Rugpjūčio mėnesio numeris

Apie vaikštynes sklando įvairūs mitai. Todėl jų prisiklausiusios bijome savo kūdikius į jas sodinti. Sako, baisu, kad vaikas nevaikščiotų pirštų galiukais, kad neiškryptų kojytės. O dar prie jų įpratęs pyplys pradės vėliau ir neteisingai vaikščioti. Ar vaikštynės iš tiesų toks baubas ir ar jos išvis reikalingos mažyliui, klausiame medicinos mokslų daktaro gydytojo ortopedo Regimanto Jono Žitkausko

,,Per dažnai neimk ant rankų nes išlepinsi“, ,,pratink užmigti lovelėje, kad neįprastų šalia tavęs“, - mokė mane labiau patyrę giminaičiai. O aš net neįsivaizdavau, kaip galima neimti mažučio kūdikiuko ant rankų. Arba, ką reiškia per dažnai neimti. Kada dar lepinti, jei ne dabar kūdikystėje? Ir apskritai kažkodėl visada atrodo, kad tik svetimi vaikai yra lepūnėliai, o savi tiesiog mylimi. Apie tai, ar skiriasi meilė nuo lepinimo kalbamės su vaikų ir paauglių psichiatre Goda Bačiene

Apie ką tik iš gimdymo namų grįžusio naujagimio higieną konsultuoja Vilniaus gimdymo namų gydytojas neonatologas Saulius Vidugiris.

Jei sveikam mažyliui netikėtai pakyla temperatūra, jis sunkiai kvėpuoja ar vemia, tėveliai tikrai nemano, kad tai gali būti rimta liga. Neretai jie sako: „Tai nuo aukštos temperatūros. Kai nukris, jis vėl bus sveikas”. Dažniausiai taip ir būna. Tačiau jei šiuos negalavimus sukelia bakterija heamophilus influensae, vaiko gyvybei gali kilti grėsmė. Kodėl bakterija, atrasta daugiau kaip prieš 100 metų, ir šiandien sėja mirtį? Juk yra tiek daug efektyvių antibiotikų!
Kaip pavojingąją infekciją atpažinti, kokias ligas ji paskatina, ir kaip būtų galima šios infekcijos išvengti pasakoja KMU Vaikų ligų klinikos ir Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas docentas Rimantas Kėvalas.

TV 3 ,,Žinių“ vedėjo Mariaus Veselio žmona Kristina Veselienė, kuri prieš šešerius metus namie, apsupta vyro ir pribuvėjos dėmesio, smilkalų kvapo bei klausydama mėgstamos muzikos, pagimdė pirmą dukterį Gabrielę, vos prieš dvejus - antrąją, Patriciją. Jau svajoja apie penktą šeimos narį, kurį, be jokios abejonės, gimdytų namie, maža to, vandenyno pakrantėje...

Tėvai, kurių vaikas ypač guvus, kartais susirūpina – o gal iš tiesų jis pernelyg aktyvus ir su juo reikia „kažką“ daryti. Taigi, kada galima sakyti, kad vaikutis hiperaktyvus, o kada jis tiesiog labai energingas?

Konsultuoja psichologė Dalia Simončikienė ( klubas_klevas@one.lt)

Editą Mildažytę, atrodo, gerai pažįstame iš televizijos ir straipsnių spaudoje. Moteris atvirai pasakoja apie savo gyvenimą. Sako, jau susitaikiusi su tuo, kad yra matoma kaip ant delno. Tačiau vaikus nuo viešumo bando apsaugoti. Sako, susitarė su vyresnėliais, kad jie nesifotografuos su mama jokiems žurnalams. Toks buvo vaikų noras, mama žadėjo ir pažado laikosi.

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.Vaikams skyrybos yra stresas, skirtumas yra toks, kad suaugusieji patys priima sprendimą išsiskirti, o vaikas turi susitaikyti su šiuo sprendimu. Dėl to paprastai mažieji išgyvena daugybę įvairių jausmų: pyktį, gėdą, liūdesį, kaltę, nerimą. Tačiau vaikai nepasako tėvams, ką jaučia ir galvoja, bijodami, kad taip sukels jiems dar daugiau rūpesčių, nuliūdins bei bus atstumti. Kaip suprasti vaikų reakcijas ir kaip jiems padėti, pataria psichologė Agnessa Asajevičienė.

Žurnalas „Tavo vaikas“ kviečia balsuoti už jums patikusią žinomą mamą, kurią neseniai aplankė gandras. Kam dovanojote savo simpatijas, sužinosime birželio mėnesio žurnalo numeryje.

Pasaulyje jau seniai buriasi indigo, arba „naujosios sąmonės“, vaikus tiriančių mokslininkų grupės. Štai Japonijoje sukurta valstybinė indigiukų ugdymo ir mokymo programa, o sausio 29-oji pripažinta tarptautine indigo vaikų diena. Bet Lietuvoje ši tema vis dar stumiama į pačių mistiškiausių kampelį.

Straipsnio konsultantė – astrologė Saulė

Gražuolė ,,Lietuvos šokių dešimtuko“ šokėja Laura Imbrasienė nė iš tolo nepanaši į išdidžias išpuikusias miesto damas. Ji visai nepanaši ir į ,,pasikėlusias“ manekenes, nors iki šiol vis dar dirba šį darbą. Laura –nuoširdi ir paprasta, be galo atsidavusi žmona bei keturmečio Mantuko mama.

Kūdikio besilaukiančios moters nuotaikos kartais būna tokios permainingos, kad aplinkiniai nespėja reaguoti: čia ji linksma, čia vėl suirzusi ar net apsiverkusi. Ji jautri kaip mimoza. Ką dėl to kaltinti: hormonus, nesugebėjimą d˛iaugtis ateinančia gyvybe, nerimą dėl besikeičiančio kūno, abejones, ar sugebės auginti vaiką? Aišku, nuotaikos pokyčiai pirmiausia yra susiję su hormonų veikla.

Dabar, šaltuoju metų laiku, televizorių žiūrime kur kas dažniau nei vasarą. Televizorius tampa lyg dar vienu šeimos nariu. Prie žydrojo ekrano daug laiko praleidžia ir mažieji žiūrovai. Televizorius rodo vaizdus, skleidžia garsus, kurie pritraukia kūdikio dėmesį. Vyresnieji mielai žiūri filmukus, vaikų laideles. Jie kartais netgi tampa savitais televizijos įkaitais.
Ir kaip vienas pasaulio stebuklų veikia pačius mažiausiuosius žiūrovus?

„Kai manęs klausia, kas – būti nėščiai ar gimdyti buvo sunkiausia, atsakau, kad nei viena, nei kita. Sunkiausia man buvo žindyti sūnelį pirmomis dienomis. Dar ir dabar tą laikotarpį prisimenu su siaubu. Niekada nepagalvojau, kad galiu neturėti pienuko. Buvau įsitikinusi, kad jo bus ir kad žindysiu, kol galėsiu. Tačiau nesėkminga pradžia vos visko nesugadino. Jau nuo pirmų dienų ligoninėje niekaip nesisekė įduoti krūties, o sūnelis nelabai mokėjo žįsti. Dėl to kentėjo speneliai. Viena yra išklausyti teorijos apie žindymą ir visai kas kita, kai su tuo susiduri gyvenime.

Į redakciją suplaukia įvairiausių laiškų. Vieni nugula į stalčius būsimiems straipsniams, kiti paskatina tuoj pat kreiptis į specialistus patarimo. Šį kartą spausdiname nepasirašytą laišką, kuriame - skausminga pastojusios merginos istorija, kuri netapo mama, nes to nenorėjo jos vaikinas. Paprastai tokie išgyvenimai nutylimi, slepiami giliausioje širdies kertelėje. Tačiau kaltės jausmas smelkiasi į mintis ir širdį, verčia abejoti. O tai palaužia pasitikėjimą savimi ir mylimu žmogum. Kaip nepalūžti? Kalbamės su psichologu Algimantu Smailiu.

Mamos vis dažniau veržiasi grįžti į darbą, o jaunos mažylių močiutės „džinsuotos tekinom“ tvarko ne mažiau svarbius reikalus. Tokiu atveju mažyliui tenka ieškoti auklės. Kokios norėtumėte? Atsakingos, mylinčios jūsų vaiką, švelnios, darbščios, atsižvelgiančios į visus jūsų prašymus, galbūt net skaniai gaminančios. Taigi norite nei daug, nei mažai – idealios moters. Nuraminsiu – idealių nebūna, tačiau kuo geresnės ieškoti būtina. Kaip tai daryti, skaitykite toliau.

Medikai tikina, kad gimus kūdikiui vis dažniau gimdykloje pasirodo santūrios tėčių, o ne mamų džiaugsmo ašaros. Apkaltinsit šiuos vyrus jautrumu ir tvirtinsit, kad tėčiais tampama tik ilgėliau pabendravus su mažyliu? Be galo džiūgaudama pranešu: klystate! Apie tai ir kalbamės su Roko, Rugilės ir Nojaus mama, medicinos psichologe Dovile Ridzevičiene bei dviem šauniais tėčiais Romanu ir Mariumi.

Jau senovės babiloniečių ir žydų raštai mini pjūvį, kuris atliekamas mirusiai moteriai, kai siekiama išgelbėti kūdikį. Tik XVII a. pr. aprašyta tokia operacija, kuri buvo atlikta gyvai moteriai. Nors operacija atliekama jau keletą šimtmečių, vis dar sklando senų ir naujų mitų. Juos išsklaidyti padeda akušerė ginekologė Laima Bagušytė.
Cezario pjūvis atliekamas kiekvienai, jei tik gimdyvė pageidauja. Mitas. Tai operacija, kai per pilvo sieną ir gimdos sienelę išimamas vaisius bei placenta. Įvertinusi visas galimas komplikacijas, tarptautinė akušerių ginekologų federacija išsakė nuomonę, kad cezario pjūvis nėra saugesnis, nei gimdymas natūraliais takais. Pagal moters pageidavimą šį pjūvį atlikti yra neetiška medicinos požiūriu.

Šiandien kontraceptinių priemonių labai daug, kad nesunku sutrikti. Vienos apsisaugojimo priemonės tinka maitinančioms mamytėms, kitos - jau atjunkiusioms kūdikį nuo krūties. Apie tai, kokias apsaugos priemones rinktis po gimdymo kalbamės su akušere-ginekologe, genetike Ingrida Kravčenkiene

Neabejoju, kad rytą vakarą ir dar keliasdešimt kartų per dieną paglostote savo mylimą pilvuką. Pakalbinate. Mažiukas suplazda. Bet ar žinojote, kad jei glamones lydėtų jums mieli muzikos garsai, ir jūs, ir pilvelio gyventojas patirtumėte dvigubą malonumą? Ir ne tik malonumą! Jau daugiau nei prieš 30 m. mokslininkai įrodė, kad muzikos garsai stimuliuoja vaisiaus ląsteles, spartina vaikelio raidą, o gimę mažyliai savo gebėjimais kelis kartus lenkia bendraamžius!

TV 3 ,,Žinių“ vedėjo Mariaus Veselio žmona Kristina Veselienė, kuri prieš šešerius metus namie, apsupta vyro ir pribuvėjos dėmesio, smilkalų kvapo bei klausydama mėgstamos muzikos, pagimdė pirmą dukterį Gabrielę, vos prieš dvejus - antrąją, Patriciją. Jau svajoja apie penktą šeimos narį, kurį, be jokios abejonės, gimdytų namie, maža to, vandenyno pakrantėje...

„Nėštumas - ne liga”- tai žino turbūt kiekviena būsima mamytė. O jei pasakyčiau, kad nėštumas - puiki proga išmokti šokti valsą, rumbą ar fokstrotą, spėju, kad nepatikėtumėt. Prisipažinsiu, ir aš netikėjau, kol susipažinau su choreografe Vaida Povilaitiene (mob. tel.8-699 07 874). Vilniuje gyvenanti šokio pedagogė kviečia būsimas mamytes nėštumą praleisti valso žingsneliu.

Pirmas ir antras nėštumai: kuo skirtingi, kuo panašūs?
Didžiausias skirtumas tas, kad, palyginti su pirmuoju, savijauta labai gera, turiu daug energijos, planų. Pirmą kartą jaučiausi nieko nežinanti, o dabar viskas kur kas natūraliau. Su Nedu norėjosi bulvių ir jų patiekalų bei kiaušinių, o dabar nesu išranki: kaip valgiau iki nėštumo, taip ir dabar. Tik kažkaip savaime nesinori juodos kavos, kurią anksčiau labai mėgau.

Kaip pajutote, kad laukiatės?
Išdavė nuotaikų kaita ir išorės pokyčiai. Bene didžiausias rodiklis buvo svoris – tarsi iš niekur ,,užsidėjo“ papildomi 3 kg. Neblogavau, vos vieną ar dvi dienas buvo nekaip, bet net nepykino. Kad tikrai laukiuosi, gydytoja patvirtino šeštą septintą nėštumo savaitę. Iki tol dariausi net kelis nėštumo testus – nieko nerodė.

Savimi besirūpinanti nėščioji gyvena sveikai, tinkamai maitinasi ir, pasak terapeutės Jurgitos Knašienės, peršalimo ligomis neturėtų sirgti dažniau nei kitos moterys. Tačiau jei valgo nepakankamai gerai, neįstengia nusipirkti vitaminų, serga mažakraujyste arba pirmus mėnesius dažnai vemia ir netenka dalies maiste esančių vertingų medžiagų, imuninė sistema nusilpsta. Pradeda „lipti” virusai ir bakterijos. Peršalimo ligos pasunkina ne tik nėštumą, bet ir gimdymą, kai reikia giliai kvėpuoti, o nosis užgulta, skauda gerklę, sunku kvėpuoti. Kaip gydytis susirgus?

Vienos nėščiosios labai bijo ultragarsinio tyrimo manydamos, kad jis labai kenkia vaikeliui. Todėl jei kokią nors vaisiaus bėdelę įtaręs gydytojas dažniau atlieka šį tyrimą, labai jaudinasi. Kitos besirūpindamos, ar viskas gerai jų vaikeliui, prašo dažnesnio ultragarsinio tyrimo. „Abu kraštutinumai blogi. Iš tiesų tada, kai viskas gerai, tyrimą pakanka atlikti porą kartų, o jei gydytojas pataria dažniau, nereikia bijoti, nes tyrimo nauda didesnė nei spėjama žala, kuri galbūt niekada ir nebus įrodyta”, - sako Kauno medicinos universiteto klinikų akušerė-ginekologė Regina Mačiulevičienė.

Edita sunkiai, koja už kojos ėjo namo. Ji jautėsi tokia pilna, kad atrodė, jog pilvas tuoj tuoj plyš. Mat ir vėl ketvirtą dieną nesituština. „Nykštukų namelis man tapo labai nesvetingas. Pati pas juos užeisiu”, - grįžusi namo juokais pasakė vyru ir ilgam užsidarė tualete. Į kambarį grįžo sunerimusi - padėjusi daug pastangų pasituštino, bet su krauju... Kodėl nėščiajai dažnai užkietėja viduriai ar net atsiranda hemorojus, ar galima to išvengti, atsako ginekologė profesorė Vida Čigriejienė.

Kone kiekviena pastojusi moteris pajunta, kad kažkas ne taip. Dažniausiai ima pykinti rytais. Tai dėl vegetacinės nervų sistemos pokyčių, kurie atsirado pakitus hormonų pusiausvyrai. Kai kurių hormonų daugėja net tūkstančiais! Ir jų gausėja kiekvieną nėštumo dieną... Ar pykinimas ir vėmimas pavojingas moters sveikatai ir vaisiaus raidai, kaip palengvinti savijautą, aiškina akušerė- ginekologė, KMUK Gimdymo skyriaus vadovė Laima Bagušytė.

Kilogramų aritmetika
Pastojusios moters organizmas ima kaupti riebalus. Taip jis ruošiasi patenkinti padidėjusį energijos poreikį baigiantis nėštumui ir žindant. Juk daugiau energijos reikia vaisiui augti, motinos audiniams atsinaujinti, riebalams kaupti, pagreitėjusiai medžiagų apykaitai, pasunkėjusiems judesiams. Tačiau jūs, ko gero, kaip ir dauguma nėščiųjų, tapote mažiau aktyvi. Ne tik jūs, daugelis vengia sportuoti - viena pritingi, kita nėra visiškai sveika. Todėl energijos sutaupote.

Nėštumas - savita būklė, galinti stipriai pakeisti nėščiosios išvaizdą. Kodėl? Ogi užsimezgęs vaisius lemia organizmo anatominius, fiziologinius ir biocheminius pokyčius.
Vienas dažniausių tokių pokyčių - skysčių sankaupa. „Net apie 80 proc. moterų pačios pamato ir pajunta, kad jų kojų pėdos, blauzdos ir rankos paburksta, ypač karštą dieną. Veide skysčiai kaupiasi retai, tik artėjant ligai. Po nakties poilsio edemų (pabrinkimų) sumažėja. Didžiausi būna trečią trimestrą, t. y. nėštumo pabaigoje. Dėl ligos audiniuose skysčių kaupiasi dažniausiai jau po 22 sav.”, - pasakoja KMUK Gimdymo skyriaus vadovė akušerė-ginekologė Laima Bagušytė.

Kiekviena vos metukų sulaukusio pypliuko mama yra įsitikinusi – jos vaikas ypač gabus. Juk jis kalba puikiausiai – ne kaip kaimynės trimetukas, kurio net patys tėvai nesupranta; ir kamuolį spiria kaip pats Deividas Bekhemas; o jau piešia tikrai ne prasčiau už Pablą Pikasą...

Konsultuoja psichologė Dalia Simončikienė

Šokis... Muzika... Boksas... O gal žirgai? Kaip išrinkti savo mylimiausiam vaikui būrelį? Ir ar verta? Padiskutuokime drauge.

Konsultuoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centro specialistės Irena Sadauskienė ir Vilma Smaliukienė (tel. 8-5 273 06 24).

„Norėčiau su visais pasidžiaugti savo triguba laime – esu lietuvaitė, prieš šešerius metus išvykusi į JAV. Prieš keturis mėnesius man gimė trynukai: Gabriella, Isabella, Davidas“. Štai toks laiškutis vieną rytą nutūpė mūsų redakcijos elektroninio pašto dėžutėje. Susidomėjome! Juk ne kasdien it iš dangaus nukrinta proga susipažinti su trynukus auginančia šeima. Todėl ilgai nesvarstę apipylėme Renatą šūsnimi klausimų. Štai ką ji mums papasakojo.

Pabandykite šį klausimą užduoti savo mažajam mylimukui. Drįstu spėti, kad dėl prizinės vietos rungsis saldainiai, ledai ir limonadas. Kadangi ledai yra daugiau sezoninis gardumynas, jūsų klausimus apie ledus skubame pateikti pediatrui docentui Algimantui Vingrui (mob. tel. 8 686 5 33 32).

Trejų metų Karolio mama pasiimti iš darželio atvažiavo pusvalandžiu anksčiau negu įprastai. Užlipusi į antrą aukštą sūnų ji pamatė tyliai sėdintį šalia auklėtojos. Berniukas buvo taip į kažką įsijautęs, kad net ir mamos pašauktas nesujudėjo. Moteris priėjo arčiau. Ir tai, ką pamatė, atėmė žadą: jos mažasis nenuorama siuvinėjo. Su tikru adata ir siūlu. Čia tai bent naujiena! Juk namie iki šiol adatos užkeltos į aukščiausią spintos lentyną - kad, neduokdie, mažiukas nesusižeistų. Turbūt jau supratote, kad šį kartą pasakosime apie Valdorfo darželio ypatumus. Kalbame su Vilniaus lopšelio darželio „Pasaka“ Valdorfo grupės auklėtoja Edita Šarkiene.

Jeigu paklausčiau jūsų, ar reikia iš anksto ruoštis gimdyti ir auginti vaikutį, turbūt visos galva palinksėtumėte: „Taip, taip, žinoma, būtinai!“ O kaip ruoštis? Jau ir girdžiu: „Pirkti kūdikėlio kraitelį“, „Sporto klube lankyti nėščiųjų mankštos pratybas“. Hmm, taip ir maniau... Šis straipsnis - ne apie tai. Psichologė Audronė Buckienė pasakoja apie kitą - dažnai nematomą ir neapčiuopiamą pasiruošimo būti mama pusę.

Žindymas - dar vienas malonumas, kurio negali patirti vyrai. Ne veltui daugelis jų kūdikį žindančios moters vaizdą vadina pačiu gražiausiu. Bet ką daryti, jei malonios akimirkos virsta tikrų tikriausiu košmaru? Juk būna dienų, kai priglaustas prie krūties kūdikis ne nurimsta. Priešingai, ima blaškytis, muistytis, net verkti. Kodėl taip atsitinka?

Išmokyti mažylį naudotis puoduku - didelis akibrokštas tėvams. Ko gero, toks pats, kaip ir nujunkyti nuo krūties. Nenuostabu, kad ne visiems vienodai gerai sekasi. Kai kurie pypliai įpranta prie šio daikčiuko dar kūdikystėje ir sėkmingai juo naudojasi, o tėvai sutaupo sauskelnių. Kiti užsispiria ir niekuo gyvu nenori pripažinti šio keisto „išradimo“. Tegul sėdasi tie, kurie jį sukūrė, mat į sauskelnes daryti smagiau. Kaip ir nuo kada vaiką pratinti prie puoduko, klausiame Baltupių šeimos centro pediatrės Astutės Vaitulionienės. Kada ateina laikas vaikutį pratinti gamtinius reikalus atlikti į puoduką?

Vadinti vaiką hiperaktyviu pastaruoju metu tapo savita mada. Strikinėja lauke mažylis, besigainiodamas baltasparnį drugelį, jau, žiūrėk, mama ir vadina jį hiperaktyviu. Arba nemiega pietų miego tiek, kiek rekomenduoja „protingos“ knygos, jau, žiūrėk, ir prilipdo kūdikėliui etiketę - hiperaktyvus. Stop, stop ir dar kartelį stop! Hiperaktyvumas yra diagnozė, įrašyta vaiko ligos istorijoje. Tai rimtas elgesio sutrikimas, kuris, deja, ne visada yra „išaugamas“. Patirtimi apie tokį „nepatogų“ kitiems vaiką su mūsų žurnalu dalijasi Renata Skruolienė - tėvų, auginančių hiperaktyvius vaikus, draugijos pirmininkė.

Vasarą taip norisi bent kelioms dienoms ištrūkti prie jūros, pasilepinti šilta saule, pasipliuškenti vėsiame vandenyje. Įdomu ar galima ir kūdikį vežtis kartu? Ar nepakenks jam kaitri saulė ir šaltokas pajūrio vėjas? Kas bus, jei smėliuko pateks į akytes? Apie atostogas su vaikučiu prie jūros, kalbamės su Baltupių šeimos centro gydytoja pediatre Astute Vaitulioniene.

Dažnai pagalvodavau, kaip reikės sugrįžti į darbą ir namie palikti savo mažytę. Mes viena be kitos juk negalime. Visur kartu nuo ryto iki vakaro. Laimei, man nereikia jos atiduoti į lopšelį ar samdyti auklės. Nusprendėme, kad mergytę prižiūrės močiutė. Atėjus pirmai išsiskyrimo dienai, labai nerimavau, delsiau išeiti - tai šukuoseną dar reikia pasitaisyti, tai makiažas netinkamas. Vis puldavau bučiuoti močiutei ant kelių sėdinčios dukrytės. Ji neatrodė nuliūdusi, priešingai, linksmai pamojo ,,atia“. Viskas būtų buvę puiku, jei ne pavydo kirminėlis, pradėjęs mane griaužti, kai tik užtrenkiau buto duris. Apie išsiskyrimą su savo mažaisiais kalbamės su psichologe psichoterapeute Rūta Bačiulyte (mob. tel. 8-685 23 200).

Ko gero, dar nuo senų laikų sklando įvairios nuomonės apie kūdikių skiepus. Jų prisiklausius išties baisu skiepyti savo mažylį. Ir dažnai tikrai ne pinigai lemia sprendimą, o baimė, kad kūdikis sunkiai pakels skiepus, karščiuos. Gal dar populiari nuomonė, kad šiais laikais jau nebėra tokių mistinių ligų, tarkim, poliomielito ar difterijos, apie kurias esame girdėję tik iš tarpukario metų literatūros. Kodėl kūdikiui reikalingi skiepai, paklausėme Vilniaus universiteto Pediatrijos centro vadovo profesoriaus Vytauto Usonio.

Kai pirmą kartą pamačiau dinamine gimnastika mankštinamus kūdikėlius, man užėmė kvapą. Jaučiausi it cirke: kelių mėnesių mažyliai ,,skraidė“ kažkur padangėse, o jų garsus krykštavimas reiškė ne ką kita, o tai, kad jiems be galo smagu. Dabar, kai nuo įsimintino pirmo įspūdžio praėjo ne vieni metai, galiu drąsiai teigti: dinaminei gimnastikai abejingųjų nėra. Viena barikadų pusė sako, kad tai smagus, vaikučio raidą skatinantis pomėgis, kiti tvirtina, kad tai labai pavojinga ir gresia tūkstančiu traumų. Apie dinaminę gimnastiką kalbamės su ją propaguojančiu gydytoju Romualdu Šemeta ir lankomės šeimose, mankštinančiose savo vaikučius.

,,Mano sūneliui dveji metukai. Nors auga sveikas ir žvalus, jau seniai turim bėdų dėl valgio - Ugnius visai neturi apetito. Dar niekada nesu girdėjus jo sakančio: ,,Noriu niam niam“. Valgo jis 3-4 kartus per dieną, tarp maitinimų pagraužia obuoliuko, sausainio ar paskanauja jogurto. Žinau, kad tokio amžiaus vaikučiai bando valgyti patys, bet maniškis jam įdavus į rankutes šaukštą su juo ne valgo, o žaidžia. Galvojam, gal pradėti lankyti darželį ir ten problema išsispręs?
Panašių į šį laiškų gauname ne vieną ir ne du. Tai gal čia yra norma, kad vienų-trejų metukų vaikai nei iš šio, nei iš to praranda apetitą? Juk būna, kad perkopę per vienų metukų slenkstį domėtis valgiu nustoja net buvę didžiausi rajūnai.

Po linksmo gimtadienio Rapoliukas tarsi pulsavo karščiu. Mamytė niekaip negalėjo nuraminti įsiaudrinusio berniuko. Kai lūpomis prigludo prie mažylio kaktos, iškart suprato - vaikas karščiuoja. Įdavė berniuką tėčiui ir nuskubėjo ieškoti termometro. Tačiau jo neprireikė. Vaikutis vartydamas naują knygelę nurimo, atsigėrė vandenuko ir karštis atlėgo pats... Apie temperatūros kilimo priežastis, apie tai kada ji pavojinga ir kaip ją pamažinti, kalbamės su Šeimos medicinos centro gydytoja pediatre Laima Bulikaite

Prieš keletą metų druskininkiečiai iliuzionistai Arvydas ir Diana Gaičiūnai artimuosius privertė įsitempti, kai nusprendė užrištomis akimis prabangiu automobiliu pasivažinėti judriomis Vilniaus gatvėmis. Prieš porą mėnesių namiškiams jie paruošė dar vieną išbandymą - 63 valandoms 31 minutei ir 15 sekundžių įkalino save ledo luite. ,,Tai buvo košmariškiausias ir ilgiausias savaitgalis per visą gyvenimą”, - šiandien, jau atslūgus įtampai, sako Arvydo žmona Aurelija ir paglosto galvą sūnui, kuris - kas žino - po dvidešimties metų galbūt pasiryš akibrokštui ir užsišaldys lede siekdamas pagerinti tėčio pagerintą pasaulio rekordą...

Mergaites auginti lengviau, jos ramesnės, švelnesnės. Berniukams dažniau skauda pilvelį, jie lepesni, tačiau vikresni, geriau sprendžia galvosūkius. Tai kelios visiems gerai žinomos tiesos apie berniukus ir mergaites. O kada patys mažieji sužino, kad jie berniukai arba mergaitės? Lytinis tapatumas yra įgimtas ar išugdomas? Apie tai kalbamės su psichologe psichoterapeute Rūta Bačiulyte (mob. tel. 8-685 23 200).

Ar pradėjus kūdikį maitinti košytėmis krūtyse sumažėja pieno?
Nuo šešto mėnesio kūdikiui duodama ne tik mamos pieno, bet ir papildomo maisto. Tad krūtyse pieno iš tiesų mažėja. Jo vietą vaiko valgiaraštyje užima košytės. Prie mamos krūties jis vis dažniau glaudžiamas jau pasisotinęs, tad ir ištraukia mažiau. Kai į metų pabaigą kūdikis vis daugiau valgo papildomo maisto, krūtyse pieno dar labiau sumažėja, nes ilgėja tarpai taip žindymų, be to, ir žindomas rečiau. Nusprendus nujunkyti, pirmomis dienomis vaikutį reikia žindyti tik du kartus per parą – ryte ir vakare.

Kartu su kurso drauge auginome panašaus amžiaus “leliukus”. Susitikusios kalbėti galėjome valandų valandas, juk gimus vaikeliui įdomu viskas: ką valgo? Ką moka? Kiek miega ir kaip “kakoja”? Vieną kartą diskutavome ir apie kūdikio namų vaistinėlę. Kai draugė pradėjo vardinti, ką ji laiko stalčiuje, man plaukai piestu šiaušėsi – vaistai ir nuo skausmo, ir nuo slogos, ir tepaliukas nuo nudegimų. Toks įspūdis, kad jos Karolis – ligų maišelis, bet juk žinojau, kad taip nėra. Dabar, kai mūsų pypliukai ūgtelėjo, į draugės atsargumą jau žiūriu blaiviau ir manau, kad atsarga iš tiesų gėdos nedaro. Daug geriau apsidrausti, negu ištikus bėdai nagus graužti. Straipsnio konsultantė – Antakalnio vaikų poliklinikos pediatrė Daina Tarutienė.

Kas jums, mamos, rūpi, dėl ko nerimaujate, kokių klausimų kyla žindant? Akies krašteliu pabandėme žvilgtelėti į interneto svetaines, kuriose jūs dalinatės savo patirtimi, viena kitą guodžiate, užjaučiate, džiaugiatės laimėjimais. Puiku, kai neakivaizdinės draugės supranta nerimą ir padeda nepulti į neviltį. Tačiau, pasirodo, kai kurie patarimai, kad ir labai gera valia parašyti, yra klaidingi. Štai keletas pediatrės docentės Jolantos Kudzytės atsakymų į jums labai rūpimus, viena kitai užduodamus klausimus.

Kartais atrodo, kad vaikai skirstomi į dvi grupes: tuos, kurie gerai valgo ir kurie išvis ,,nieko” nevalgo. Na, neskaitant saldainių, sausainių ar kitų gardėsių. Pastarųjų mamos bėgioja mažam užsispyrėliui iš paskos ragindamos suvaldyti dar bent vieną kąsnelį. Bent jau už šuniuką, jei už mamytę nenori. Apie nevalgius vaikus kalbamės su vaikų ir paauglių psichiatre Goda Bačiene (mob. tel.:+370 615 40 161).

Nuvykusi į kaimą pas draugę negalėjau atsistebėti senelių meile anūkui. Kai prie stalo pavalgėme pietus ir kai pasisotinęs berniukas norėjo ropštis lauk, senelis čiupo jį ir dūrė pirštu į pilvuką: ,,Minkštas, dar nepavalgei, Jonuk”. O močiutė jau laikė šaukštą su garuojančia pieniška sriuba berniukui tiesiai po nosimi. Senelis po šio šaukšto vėl spaudė Jonukui pilvą: ,,Dar minkštas”…O jo vyresnis brolis paniekinamai replikavo: ,,Mažas ir storas”.

Pernai Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių krašte gimė apie 1 tūkst. neišnešiotų naujagimių (iš maždaug 17 tūkst.). „Į mūsų kliniką atkeliauja didžioji dalis šio regiono neišnešiotukų. Pasigirti kaip vilniečiai, kurie išslaugė 400 g naujagimį, negalime. Mūsų pas mažiausias svėrė 500 g”, - sako KMUK Naujagimių patologijos skyriaus vedėja mokslų daktarė neonatologė Jūratė Buinauskienė.

Kažkur toli toli, miško pakraštyje, gyvena Velykė. Ji ištisus metus nuo ryto iki vakaro margina margučius. Velykų naktį geroji senolė sudeda margučius į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Šia gražia Velykų pasaka tikiu iki šiol, nors ją jau seniai pasakoju savo sūnui. Švenčių nebūna iš niekur, jas susikuriame patys. Keletą šaunių idėjų, kaip paįvairinti Velykų šventes, mums dovanoja vilniečių architektų Rasos ir Tumo Mazūrų šeima bei keturios jų atžalos: trimetės dvynės Agnietė ir Jorigė, antrokė Emilija bei šeštokė Ūla.

Neretai tėveliai džiūgauja, kad iš gimdymo namų parsivežtas kūdikėlis kuo puikiausiai miega kambaryje, kuriame jie vakaroja, žiūri televizorių. „Įrodyta, kad miegant vegetacinė sistema, reguliuojanti širdies ritmą, fermentų išsiskyrimą žarnyne bei kraujotaką, reaguoja į aplinką. Todėl kūdikis turi būti migdomas tyloje.

Kūdikis negali pasiguosti, kad blogai jaučiasi, skauda pilvelis. Todėl mamos taip susirūpinusios stebi sauskelnių turinį, o pastebėjusios pokyčių skambina draugėms ir močiutėms. Geriau orientuotis mamytei padės gydytojos pediatrės Virginijos Lukšienės atsakymai.

„Pažiūrėk tik! Mažas baltas lėktuvėlis sklando aukštai virš debesų, skrenda ir staiga tik šmurkšt į garažą“ – pasakoja mama nė metukų nesulaukusiam Ignui ir ties paskutiniais žodžiais kyšt šaukštą košės nesusigaudančiam berniukui į atvėpusią burnelę. „Pavyko“ – mintyse džiūgauja mama ir toliau rezga mintį, kaip įsiūlyti sūnui kitą šaukštą košės. Ar teisingai elgiasi mama, vaiko pietus paversdama pasaka ir žaidimu, kaip išmokyti mažylį susidraugauti su šaukštu, teiraujamės socialinės (arba raidos) pediatrės Larisos Sergejevos.

,,Per dažnai neimk ant rankų nes išlepinsi“, ,,pratink užmigti lovelėje, kad neįprastų šalia tavęs“, - mokė mane labiau patyrę giminaičiai. O aš net neįsivaizdavau, kaip galima neimti mažučio kūdikiuko ant rankų. Arba, ką reiškia per dažnai neimti. Kada dar lepinti, jei ne dabar kūdikystėje? Ir apskritai kažkodėl visada atrodo, kad tik svetimi vaikai yra lepūnėliai, o savi tiesiog mylimi. Apie tai, ar skiriasi meilė nuo lepinimo kalbamės su vaikų ir paauglių psichiatre Goda Bačiene (tel. 8-615 40 161 )

Atrodytų, savaitiniai darželiai – jau atgyvena, bet taip nėra. Kai kiti vaikučiai iš darželio vakare linksmai žingsniuoja su mama namo, savaitinukai lieka savo „antruose namuose“ su naktine auklėtoja.

Pasakoja Vilniaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ direktorė Audronė Lenkauskienė

Kai pradariau M. Montessori centro (darželio-mokyklos) Vilniuje duris, nustebau –negirdėti vaikų riksmo, garsių auklėtojų balsų. Darželyje tylu... Čia ugdomos mąstančios, išradingos, savarankiškos, inteligentiškos asmenybės. Taigi, asmenybės! Gerbti vaiką – svarbiausia Montessori pedagogikoje. Todėl čia nerasime zuikučių, montesoriukų, princesių ir pan. Vaikai pagarbiai vienas į kitą kreipiasi vardais. Nerasime šiame darželyje barbių, mašinėlių, plastmasinių lėlių namelių ir indų. Čia verda tikras, daug įdomesnis gyvenimas, kaista tikros laidynės, o daržovės pjaustomos aštriais peiliais.

Mano trimetis sūnus kartais ima ir apkursta. Na, pavyzdžiui, kai užsimenu, kad nuo rudens jis keliaus pas vaikučius į darželį. „Oho, kaip tau ten bus smagu. Tiek daug žaislų ir draugų... Ar ne?“ - smailinu liežuvį. „Kada per televizorių rodo Mėtą Meškiniją?“ - visai ne į temą atsako jis. Ir taip ne kartą, net ne du. Kaip reikia paruošti vaikus lopšeliui-darželiui, nuo kokio amžiaus geriausia pradėti į jį eiti, šiuos ir kitus klausimus pateikėme psichologei Linai Kalinauskienei (tel. 8-685 61 848).

Sakoma, kad charakteris formuojasi pagal tai, kaip šeima gyvena, kaip auklėja savo atžalą. O temperamentas yra įgimtas. Jis išryškėja vos gimus ir nesikeičia visą gyvenimą.
Atsakykite į šio testuko klausimus ir sužinosite, koks jūsų vaikas bus užaugęs.

„Vaikai, šias pavasario atostogas mes... mokysimės“. „Valioooo!!!“ Šie Suzuki metodu dirbančios pradinės mokyklos mokiniai ir ikimokyklinukai pavasario atostogas praleido .. mokydamiesi. Kartu su tėvais ir mokytojais jie dalyvavo pasaulinėje Suzuki metodo konvencijoje Turine, Italijoje.
„Nėra netalentingų vaikų, kiekviename žmoguje slypi talentas. „ Tai – mokytojo Shinichi Suzuki žodžiai. Kaip nuostabu buvo matyti, jog visi suaugusieji, tėvai, vaikus lydintys mokytojai, iš viso pasaulio suvažiavę garsūs dirigentai ir specialybių mokytojai, būtent taip žiūri į kiekvieną vaiką.

Kai ateina laikas išleisti savo brangenybę į lopšelį ar darželį, dažnai mamai prasideda nemigo naktys: kaip pasirinkti patį geriausią, jaukiausią? Kaip padaryti, kad mažyliui „valdiški namai” taptų malonumu, o ne kasdiene kančia? Dabar jau nieko nestebina, kai vieną darželio grupę lanko įvairaus amžiaus vaikai - ir trimečiai, ir šešiamečiai. Pabandykime išsiaiškinti šio reiškinio pliusus ir minusus.

Į nedidelį butą ramioje Kauno gatvelėje ir pavasarį, ir šaltą žiemos dieną priguža žvalių žmogeliukų. Sava kalba čiauškiančių ir jau sklandžiai kalbančių. Įžengiančių nedrąsiai arba iškart porinančių, ką matė ir girdėjo. Kiti nieko nelaukdami imasi veiklos - stumdo kėdes, laksto, griūvinėja. Tai bent laisvė! Kas čia per sambūris? Tai etnostudija „Bildukas”.

Vis daugiau mamų negali sau leisti prabangos auginti vaikutį namuose ilgiau negu metus. Nuo vienerių iki trijų metų mokama 93 litų per mėnesį šeimos pašalpa verčia mamas grįžti į darbą tada, kai jų aukselis dar tik mokosi žengti pirmąjį žingsnį ir tarti pirmąjį „mama“. Kai šeima neturi paslaugiųjų močiučių ar neišgali samdyti auklės, jie mažylį atiduoda į lopšelį. „Tavo vaiko“ žurnalistai nusprendė savo akimis įsitikinti, kaip valdiškuose namuose adaptuojasi metų ar pusantrų pypliukai.

Visi esame girdėję istorijų, kai po galvos traumos ar išgandęs vaikas pradėjo mikčioti. Iš tiesų patirta baimė, stresas - tik paskutinis lašas, perpildęs taurę. Apie tai, kodėl paveldėtą polinkį mikčioti turintis mažylis kalbėdamas pradeda užsikirsti, kaip jam padėti, pasakoja logopedė Gintara Povilaitienė.

Vaikystė yra gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, ji kupina emocijų, ieškojimų ir atradimų, neužmirštamų minučių ir įspūdžių. Vaikystė prabėga kaip trumpa akimirka, bet palieka ryškų pėdsaką žmogaus gyvenime. Mažylis mokosi žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius, suprasti aplinkinį pasaulį jame vykstančius reiškinius, save, žmones. Vaikystė - tai asmenybės psichinių, dvasinių ir fizinių galių formavimosi laikotarpis.

Gimus mažyliui moteris spinduliuoja laime, bet… neretai bijo prieiti prie veidrodžio. Šią laimės akimirką veidrodis tampa panašus į priešą: veide - nuovargis, iki tol susižavėjimą kėlęs apvalutis pilvelis dabar nukąra kaip koks maišas, svarstyklės rodo ne tai, ką norėtume matyti, o ryte ir vėl tenka rengtis tuos pačius nėščiosios drabužėlius… Nusprendžiate pasigražinti, paliekate verkiantį turtelį laimingam tėveliui ir išsiruošiate kirpti ir dažyti per nėštumą šiek tiek apleistų plaukų. ,,Kada turite gimdyti?“ - išgirstate vos atsisėdusi į kirpėjos krėslą. Tą akimirką atrodo, kad žemė slysta jums iš po kojų. Taigi amžinas klausimas: kaip suplonėti pagimdžiusiai?

Kartą atvirumo valandėlę pažįstama mama išsitarė apie savo keistą būseną per nėštumą. Jai visą laiką norėjosi mylėtis, moteris net vyrui gėdijosi prisipažinti, kokios mintys nuo ryto iki vakaro buvo apėmusios jos mintis. Kas lemia, kad vienai nėščiajai geismas padvigubėja, kitai dingsta daugeliui mėnesių, kada gydytojai pataria susilaikyti nuo meilės žaidimų, teiraujamės VU Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerio-ginekologo medicinos mokslų daktaro Gedimino Mečėjaus (privataus kabineto Vilniuje tel. 231 23 37).

Nusprendus kontracepcijai pasitelkti spiralę, kyla dilema: kurią rinktis – varinę ar hormoninę? Imi klausinėti draugių, kas geriau, bet kai kada jos nėra geriausios patarėjos. Juk tikrai ne viską su jomis nori aptarinėti. Kai ką geriau patikėti gydytojui.
Konsultuoja gydytojas ginekologas medicinos mokslų daktaras Antanas Kilda

Šįkart pakalbėsim apie rankinukus. Ne, ne apie tuos, kuriuos nešiojame ant peties ir deriname prie aprangos, o apie tuos, kurie kasdien lipa mums į glėbį ir prie jų pačioms reikia derintis. Tad ir kalbiname ne mados specialistus, o konsultacinės grupės „Person Premier” psichologę Eriką Beržinienę, kuri siūlo keletą patikimų „receptų”, kaip neužsiauginti namie ,,rankinuko”.

- Kada planuoji pasigimdyt antrą vaikelį? - paklausė neseniai sutikta draugė. – Nežinau, neplanuoju, -atsakiau. Auginsi vienturčiuką – drakoniuką? – išpyškino taip greit, kad nesugalvojau ką ir atsakyti. Mintis, ar gerai auginti vieną atžalėlę kirbėjo galvoje ir paguldžiusi į lovelę dukrelę dar ilgai negalėjau užmigti.

Ir, užbėgdama už akių pasakysiu, kad visuomenės sukurtas “baubas” apie vienturčius yra tik muilo burbulas, sprogstantis nuo menkiausio virptelėjimo. Bet pirmiausia paklausykime, ką apie vienturtėlius mano psichologė Jolanta Trinkūnienė.

Erkės aktyvios nuo pavasario ligi rudens
Kovo–lapkričio mėnesius galima vadinti erkių klestėjimo metu. Žiemą sulindusios į dirvožemį kraujasiurbės miega. Erkės minta krauju („valgo“ kartą per sezoną), todėl pavasarį išlindusios pradeda ieškoti aukos – šiltakraujo gyvūno arba žmogaus. Pavasario ir vasaros pradžioje maitinasi jaunos erkės, vadinamosios nimfos. Jos labai mažutės, todėl net įsisiurbusias sunku pastebėti. Kitas piko laikas yra rugpjūtį ir rugsėjį, kai maitinasi subrendusios erkės. Ir jaunos, ir subrendusios erkės vienodai dažnai būna dviejų ligų platintojos. Tai Laimo ligos ir erkinio encefalito.

Kokiame vandenyje gali maudytis kūdikis?
Pirmiausia vandens temperatūra turi būti gana šiltas. Jei diena karšta, o vaikučiui – daugiau nei metukai, tada 22–24 laipsnių šilumos. Jei vaikutis mažesnis – maždaug 35–36 laipsnių. Jeigu kūdikis grūdinamas – keliais laipsniais žemesnė.
Be to, vanduo turi būti švarus.

Neretai tėveliai džiūgauja, kad iš gimdymo namų parsivežtas kūdikėlis kuo puikiausiai miega kambaryje, kuriame jie vakaroja, žiūri televizorių. „Įrodyta, kad miegant vegetacinė sistema, reguliuojanti širdies ritmą, fermentų išsiskyrimą žarnyne bei kraujotaką, reaguoja į aplinką. Todėl kūdikis turi būti migdomas tyloje. Jei šeima gyvena vieno kambario bute, reikia atverti nors širma”, - pataria neurologė habilituota medicinos daktarė, profesorė Vanda Liesienė, atsakanti į daugelį tėveliams rūpimų klausimų.

Kartais atrodo, kad vaikai skirstomi į dvi grupes: tuos, kurie gerai valgo ir kurie išvis ,,nieko” nevalgo. Na, neskaitant saldainių, sausainių ar kitų gardėsių. Pastarųjų mamos bėgioja mažam užsispyrėliui iš paskos ragindamos suvaldyti dar bent vieną kąsnelį. Bent jau už šuniuką, jei už mamytę nenori. Apie nevalgius vaikus kalbamės su vaikų ir paauglių psichiatre Goda Bačiene (mob. tel.:+370 615 40 161).

Koks jis?

Ką reiktų atsiminti mamai?

Konsultavo pediatrė Daina Tarutienė

Su buvusiu vyru susituokę gyvenome apie 4 m. Vaikų turėti neplanavome, bet ir nesisaugojome. Nebuvome skirti vienas kitam, kol galiausiai be jokio skausmo išsiskyrėme. Praėjus metams po skyrybų buvęs vyras su kita moterimi susilaukė dukrelės. Aš nuoširdžiai džiaugiausi. Pati gyvenau viena svarbiausia man buvo darbas, kilau karjeros laiptais, nesusimąstydama, kad visa tai laikina.

Pasak gydytojų, alergiškų vaikų kasmet daugėja. Kol jie mažučiukai, it trapios šiltnamio gėlelės auginami namie. Kai paūgėja, tėveliams tenka pasukti galvą: atiduoti į darželį ar samdyti auklę. O gal išeitis būtų alergiškų vaikų darželis? Tačiau tokių Lietuvoje yra nedaug. Įsteigti specializuotą darželį ar bent keletą alergiškų mažylių grupių iš tiesų sunku – reikia sukurti nealergišką (hipoalerginę) aplinką, parengti pedagogų, tinkamai organizuoti vaikų maitinimą. Pasakoja Kauno miesto vaikų darželio „Klevelis“ vyr. auklėtoja Lina Stanaitienė.

Jau mėnuo aš mama. Krykštaujantis stebuklas sveikas ir gražutis. Auga lyg ant mielių. Vyras iš paskutinių stengiasi padėti namuose. Atrodo, viskas einasi, lyg sviestu patepta. Bet yra vienas „bet“. Tai prieškambaryje kabantis veidrodis, į kurį pažvelgus kaskart sudiegia: „Kada gi pagaliau dings priaugti kilogramai?“ Kaip taisyklingai maitintis po gimdymo, ką daryti su papildomais kilogramais, klausiame Medicinos diagnostikos centro gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės (ausraja@yahoo.com).

Besiruošdama artėjančiam ligų sezonui, ne viena mama pasirūpina ir stiklainiuku medaus. Kaip sakė mūsų močiutės, vaistu nuo šimto ligų... Tai, kas mūsų skaitytojoms rūpėjo sužinoti apie šį saldų skanėstą, paklausėme docento pediatro Algimanto Vingro.

Mama su kūdikiu ant rankų namie. Aprimsta skausmas, pagerėja savijauta ir vėl norisi vyro artumo. Kaip išvengti nėštumo, kada ateina tinkamas metas, ar nepaskuba poros, suartėjančios jau po dešimties dienų? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja akušerė ginekologė Laima Bagušytė.

Mažosios kraujo siurbikės gyvena ne tik gūdžiuose miškuose. Jos kuo puikiausiai veisiasi net miesto parkuose ir skveruose, tad tėveliams reikia būti budriems. Juk mažieji yra judrūs, laksto pievomis, landžioja pakrūmėm, o jų odelė plona ir švelni - tikras erkių džiaugsmas. Kuo pavojingos šios kraugerės, kaip jų saugotis ir ištraukti įsisiurbusias, pasakoja Kauno visuomenės sveikatos centro gydytoja Irena Bulsienė.

Daržovių košytė - vienas pirmųjų kūdikio patiekalų, kuriame gausu vitaminų, mikroelementų, ląstelienos, baltymų, o kai kuriose - ir riebalų. Iš kokių daržovių košytę virti, kad būtų sveika ir gardi, pasakoja pediatrė docentė Jolanta Kudzytė.

Kai gydytoja rekomendavo apsilankyti druskų kambaryje, trejų metų Povilo mamai tuoj susopo galvą: kaip reiks įtikinti bailų berniuką pusvalandį prasėdėti uždarame kambaryje, kuriame tvyro prietema? Tačiau baiminosi be reikalo: mažylis smalsiai apžiūrinėjo druskų varveklius, o kai medicinos sesutė įjungė animacinį filmuką, išvis užsimiršo, kur esąs – namie ar ligoninėje. Apie gydymą druska, specialistų vadinamą haloterapija, pasakoja “Pušyno kelio“ sanatorijos vaikų skyriaus vedėja gydytoja alergologė Nemira Vaičiulionienė.

Žarnyno virusai nėra naujas reiškinys, pasaulyje apie juos yra seniai žinoma. Lietuvoje jiems daugiau dėmesio skiriama pastaraisiais metais, mat pagerėjo laboratorinė diagnostika ir atlikus išmatų tyrimus nustatoma, kokiu virusu vaikutis serga. Anksčiau bet kurį virusinį viduriavimą gydytojai vadindavo neaiškios kilmės virusine žarnyno infekcija, o tėveliai – tiesiog apsinuodijimu.
Dažniausiai mažylių vėmimą ir viduriavimą sukelia 3 žarnyno infekcijos:

Vaikučiui staiga pakyla aukšta temperatūra (39°–40,5° C), kuri tęsiasi nuo trijų iki septynių dienų. Pirmą karščiavimo parą mažyliui gali prasidėti traukuliai, labai panašūs į epilepsijos priepuolį. Paprastai tokie traukuliai trunka apie 1–2 min.
Sergant tridiene karštine būna šiek tiek paraudusi mažylio gerklytė, silpna sloga, nedidelis kosulys, nedaug padidėję pakaušio ir užpakaliniai kaklo limfmazgiai bei limfmazgiai, esantys už ausies. Dažnai šiek tiek paburksta akyčių vokai.
Dažniausiai trečią (rečiau ketvirtą, penktą ar šeštą) karščiavimo dieną staiga nukrinta temperatūra ir visas kūnelis išberiamas. Išbertas vaikutis iš karto pasijunta gerai ir jaučiasi sveikas.
Kaip išberia?

Pavadinti vėjaraupius klastinga liga tikrai būtų ne per drąsu ir teisinga. Tuo labiau kad iki šiol daug kas klysta manydamas, jog tai paprasta vaikiška liga, kuria mažylis kažkodėl „turi“ persirgti.

Konsultuoja prof. Vytautas Usonis
Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininkas, VU Pediatrijos centro vadovas

Smėlio terapija taikoma vaikams, turintiems proto negalią, emocinių ir psichologinių bėdų. Kai vaikas susiduria su rūpesčiais ir nemoka apie juos kalbėti, pavyzdžiui, patiria seksualinę prievartą, smurtą ir panašiai, smėlio terapija – puikus būdas prakalbinti be žodžių.
Kokio amžiaus vaikams galima taikyti, konkrečiai numatyta nėra. Tiesiog kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau paslapčių slepia jo smėlio pilys.

Išdygus pirmiems grybams, mamai norisi ir mažylį palepinti nauju patiekalu. Tačiau ar grybai būtini vaikams?
Konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas mitybos specialistas Rimantas Stukas

Ką veikiate išėjusios su mažyliu pasivaikščioti? Snaudžiate ant suoliuko? O gal sukate n - tąjį ratą aplink savo gimtąjį kvartalą? Šalin tingulį ir nuobodulį! Nuo šiol siūlome malonumą derinti su nauda. Vaikas miega vežimėlyje? - Kodėl gi nepasportavus? Vasara, grynas oras, saulė... Naudokimės jų malonumais, kol galim. Kaip tai padaryti, konsultuoja reabilitacijos magistrė, Vilniaus Kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto lektorė, sporto ir sveikatingumo klubo „Olympic Gym“ kineziterapeutė Ramunė Komžienė (tel.8 686 70 916)

„Aš visą gyvenimą turiu apgamą ir - jokio vėžio, tad ir mano vaikui bus viskas gerai...”, - mano ne viena. Kaip mamai iš tiesų reaguoti į apgamą ant kūdikio kūnelio: numoti ranka, nedelsiant kreiptis į gydytoją šalinti, ar operuoti, kai vaikelis paaugs? Konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, medicinos daktarė dermatovenerologė Skaidra Valiukevičienė.

Gimdymas reikalauja labai didelių fizinių ir psichologinių jėgų. Todėl nenuostabu, kad reikia nemažai laiko organizmui atsistatyti. Apie kūno priežiūrą po gimdymo kalbamės su Baltijos Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja akušere ginekologe Agne Meškaite (mob. tel. 8-687 08083).

Vaisiai ir uogos - skaniausia priemonė siekiant stiprinti vaiko sveikatą. Sode užaugęs derlius turi ne tik daug vitaminų ir kitų augančiam vaikui būtinų medžiagų, bet ir ląstelienos, kuri yra... organizmo šluota, išvalanti nuodingąsias medžiagas. Aišku, vaisiai ir uogos privalo būti gerai sunokę - nuo žalių kyla skrandžio ir žarnyno uždegimas.

Darželinukė Viktutė, kosėjusi jau keletą dienų, gėrė vaistukų, šiltų arbatų. Nepaisant to, penktadienį taip įsikosėjo, kad griaudėjo visi namai. Mama pamatavo temperatūrą - neaukšta. Mamos širdis atlėgo, pasidarė tarsi ir ramiau. Bet kosulys nesiliovė visą savaitgalį, o sekmadienį temperatūra pakilo iki 39C. Sunerimusi mama ryte pakvietė gydytoją. Paklausiusi plaučiukus ji diagnozavo - „plaučių uždegimas”. Ir patarė mergaitę tuoj pat vežti į ligoninę - reikės vaistų į veną. Kaip grėsmingą ligą atpažinti iš kosulio ir ją gydyti, pasakoja pediatrė docentė Jolanta Kudzytė.

Ar auginant bronchine astma sergantį vaiką reikia atsisakyti naminio gyvūnėlio? Veterinarijos gydytoja Rasa Jautakienė, dirbanti Zoologijos sodo reklamos vadybininke, to anaiptol neketina daryti. Priešingai, kai senučiukas šunelis padvėsė, įsigijo kitą. Negana to, jos šeimoje glaudėsi ne vienas pasiklydęs ar savo mamos atstumtas laukinis žvėriukas. Ir sūnelio astma nepaūmėjo! Kas padeda išvengti priepuolių, pasakoja Rimvydo mama ir vaiko gydytoja.

Kad maistas tikrai būtų ne ligų, o sveikatos ir energijos šaltinis, visus gendančius produktus reikia laikyti šaldytuve, prieš valgant - būtinai nuplauti vaisius ir daržoves. O kaip dėl kiaušinių? O kodėl verdant mėsą reikia nupilti užvirusį vandenį? Higienos paslaptis atskleidžia gydytoja epidemiologė Diana Plytaitienė.

sąnarių patinimas, sustingimas; įvairaus intensyvumo skausmas; riboti judesiai; odos virš uždegimo apimto sąnario paraudimas (ne visuomet) ir temperatūros pokyčiai (ji šiltesnė, palyginti su kitos tos galūnės sąnario temperatūra);
šlubavimas - kai uždegimas pažeidžia kelio ar klubo sąnarius. vaikas negali vaikščioti ir bėgioti; naujagimis ar kūdikis, kuriam skauda koją ar ranką, verkia pervystomas, mažiau judina skaudamą galūnę.

Mano gyvenimo palydovas - šios nemalonios pūslelės, kurios aplanko mane bent du kartus per metus. O pastaruoju metu net ir dažniau. Nebežinau, ką ir daryti, kaip jas išgydyti. Kokia turėtų būti profilaktika? Kokių veiksmingų priemonių imtis?

Naujagimiai, kūdikiai, maži vaikai geriausiai užmiega, kai kambaryje yra +20-21°C ir 50 proc. drėgmė. Labai svarbu palaikyti tą pačią kambario temperatūrą ir drėgmę, ypač jei naujagimis gimė neišnešiotas.

1. Tapau nėščia. Nemėgstu pieno ir mėsos. Ar tai nepakenks?
2. Kai tapau nėščia, pakito skonis - nebenoriu mėsos. Ką daryti?
3. Ar nėščiajai galima gerti kavos, arbatos?
4. Esu vegetarė. Vyras priekaištauja, kad dėl to gali gimti nesveikas vaikas. Ar jis teisus?
5. Kuo per nėštumą pakeisti mėsą? Nuo jos pradėjo pykinti.

Visi esame girdėję, kaip kažkam pavyko išsigydyti karpas keistu, jokiais medicinos tyrimais nepagrįstu būdu. Jei pamatome ant draugės vaiko rankytės pūpsant tokį nemalonų darinį, šia informacija draugiškai pasidalijame. Pasirodo, kai kurių iš nuogirdu žinomų priemonių galimybės medikai neatmeta. „Kai kada pasakose, mituose ir prietaruose yra tiesos”, - teigia dermatovenerologas Nauris Grušauskas (8-37 22 02 88).

Daugelis žmonių vis dar nepasitiki antibiotikais. Iš tikrųjų šie vaistai ne juokai. Tačiau norint išvengti nemalonių padarinių reikia žinoti, kaip teisingai juos vartoti.

Jeigu šnekėsime paprastai, disbakteriozė atsiranda sutrikus žarnyno bakterijų balansui. Kitaip tariant, ,,gerųjų” žarnyno bakterijų ženkliai sumažėja ir ima vyrauti ,,blogosios”. Kodėl taip atsitinka, atsakyti labai sunku. Pasak docento V.Urbono, disbakteriozės priežasčių gali būti daugybė. Reiktų tirti konkretų atvejį. Tačiau viena tikrai aišku - kad žarnyne įsivyrautų ,,netvarka”, bendra organizmo ir žarnyno būklė turi būti nusilpusi. Štai todėl disbakteriozė paprastai ,,viena nevaikšto”, o lydi kitą ligą.

Tomukas jau gimė su didžiule raudona dėme ant veiduko. Mažylio mama iš karto „suprato“ esanti dėl to kalta, nes besilaukdama kūdikio iš išgąsčio delnu palietė veidą. O gal tai tik atsitiktinis sutapimas? Prietarus ir mitus apie įgimtas dėmes paneigia Respublikinės Vilniaus Universitetinės vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos centro gydytojas Gintas Pošiūnas.

Kai gydytoja rekomendavo trejų metų Povilui apsilankyti druskų kambaryje, jo mamai tuoj “susopo” galvą: kaip reiks įtikinti bailų berniuką pusvalandį prasėdėti uždarame, pritemdytame kambaryje? Tačiau baiminosi be reikalo: atėjęs mažylis smalsiai apžiūrinėjo druskų varveklius, o kai medicinos sesutė įjungė animacinį filmuką, išvis užsimiršo, kur esąs – namuose ar ligoninėje. Apie gydymą druska, specialistų “protingai” vadinamą haloterapija, pasakoja “Pušyno kelio” sanatorijos vaikų skyriaus vedėja, gydytoja alergologė Nemira Vaičiulionienė