Kvapus chemijos „kokteilis“

kosmetika

Parduotuvėse nuo vaikiškų kūno priežiūros priemonių pasiūlos raibsta akys. Net ir valandą pramindžikavus prie lentynų ar nusipirkus brangiausios kosmetikos negali būti tikras, kad neparsineši namo nuodų „puokštės“, supakuotos į dailų buteliuką.
Konsultuoja Baltijos aplinkos forumo (www.bef.lt) cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

Tiesa ar mitas?

Vaikų kosmetikai keliami didesni reikalavimai negu suaugusiųjų.

Tiesa. Vaikų kosmetika savo chemine sudėtimi nuo suaugusiųjų kosmetikos šiek tiek skiriasi. Stengiamasi vengti arba naudoti mažiau konservantų ir dažiklių. Vaikų iki 3 m. kosmetikos sudėtyje neturi būti boro, salicilo rūgšties, tetraboratų, taip pat reikėtų laikyti toliau nuo jų burnos ir nosies talko turinčius miltelių pavidalo gaminius, kad mažasis jų neįkvėptų. Stroncio turinčių junginių, kurie dažnai yra dantų pastų, šampūnų ir veido priežiūros gaminių sudedamoji dalis, dažnai naudoti vaikams nepatartina. Ar šių medžiagos nuodingos, nėra iki galo ištirta, tačiau vaikams jos nerekomenduotinos. Neatsakingai naudojant šias priemones ateityje vaikui tai gali atsiliepti įvairiomis odos, kvėpavimo takų ar kitų vidaus organų ligomis.

Prieš gimstant mažyliui neverta iš anksto prisipirkti krūvos kremų, šampūnų, losjonų, aliejų...

Tiesa. Svarbiausias kosmetikos principas – naudoti tik tiek, kiek reikia iš tiesų. Naujagimiui, kuris neserga įgimtomis odos ligomis, tikrai užteks vienos kokybiškos priemonės, kuri atstos prausiklį ir šampūną. Odelei drėkinti galima naudoti įprastą aliejų, kuris pasitelkiamas maistui, arba drėkinamąjį (apsauginį) kremą pagal metų laiką. Kremą nuo iššutimų naudinga turėti, bet teplioti kaskart nereikėtų. Geriau nepamiršti oro vonių. Norėčiau pabrėžti, kad nekalbu apie išskirtinius atvejus, kai reikia gydomųjų kremų.

Kuo mažiau sudedamųjų dalių – tuo geriau.

Tiesa. Kosmetikai ir asmeninės higienos produktams yra naudojama tūkstančiai įvairių medžiagų. Visiškai ištirta, įskaitant ilgalaikį poveikį žmogui ir aplinkai, tik apie 11 proc. medžiagų! Be to, dažniausiai yra tiriamas atskiros medžiagos poveikis, neįvertinama, kad tame pačiame produkte gali būti ir kitų panašias savybes turinčių medžiagų arba kad kasdien esame veikiami tų pačių pavojingų medžiagų ir per aplinką ar kitus produktus. Kai kurios jų po truputį kaupiasi organizme, sąveikauja su kitomis medžiagomis ir jų neigiamas poveikis „sumuojamas“. Galbūt dėl to vis daugėja vėžinių ligų, apsigimimų, vystymosi sutrikimų, kitų sveikatos bėdų, tačiau niekas negali atsakyti kodėl?

Geriau vengti

Kvapiosios medžiagos (angl. Perfum, Fragrance) naudojamos visur. 95 proc. kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50–100 kvapiųjų medžiagų, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą. Jos prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą ir būdamos patvarios bei turėdamos savybę biologiškai kauptis randamos gyvūnų riebaliniame audinyje, motinų piene. Ypač pavojingi muskuso junginiai.
Triklozanas – antibakterinės medžiagos, naudojamos gaminant dantų pastą, servetėles, muilą, kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, žuvyje) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus.
Parabenai (butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo) randami kone visur: kremuose, šampūnuose ir t. t. Jie naudojami kaip konservantas ir per odą lengvai prasiskverbę į organizmą ardo endokrininę sistemą, sukelia alergiją.
Ftalatai yra naudojami ypač dažnai, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Kaip tik dėl jų lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas. Jie neigiamai veikia vyrų vaisingumą, pažeidžia kepenis, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.
Natrio laurilsulfatas randamas šampūnų, dantų pastų, vonios ir dušo priemonių sudėtyje kaip riebalus naikinanti ir putoti padedanti medžiaga. Ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra įrodymų, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.
Propilenglikolis naudojamas šampūnuose, losjonuose nuo saulės, kūno losjonuose kaip drėkinamoji medžiaga. Jis gali sukelti kontaktinį dermatitą, dilgėlinę, yra siejamas su centrinės nervų sistemos pažeidimais.
Daugiau skaitykite žurnale.

  • Dabartinis įvertinimas 5 iš 5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Įvertinimas: 5/5 (Balsuota: 17)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote šiame puslapyje.

Jūs pakeitėte savo įvertinimą.

Komentarai