Spausdinant šį straipsnį žurnale, įsivėlė klaidų. Atsiprašome skaitytojų ir publikuojame jį žurnalo svetainėje.

Atminties labirintai

Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“ vaikams, turintiems kompleksinę negalią

Pravėrus nediduko darželio duris pasijunti kaip namuose. Koridoriuje – dviratukai, mašinytės ir vežimėliai, kurie laukia į lauką išeinančių vaikų. O kol kas jie susėdę puslankiu prisimena tai, ką neseniai mokėsi apie rudens gėrybes. Kuo ypatingas šis darželis ir jį lankantys vaikai?
Pasakoja direktorė Rita Adomėnienė

Vaikai

Į nediduką darželį priimami vaikučiai, turintys kompleksinę negalią, t.y., keletą specialiųjų poreikių. Vienas sutrikimas yra dominuojantis (tai gali būti cerebrinis paralyžius, autizmas ar genetinis susirgimas ir kt.), o kompleksą sudaro, pavyzdžiui, judėjimo ir intelekto, kalbos ir komunikacijos sutrikimai. Visi vaikai turi socialinės raidos, emocijų ir elgesio sutrikimų ir visiems jiems reikalinga speciali pagalba. Darželis mažytis, jame įsikūrusios tik dvi grupės. Vaikučiai skirstomi ne pagal amžių, o pagal jų gebėjimus. Priimami vaikai nuo 3 m., turintys neįgalumo pažymėjimą.

Pedagogai ir specialistai

Šiame darželyje dirba visa specialistų ir pedagogų komanda: specialioji pedagogė, logopedė, psichologė, meninio ugdymo pedagogė, grupėse su vaikais dirba auklėtojos. Visos turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, daugelis jų yra įgijusios kvalifikacines kategorijas (vyr. auklėtojų, metodininkų, ekspertų) bei turi didelę darbo patirtį. Vaikučių sveikata reguliariai rūpinasi gydytoja neurologė ir slaugytoja, masažuotoja ir kineziterapeutė.

Adaptacija

Vaikai darželyje pakankamai greitai ir lengvai adaptuojasi. Vienintelis požymis, kad pakeitė aplinką, yra dažniau kamuojančios peršalimo ligos. Psichologinių bėdų paprastai nebūna.

Miegas

„Dobilėlio“ režimas šiek tiek kitoks nei įprasto darželio. Pusryčiai ir pietūs čia patiekiami anksčiau, nes mažyliai ilgiau užtrunka, kol pavalgo. „Jeigu matome, kad vaikutis nemiega, niekada per prievartą nemigdome, – sako direktorė. – Nėra reikalo traumuoti vaiką“. Tuo metu su juo dirba specialistai. Pasitaiko, kad kuri nors auklėtoja apsirengia ir su vienu ar keliais vaikučiais išeina į lauką.

Mokymo programos

Darželis turi ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą prieš trejus metus, tačiau kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo poreikius ir gebėjimus, yra sudaroma individuali programa. Net jei vaikų sutrikimai panašūs, mokymosi programa turi skirtis, nes skiriasi jų gebėjimai. Per užsiėmimus vaikams formuojami nauji įgūdžiai (pažintinių, savarankiškumo, muzikinių, meninių) ir lavinami turimi.Iš pažiūros vaikai neatrodo kuo nors ypatingi. „Tai stipresnių grupė, – sako direktorė. – Tačiau jie niekada nebus tokie kaip sveikieji. Ir nors atrodo, kad jiems šiuo metu visai neblogai sekasi, bendrojo lavinimo mokyklos negalės lankyti. Jų sukauptų žinių nepakanka įprastai mokyklai. Tačiau bent jau Vilniuje nėra bėdos dėl specialiųjų vaikų ugdymo ir mokykloje jie gali mokytis iki 21 m.“.

Savarankiškumas

Darželio užduotis – išmokyti vaikus būti kuo savarankiškesniais. Labai svarbu, kad vaikai galėtų ir mokėtų patys pavalgyti, apsirengti, į tualetą nueiti. Jeigu pavyks jiems išaugti savarankiškiems – puiku. Kiek ateityje reikės akademinių žinių, neaišku, juo labiau kad šie vaikučiai turi ilgalaikės atminties problemų. Kad atsimintų spalvų, daiktų pavadinimus, turi nuolatos juos kartoti, bet jeigu ilgesnį laiką to neprisimins, tiesiog praras šias žinias.

Tėvai

„Labai norėtume, kad tėvai prisidėtų prie darželyje pradėto darbo, – sako direktorė. – Tačiau ne visada tai pavyksta dėl suprantamų priežasčių“. Be abejo, yra tėvų, kurie supranta mažylių ugdymo svarbą, tačiau ne kiekvienas jų pasirengęs būti kantriu ir atkakliu. Ne visada tėvai mažyliams nuolaidžiauja iš gailesčio, kartais tiesiog pritrūksta laiko, o gal ir kantrybės 40 min. laukti, kol vaikutis pavalgys, paskui skalbti jo drabužėlius, plauti virtuvę. Po atostogų ar daugiau išeiginių matyti, kad vaikai namuose „atsipalaidavo“. Darželyje kitaip, čia visi padės vaikučiams apsirengti ar nusirengti, o auklėtojos kantriai lauks, kol mažieji pavalgys ar mokysis valgyti savarankiškai. Juk įgūdžiai, įgyti vaikystėje, bus neįkainojami.

Įsiliejimo į kolektyvą pinklės

Vienas berniukas stipresniųjų grupėje nuo įprastos raidos gana nedaug atsilieka, gal tik pusmetį. Įstaigos specialistai rekomendavo lankyti įprastą darželį. Tačiau ir jis, ir dar keletas vaikų iš bendrojo lavinimo darželių grįžo į „Dobilėlį“. Tėvai pabandė leisti savo mažylį kartu su sveikais vaikais, bet jiems nepavyko, nors sveikų vaikų darželyje yra galimybė bendrauti su bendraamžiais, kompleksinę negalią turintis vaikas, gali „pasiklysti“. Bendro lavinimo įstaigų pedagogai dar nėra pasirengę į kolektyvą priimti sutrikusios raidos vaikus, jiems trūksta elementarių žinių apie specialiuosius poreikius. Nėra kvalifikuoto asistento, kuris būtų prie vaiko ir jam padėtų. Kita bėda – sveikų vaikų pyktis, kartais labai skaudus sutrikusios raidos vaikams. Ligšiolinio integravimo rezultatas yra kitoks, negu tikėtasi. O šiame darželyje vaikutis gauna visų specialistų pagalbą, mokosi jam priimtinu tempu, „eina pirmyn“.
Pasak direktorės, pasaulyje labiausiai pasiteisina dalinis neįgaliųjų integravimas. Kuomet vaikai, tiek specialiųjų poreikių, tiek sveiki lanko tą pačią įstaigą, tačiau ugdosi atskirose patalpose ir kartu susitinka, pavyzdžiui, per muzikos ar piešimo užsiėmimus.
Tai, ar vaikutis po tokio darželio galės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, sprendžia pedagoginė psichologinė tarnyba, be jos rekomendacijų jokia mokykla sutrikusios raidos vaiko neįsileis.
„Jei kas nors manęs paklaustų, – svarsto direktorė. – Rinkčiausi tokią sistemą, kuri yra JAV. Ten viename kvartale yra mokykla, darželis ir mažutė neįgalių vaikų ugdymo įstaiga “.