.

Vaikas – ne stiklo lėlė
Kartą trimečio Mantuko mama perspėjo: „Jei jis paragautų nors trupinėlį varškės, savijauta greit pablogėtų, berniukas pradėtų tinti, supykintų“. Tuomet supratau, kaip atsakingai turime dirbti savo darbą. Priimdami į grupę prašome tėvelių kuo išsamiau papasakoti apie vaiko sveikatą: kaip gydomas, kokie ligos požymiai, kas ją sukelia, kokių vaistų geria. Čia dirbančios auklėtojos (beje, joms padeda auklėtojos padėjėjos ir dar auklėtojos asistentės) nuolat klauso gydytojų vedamų paskaitų ir seminarų, tad turi pakankamai žinių, kaip dirbti su ligoniukais. Tačiau pedagogui svarbu ne tik vaiko sveikata, bet ir jo ugdymas, kuris čia šiek tiek ypatingas. Būna tėvelių, kurie saugo bronchine astma sergančius vaikus ir draudžia jiems bėgioti. Tenka aiškinti, kad šiek tiek fizinio krūvio vaikui tikrai nepakenks, o gal net priešingai, jis duos naudos. Svarbu surasti aukso vidurį. Be abejo, jei vaikas persistengs sportuodamas, tai gali paskatinti astmos priepuolį, todėl prieš sportuodami gerai apšylame, judrią keičiame ramia veikla.

Niežti nuo ryto iki vakaro
Alergiški vaikai, palyginti su sveikais, yra labiau jautrūs, neramūs ar irzlūs. Dauguma alergiškų mažylių vartoja vaistų, todėl nekeista, kad po jų blogai jaučiasi, vaikšto mieguisti. Anądien Tomuko mama pasiguodė, kad sūnui paūmėjo alergija. Jis blogai miega naktį, darželyje rytais jaučiasi mieguistas, pavargęs. Stengiamės Tomui pasiūlyti ramesnės veiklos: pavartyti knygutes, sudėlioti dėlionę arba pažaisti su vandeniu. Pastebėjome, kad žaisdami su vandeniu mažieji nusiramina ir atsipalaiduoja.
Alergiški ir bronchine astma sergantys vaikai sunkiau užmiega per pietų miegą, nors prieš tai gerai išvėdiname kambarį. Alergiškiems vaikams nuolat niežti kūną, todėl prieš užmigdami nuolat kasosi. Tenka pasėdėti prie lovytės, švelniai paglostyti, kol užsimerks.

„Nedraugausiu su tavimi“
Neslėpsiu, kartais vaikams sunku sutarti. Pastebėjau, kad per ryto ratą, kai paprašau vaikų susikabinti, Ievutei niekas nenori duoti rankos, nes jos dėl ligos žaizdotos, šiurkščios. Kalbame su vaikais apie tai, tačiau vien pokalbio neužtenka. Tada tenka griebtis gudrybių: pavyzdžiui, kortelių su vardais. Jas išsitraukę vaikai susėda poromis. Mažiesiems tai lyg žaidimas ir niekas nelieka nuskriaustas. Arba prieš pasisveikinant per ryto ratą paprašau kiekvieno vaiko pasakyti ką nors gera apie greta sėdintį draugą.
Seniai pastebėjau, kad su Andriumi, kuris greit supyksta, ima verkti, o jo veidukas būna išteptas vaistukais, niekas nenori žaisti. Vaikai jo nekviečia ir jis pats nedrįsta pasisiūlyti. Dažnai jį nuvedu prie pasirinkto vaiko ir sakau: „Andrius šiandien nori būti tavo draugas. Norėtų su tavimi pažaisti. Judu drauge galite pastatyti didelį miestą.“ Vaikai yra geranoriškai nusiteikę, bet pagalbos, nors ir nedidelės, jiems reikia. Čia dirbant reikia būti ypač kūrybiškiems, kantriems, bet stengtis yra dėl ko.

Faktai fakteliai:
Darželyje „Klevelis“ pirmoji alergiškų vaikų grupė įsteigta prieš penkerius metus. Šiuo metu jų yra keturios.
Darželis yra valstybinis, todėl tėvams tai nieko papildomai nekainuoja.
Alergiški vaikai į darželį patenka parekomendavus gydytojams.
Darželyje veikia korekcinis konsultacinis centras, į kurį ateiti gali visi – ir darželį lankančių vaikų tėveliai, ir tie, kurių vaikai nelanko. Centre kaupiami duomenys apie Kaune gyvenančius ikimokyklinukus, besiskundžiančius alergijomis. Taip pat čia konsultuojami tėvai ir kitų darželių pedagogai, dirbantys su alergiškais mažyliais.
Daugiau informacijos apie darželį teiraukitės tel. 8-37 42 24 48, 8-37 42 45 11.