Kai ateina laikas išleisti savo brangenybę į lopšelį ar darželį, dažnai mamai prasideda nemigo naktys: kaip pasirinkti patį geriausią, jaukiausią? Kaip padaryti, kad mažyliui „valdiški namai” taptų malonumu, o ne kasdiene kančia? Dabar jau nieko nestebina, kai vieną darželio grupę lanko įvairaus amžiaus vaikai - ir trimečiai, ir šešiamečiai. Pabandykime išsiaiškinti šio reiškinio pliusus ir minusus.

Grupė, kurioje nėra ašarų
„Čia nėra verkiančių vaikų”, - taip į klausimą, kuo skiriasi įvairaus amžiaus vaikų grupės nuo įprastų, atsako Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės” direktorė Nijolė Sinicienė. Ji pripažįsta, kad kurti įvairaus amžiaus vaikų grupę prieš šešerius metus paskatino tėvai. Šiandien vienoje grupėje draugauja ir Urtė, kuriai nėra trejų, ir Agnė, Kamilė ar Ugnė, kurios nuo rudens keliaus į pirmą klasę.
Direktorė sako, kad tokioje grupėje mažiukai kur kas lengviau pripranta. Naujokus globoja ne tik auklėtoja, bet ir didesni vaikai. Be to, matydami, kaip didesnieji patys užsiima, ką nors žaidžia, mažėliai irgi ima juos pamėgdžioti - ir ašarų kaip nebūta. Dvejų su puse Maksimas šią grupę lanko tik antras mėnuo. Jo mama išgyveno, ar ramuolis vaikas pritaps, mat prieš tai buvusiame darželyje jis nuolat verkė. Tai gal tokios grupės - išsigelbėjimas droviems ir jautriems vaikams? „Ne tik droviems”, - sako direktorė ir papasakoja apie Agnytę. Itin aktyvi mergaitė bendraamžių grupėje keldavo tokias isterijas, kad darželio stogas kilnodavosi. Mišrioj grupėj išgaravo visi mažosios ožiukai.

Žaidžiam šeimą
Tądien, kai svečiavomės darželyje, šešiametė Kamilė vaikiškoje virtuvėlėje virė kavą trimetei Mildai. „Tau su kondensuotu pienu ar be?” - klausė mažosios „didžioji”. Auklėtoja Albina Stasiukynienė sako, kad vaikai čia labai mėgsta vaizduoti šeimą: „Vyresnieji jaučia pasididžiavimą, būdami šalia mažųjų: „Aš didesnis, aš vyresnis, aš pats moku”. Antra vertus, mažieji visada lygiuojasi į didžiuosius, taip greičiau išmoksta rengtis, tvarkytis, sparčiau vystosi kalba”. Tačiau tai, kas įdomu trimečiui, kažin ar sudomins šešiametį. Taigi kaip suderinti įvairaus amžiaus vaikų norus? Pasak pedagogės, tam puikiai tinka „Vėrinėlis”. Svarbiausias jo bruožų - vienoje grupėje yra daug kampelių (žaidimų, gamtos, muzikos, pasaulio pažinimo ir t. t.). Todėl kai Emilis su Mamertu žaidžia domino, Herkus gali lipdyti plastilinu ar rinktis kitokią veiklą. Jei mažiukas nori prisnūsti anksčiau negu visi, jis gali nueiti į miegamąjį. Auklėtojos Albinos nuomone, mišrios grupės didžiausias privalumas yra tas, kad vaikai čia išmoksta pasirūpinti mažesniaisiais, suvokia, kad yra silpnesnis, kuriam reikia padėti. Juk ne kiekviena šeima augina po du ar daugiau vaikų. Beje, tokios grupės - puiki išeitis tiems tėvams, kurie nori, kad įvairaus amžiaus broliukai būtų kartu. Patikėkit, tai dar nereiškia, kad jie visą dieną žais kartu, dažnai mieliau bendrauja su kitais vaikais.

Auklėtojai - trigubas krūvis
Tokios grupės trūkumas -didžiulis krūvis auklėtojai, kuri vienu metu turi ir didesnįjį užimti, ir mažesniuosius apšokinėti. Mūsų aplankytame darželyje gelbsti tai, kad auklėtojos padėjėja (šeimininkutė) irgi turi pedagoginį išsilavinimą. Todėl gali kvalifikuotai dirbti su vaikučiais. Kartais tėvai rūpinasi, ar pavyks vyresniesiems tinkamai pasiruošti mokyklai. Pačios pedagogės tvirtina, kad tokie nuogąstavimai nepagrįsti. Be to, auklėtoja Albina sako, kad darželis neturi tikslo išmokyti vaiką raidelių ar rašyti, daug svarbiau, kad išėję į mokyklą vaikas mokėtų būti žmogumi tarp žmonių. Ko jau ko, o pasirūpinti mažesniuoju vaikai čia išmoksta. Kai marga kompanija keliauja į lauką, patys apsirengę didesnieji riša šalikėlius ir sega batukus mažiesiems (juk norisi kuo greičiau į lauką, ar ne?). Tačiau labai greit trimečiams pagalbos nebereikia - matydami, kaip vyresnėliai patys valgo, sega sagas, tvarko žaisliukus, bando irgi tai daryti.
Tai, kad būdami šalia mažų vaikų didieji pradeda švepluoti ir pan., auklėtoja Albina prisipažįsta tik girdėjusi, tačiau jų grupėje taip nebuvo.
Į klausimą, ar pasiteisina tokios mišrios grupės, auklėtoja atsako pavyzdžiu: prieš keletą dienų vaikai diskutavo tema, kas yra geras vaikas. Spėkit, kokas atsakymas buvo pirmiausias? Ogi padėti mažesniam.

Kaip yra svetur?
Renata, auginanti 6 m. Einių ir 3,10 m. Smiltę , iš Vokietijos.
„Sūnus darželį lanko jau pustrečių metų, o duktė - pusę. Čia vieną darželio grupę lanko ne tik įvairaus amžiaus, bet ir įvairių tautybių vaikai. Tokių darželių Vokietijoje dauguma, jie paprastai būna nedideli, vos iš kelių grupių. Pas mus yra dvi darželio grupės ir viena žaidimų grupė, į kurią renkasi mažiausieji nuo pusantrų iki trejų metukų. Nuo trejų iki mokyklos jie eina į darželio grupes. Kitaip negu Lietuvoje, čia vaikai prieš mokyklą nelanko parengiamųjų grupių. Vienoje grupėje dirba dvi auklėtojos, kartais padėti ateina praktikančių (šeimininkių čia nėra). Vaikai į darželį nešasi savo maisto ir jame būna nuo 8 iki 12.30, paskui eina papietauti namo ir jei nori, grįžta ir pabūna iki 16 val.
Iš pradžių stebino, kad vaikai nuo 3 iki 6 m. vienoje grupėje. Vėliau, kai pamatėme, kad taip jie išmoksta bendrauti su įvairaus amžiaus vaikais, mums patiko tokia sistema. Aišku, pasitaiko, kad susistumdo, tačiau dažniausiai taip daro bendraamžiai, o ne mažesni su didesniais. Labai įstrigo tai, kad paėjęs vos kelis mėnesius į tokią mišrią grupę sūnus pats išmoko parašyti kelias raides. Pakalbėjau su auklėtojom ir išaiškėjo, kad jis tai „nusižiūrėjo” nuo didesniųjų. Kai darželį ėmė lankyti duktė ir ji dar nemokėjo vokiškai, teko stebėti tokią sceną- maždaug metais vyresnis berniukas paėmė ją už rankutės ir nusivedė į lauką. Nutaręs, kad jai patiktų važiuoti triratuku, kantriai klausinėjo visų iš eilės, ar šie leistų pavažiuoti. Pagaliau kažkuris perleido savo triratį, tada berniukas gestais paaiškino Smiltei, kaip važiuoti, ir kai ji nuvažiavo, mažylis nuėjo žaisti pats. Arba kitą rytą, kai duktė labai verkė rūbinėj, vyresnieji ramino ir linksmino kaip mokėdami. Tokioj grupėj didesnieji neprivalo žaisti su mažiukais, nieks jų neverčia padėti jaunesniems, žaislų irgi yra skirtų įvairiausiam amžiui. Štai visai neseniai didesnieji mokėsi vaikščioti apsiavę kojūkais, mažesnieji irgi „kulniavo” su miniatiūriniais, panašiais į apverstus kibirėlius. Jei organizuojama išvyka, kartais prašoma ir tėvelių pagalbos. Manau, jei dirbama pagal gerai apgalvotą sistemą - ir ne su viena auklėtoja, nuskriaustų tokioje grupėje nebus.
Įdomu ir tai, kad darželis turi tėvų komitetą, kuris rūpinasi, kaip „uždirbti” papildomų pinigų dovanelėms auklėtojoms, vaikams (per gimtadienius, Kalėdas). Auklėtojos keletą kartų per metus renka pinigų arbatai ir piešimo reikmėms. Maždaug du kartus per metus būna drabužių, žaislų, knygų išpardavimas. Visame miestelyje klijuojami skelbimai, kas nori parduoti, užsisako stalą (už kurį susimoka). Mano vaikų darželis atskirai dar darė pyragų mugę - tėvai prikepė pyragų, kuriuos mielai pirko miestelėnai. Uždirbti pinigai keliauja į darželio kasą ir vėliau panaudojami tam, kam labiausiai reikia. Neįprasta šiame darželyje iš pradžių buvo ir tai, kad kiekvieną rytą su atėjusiu vaiku pasilabinama paduodant ranką. Į auklėtojas kreipiamasi pavardėmis, prieš pavardę pridedant kreipinį ,,Frau”, dažnai joms sakoma ne ,,Jūs” o ,,tu”.

Žurnalo interneto svetainėje www.tavovaikas.lt mamos irgi diskutuoja apie įvairaus amžiaus vaikų grupių privalumus ir trūkumus. Štai keletas minčių:
,,Į įvairaus amžiaus vaikų grupę savo sūnaus neleisčiau, nes jis namie turi mažesnę sesę. Taigi su mažesniais prisibendrauja namie. Jam trūksta bendravimo su bendraamžiais ir džiaugiuosi, kad jis tai gali padaryti darželio grupėje, kurioje vaikai panašaus amžiaus. Mišri grupė naudinga, jei vaikas vienturtis”.

,,Esu patenkinta, kad grupėje vienodo amžiaus vaikai. Jų vienodas išsivystymo lygis, todėl efektyvesnis vaiku lavinimas ir veikla. Neįsivaizduoju, kokią bendrą veiklą galima pasiūlyti dvimečiui ir penkiamečiui. Nebent žaisti su žaislais...”

,,Vyresnysis lankė tokią grupę ir buvau labai patenkinta, nes vaikas nuolat tobulėjo. Dabar dėl gyvenamosios vietos pakeitėm darželį ir jis lanko paprastą grupę. Sūnui tuoj bus 5 m., jį domina raidės, pažįsta skaičius. Tačiau kai auklėtojai pasiūliau nupirkti pratybų knygeles, ji nustebo: „Ką jūs! Čia tik jūsiškiui rūpi, o kiti....” Taip išeina, kad mano negali mokytis, nes kiti dar tam nepasirengę”.

,,Turiu skirtingo amžiaus porelę, bet neįžvelgiu nė vieno mišrios grupės privalumo, na nebent sesei būtu lengviau priprasti grupėj, kai brolis šalia. Kiek reikia, jie abu prisibendrauja namie, o sūnus darželyje gali pailsėti nuo sesės išdaigų. Iš patirties (vasarą darželiuose būna sujungtos grupės) galiu pasakyti, kuo blogai ir mažiesiems - jie domisi, ką daro vyresnieji, juos pamėgdžioja, tobulėja, bet tuo pačiu metu ir pervargsta, nes jiems per daug informacijos”.

,,Jei galėsiu rinktis - bendraamžių grupę ar mišrią, nedvejodama pasirinksiu šią. Manau, kad mažiukas vaikas daug daugiau išmoks matydamas vyresnių vaikų pavyzdį, o didesnis išmoks sugyventi su silpnesniu už save”.
Donata Slančiauskaitė