Kone kiekviena pastojusi moteris pajunta, kad ka˛kas ne taip. Dažniausiai ima pykinti rytais. Tai dėl vegetacinės nervų sistemos pokyčių, kurie atsirado pakitus hormonų pusiausvyrai. Kai kurių hormonų daugėja net tūkstančiais! Ir jų gausėja kiekvieną nėštumo dieną... Ar pykinimas ir vėmimas pavojingas moters sveikatai ir vaisiaus raidai, kaip palengvinti savijautą, aiškina akušerė- ginekologė, KMUK Gimdymo skyriaus vadovė Laima Bagušytė.

Pykino nuo kiekvieno kąsnio...
Kaip ir kiekvieną rytą, Rima išsivirė kavos, susitepė mažučių, dailučių sumuštinukų ir sėdo prie stalo. Bet vos tik nurijo pirmąjį kąsnį, jis tuoj pat pakilo. Vos suspėjo į vonią. Taip nutiko ir per pietus. Apsilankius poliklinikoje nušvitusi ginekologė džiaugsmingu balsu pranešė: „Jūs laukiatės!”
Bet Rima šios žinios nelaukė - minčių apie bendrą gyvenimą su draugu nepuoselėjo. Tad dienas apkartino ne tik abejonės, nerimas dėl ateities, bet ir nuolatinis vėmimas. Kai galiausiai viskas išsisprendė, tetulės niekaip negalėjo atsistebėti, kad meilė nuotaką taip „sudžiovino”. Mat jos svoris vis krito, ketvirtą nėštumo mėnesį, kai sumainė aukso žiedus, Rima svėrė mažiau nei prieš pastodama. Į ligoninę atsigulė tik po vestuvių, nes per�alus pakilo temperatūra. Kai pagijusi grįžo namo, Rima mėgavosi raugintais agurkėliais, kepsniukais - ir nieko, jokių nemalonių požymių, tik ypač sparčiai didėjo svoris. Sunerimusi ginekologė patarė valgyti liesesnio maisto, nes baiminosi, kas Rima sunkiai gimdys - klubai siauri. Bet moteris sėkmingai pagimdė visiškai sveiką bei tvirtą mergaitę, temperamentu vėliau pralenkusią net ir padykusius berniūkščius.

Nemalonusis pojūtis
Besivystantis žmogutis yra susijęs su daugybe moters organizmo permainų, nulemtų hormonų šuolio. „Tiesą sakant, kodėl nėščiosios savijauta pablogėja, iki galo nėra išaiškinta. Todėl visos būklės, kurios būdingos nėštumui ir nėra įprastos, anksčiau vadintos toksikozėmis, nes manyta, kad vaisius „nuodija” būsimos mamytės organizmą. Tad jis „valydamasis” sukelia vėmimą ir pykinimą - pirmosios nėštumo pusės „toksikozę”. Antrosios nėštumo pusės „toksikozei” buvo priskiriamas pakilęs kraujospūdis, sutrikusi inkstų funkcija, preeklampsija, traukuliai. Kadangi minėti pokyčiai atsiranda ne dėl „nuodų”, ankstesnio termino atsisakoma. Dabar medikai sako: tai ligos, susijusios su nėštumu”, - tikslina akušerė-ginekologė L.Bagušytė.
Pykina beveik visas nėščiąsias, su retomis išimtimis. O apie pusė moterų, kurias pykina, ir vemia. Kinta reakcija į aplinką, moteris kartais tampa mieguista, vangoka. Keičiasi ir kvapo, skonio pojūtis, atsiranda neįprastų produktų poreikis, kartais net tokiuų, kurie anksčiau nepatikdavo. Būsima mamytė gali nepakęsti kai kurių kvapų, ją gali dirginti net ir geras, kvapus aromatas, ypač ryte. Išeitis? Medikai pataria ko nors užkąsti ir atsigerti dar neatsikėlus iš lovos.

Kada sunegaluojama?
Yra moterų (tiesa, labai nedaug), kurias užsimezgus vaisiui ima pykinti jau pirmą savaitę. Joms net nereikia laukti menstruacijų ir nėštumo testo rezultatų. Pykinimas - pirmoji organizmo reakcija į nėštumą. Gali būti ir kitų labai ankstyvų pojūčių - didelis, net iki alpulio silpnumas, pakitęs skonis, reakcija į kvapą, triukšmą.

Kurią pykina smarkiau?
Nėštumas - ypatinga būsena, kai vystosi naujas žmogus su savo nauja genetine informacija. Ir kaip mamos organizmas jį priims, labai sunku nuspėti ir vertinti. Tačiau pastebėta, kad labiau pykina besilaukiančiąją pirmagimio. Net jei moteris, jau kelis kartus gimdžiusi nuo vieno partnerio, vėliau pastoja nuo kito, ją dažnai pykina labiau - kaip ir laukiantis pirmo vaikelio. Taip pat pastebėta, kad dėl neaiškios priežasties šiek tiek dažniau pykina nešiojant vyriškosios lyties vaisių.
Prasčiau jaučiasi ir moteris, besilaukianti dvynukų ar trynukų, nes formuojasi daug didesnė placenta, daug gausiau ir staiga pasigamina hormonų. Tuo pačiu metu ir chorioninio gonadotropino, kuris labiausiai lemia pykinimo ir vėmimo pojūtį. Todėl ne vieno kūdikio besilaukiančią moterį pradeda pykinti daug anksčiau ir atkakliau. Taip pat prasčiau jaučiasi ir ta, kurios placenta vystosi neįprastai, pvz., kai yra pūslinė išvisa ir minėto hormono atsiranda daug daugiau nei reikia.
Jei yra vidaus organų liga, dėl kurios pradeda pykinti ir vimdo, skiriama atitinkamų vaistų. Jei sutrikusi vidaus sekrecijos liaukų veikla, būtina sureguliuoti hormonų pusiausvyrą. Pavyzdžiui, moteriai, sergančiai cukralige, būtina pakaitinė kasos hormono insulino terapija. Šis baltyminis hormonas neprasiskverbia per placentą, tad nepavojingas vaisiui. Daug didesnį pavojų moteriai ir vaisiui kelia gliukozės svyravimai kraujyje.
Gausus vėmimas neretai būna susijęs ir su moters psichikos būkle. Jautri, nervinga ir sirgusi nervų liga vemia gausiau. Pvz., jei moteris anksčiau metė antsvorį ir susirgo bulimija (pati skatino vėmimą), pastojus būtinai psichiatro konsultacija. Taip pat sunkesnė būklė būna tos moters, kuri patyrė nervinį stresą. Savijautą lemia ir aplinkybės, kuriomis ji pastojo, ir tai, ar savo šeimoje jaučiasi saugi, ar nėštumas lauktas.

Kūdikiui - jokio pavojaus
Neretai būsima mamytė sunerimsta, ar nesijaučia blogai ir besivystantis vaisius? Tokia mamos savijauta jam tikrai neturi jokios įtakos. Tiesiog reikia nusiraminti ir laukti, kol viskas praeis. Tai bene geriausias vaistas. Juk galutinai subrendus placentai ir organizmui pripratus prie pasikeitusios padėties pykinti nustoja savaime. Tai įvyksta 12-16 sav., t. y. 3-4 mėn. Tik labai retais atvejais moters savijauta beveik nepagerėja ir bent vieną kitą kartą per dieną ar kelis kartus per savaitę vis tiek tenka vemti. Ir toliau negaluoja dažniausiai tos, kurios dar prieš pastodamos sirgo vir�kinamojo trakto, psichinkos, nervų ar endokrininės sistemos ligomis.

Ar reikia vaistų?
Jei kiekvienas kąsnis lekia lauk, moteris visai negali valgyti ir gerti, sklinda acetono kvapas i� burnos ar �lapinantis, tuomet būtina skubi konsultacija su ginekologu. Tokiais sunkiais atvejais nepadeda vien tik dieta ir tausojantis režimas, būtina gultis į ligoninę ir gydytis vaistais. Todėl kai gausiai vemiama, visada ieškoma akušerinės ar kitų organų patologijos.
Tik nenustačius kitų ligų diagnozuojamas nėščiųjų pykinimas ir vėmimas. Labai išsigąsti nereikia - taip būna tik 1 proc. visų nėščiųjų. Joms tenka gydytis ligoninėje, nes sveikatos būklė tampa pavojinga: organizmas netenka daug skysčių, elektrolitų, nepasisavina maisto medžiagų, neauga svoris. Ligoninėje medikai skiria dietą, papildo netektą skysčių ir elektrolitų kiekį (į veną lašinama skysčių su angliavandeniais, baltymais, skiriama vitaminų). Kartais gydoma vaistais, kurie slopina vėmimo refleksą. Jie veikia centrinę nervų sistemą, todėl skiriami tik tada, kai neišvengiami.
„Kartais gausiai vemiančiai moteriai prireikia intensyvaus gydymo ar net reanimacijos, nes sutrikus elektrolitų pusiausvyrai gali pakisti ir širdies ritmas, nėščioji gali netekti sąmonės. Jei kepenų funkcija išlieka gera, nėštumą dažnai pasiseka išsaugoti. Bet būna, kad moteriai reikalaujant jį tenka nutraukti, nes smarkiai sutrikusios medžiagų apykaitos nepavyksta koreguoti. Kartą, kai specialistams niekaip nesisekė sustabdyti vėmimo, pati moteris pareikalavo nutraukti nėštumą. Ji išseko psichologiškai”, - apgailestauja gydytoja L.Bagušytė.

Neįkyrūs patarimai
*Valgykite saikingiau, bet da˛niau.
*Jei pykina rytais, pusryčiaukite lovoje, tačiau negausiai, lengvai virškinamo, vitaminingo maisto: jogurto, varškės, vaisių, sulčių, arbatos.
*Atsisakykite a�trių, stipriai kvepiančių produktų. Rinkitės tokius, kurie neerzina skrandžio ir uoslės. Nusipirkite pieno, varškės, jogurto, liesos mėsos.
*Gerkite nestiprią arbatą, negazuotą mineralinį vandenį.
*Venkite prirūkytų patalpų, daugiau būkite lauke.
*Nesikvėpinkite labai aštriais ar saldžiais kvepalais ir venkite žmonių, kurie tokius naudoja, arba įspėkite, kad stiprūs kvapai jums kenkia. Rinkitės mažiau kvapią kosmetiką. Išneškite iš kambario stiprų aromatą skleidžiančias gėles.
*Supraskite , beveik visos nėščiosios patiria tą patį, ką ir jūs. Tai įprasta, laikina būsena, nekelianti pavojaus vaikeliui. Atsikračius baimės ir nerimo negalavimus lengviau iškęsti.