Erikos Klimenko, arba Tajos, dosjė
Amžius: 24 m.
Vaikai: Nedas, 6 m.
Profesija: dainininkė
Vyras: Stasys
Nėštumas: 17 savaičių. Stebuklo laukia birželį.

Pirmas ir antras nėštumai: kuo skirtingi, kuo panašūs?
Didžiausias skirtumas tas, kad, palyginti su pirmuoju, savijauta labai gera, turiu daug energijos, planų. Pirmą kartą jaučiausi nieko nežinanti, o dabar viskas kur kas natūraliau. Su Nedu norėjosi bulvių ir jų patiekalų bei kiaušinių, o dabar nesu išranki: kaip valgiau iki nėštumo, taip ir dabar. Tik kažkaip savaime nesinori juodos kavos, kurią anksčiau labai mėgau.

Kaip pajutote, kad laukiatės?
Išdavė nuotaikų kaita ir išorės pokyčiai. Bene didžiausias rodiklis buvo svoris – tarsi iš niekur ,,užsidėjo“ papildomi 3 kg. Neblogavau, vos vieną ar dvi dienas buvo nekaip, bet net nepykino. Kad tikrai laukiuosi, gydytoja patvirtino šeštą septintą nėštumo savaitę. Iki tol dariausi net kelis nėštumo testus – nieko nerodė.

Ar patinka būti nėščiai?
Kadangi pirmas mano nėštumas nebuvo labai gražus, nes antroje nėštumo pusėje pradėjau sirgti ir beveik iki pat gimdymo išbuvau ligoninėse, tai tąkart nejaučiau jokio malonumo. Šįkart jaučiuosi gerai, sakyčiau, šis nėštumas yra įkvepiantis. Vienintelis minusas, ypač dėl to, kad esu viešumos žmogus, tai papildomi kilogramai. Juk negaliu leisti sau atrodyti betkaip. Jau dabar esu priaugusi apie penkis šešis kilogramus. Žinoma, nepuolu į kraštutinumus ir dietų nesilaikiau..

Kaip gerą naujieną pranešėte vyrui, sūnui Nedui?
Vyrui kaip vyrui – nieko ypatinga. Reagavo labai gerai, džiaugėsi. Ilgai mąsčiau, kaip pranešti sūnui. Mudu abu lankėme baseiną, šuolių į vandenį treniruotes. Apie tai, kaip pasakyti Nedui, susimąsčiau tada, kai nebegalėjau lankyti daug jėgos reikalaujančių treniruočių. Maniau, vežiosiu jį vieną, tačiau būtų reikėję taip anksti keltis! Tada ir pasakiau: vaike, yra taip, nebegalėsime lankyti treniruočių. Išgirdęs naujieną Nedas apsidžiaugė. Pastaruoju metu sūnus kažkaip ypatingai jaučia, kad greitai bus nebe vienas, labai prie manęs prisirišo. Labai dėl to džiaugiuosi.

Bendraujate su vis didėjančiu pilveliu?
Tik mintimis. Jaučiu, kad ir vyras mintyse su mažiuku pasikalba. Darome tai, kas atrodo savaime suprantama, natūralu, nenorime daryti to, kas mums dirbtina ar tik dėl to, kad taip tarsi reikia. Stasys dabar dažniau apkabina ir šiaip yra švelnesnis nei paprastai. Labiau įsiklauso.

Ar nuojauta kužda, ko – berniuko ar mergytės laukiatės? Gal jau ir apie vardą mąstote?
Pirmą kartą nuojauta mane nuvylė. Laukdamasi Nedo buvau įsitikinusi – bus mergaitė, tačiau kai paskutinįkart žiūrėjo echoskopu ir pasakė, kad bus berniukas, patyriau lengvą šoką. Dabar vardus galvoju mergaitei, nors kas ten žino, kaip bus. Esu parinkusi tris: Marija, Vėjūnė, Ugnė. Greitai eisiu pas gydytoją, tikiuosi, vaikutis parodys lytį. Man norisi žinoti, nors turbūt ir sužinojusi abejosiu, kol pati pamatysiu. Kadangi vaiko lytį labiausiai lemia vyras, tikimybė turėti mergaitę yra 50:50. Vyras yra iš šešių asmenų šeimos, kurioje kas antra mergaitė! Vyras nesako, bet išsiduoda, kad nori berniuko.

Turite prietarų?
Mudu su vyru neprietaringi, bet vieno prietaro vis dėlto paisome – anksti nepirkti naujagimio drabužėlių, nes visko pasitaiko. Tačiau vieną daiktą – nedidelę supamąją naujagimio lovelę įsigijome, nes pabijojau, kad vėliau tokių nebus parduotuvėje. Pasak pardavėjos, tas modelis nelabai perkamas ir nebus užsakinėjamas. Drabužėliais pradėsiu rūpintis septintą aštuntą mėnesį.

Žinau, kad laukdamasi Nedo labai bijojote adatos dūrių, todėl vengėte kraujo tyrimų. Ar baimes išaugote?
Dabar visus reikiamuus tyrimus pasidariau. Esu vyresnė ir dūrių nebebijau (šypsosi).

Ar pastojus gyvenimo tempas sulėtėjo ir turite laiko pasimėgauti ypatinga būsena?
Priešingai, darbo krūvis dabar labai didelis, repeticijų ir koncertų grafikas įtemptas, planuojame „gyvų“ pasirodymą turą. Be to, namuose – šešiametis, kuriuo reikia nuolat rūpintis, negali atsipalaiduoti, pamiegoti iki pirmos. Antra vertus, gal ir gerai – nėra kada išskysti.

Ar gimdyme dalyvaus vyras?
Pirmą kartą man darė cezario pjūvį. Dabar norėčiau gimdyti natūraliai, bet būtinai taikant nuskausminimą. Nors visos mano draugės – natūralistės, gimdė be nuskausminimo. Vyras sako, kad bus taip, kaip norėsiu, tačiau kaip galiu žinoti, ko norėsiu tą akimirką? Dabar noriu, kad jis dalyvautų, bet viskas gali ir pasikeisti.