Kam kūdikiui režimas?
Pirmomis gyvenimo savaitėmis kūdikis labai daug miega. Vėliau miegas trumpėja, mažylis ilgiau būdrauja. Taip ilgainiui nusistovi dienos režimas. Kam jis reikalingas?
Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė
Maitinimas kas tris valandas, kuo mažiau nešiojimo ant rankų, migdymas lovelėje ir jokio pienelio naktimis, tik arbatėlės. Paverkti taip pat buvo sveika, mat „prasivalydavo plaučiai“. Štai tokia buvo mūsų kūdikystė. Dabar yra kitaip: mažieji valgo, miega ir būdrauja tada, kai patys to nori. Tačiau dienos režimas per tam tikrą laiką nusistovi.
Atsiranda natūraliai
Atsigręžę į gamtą pamatysime, kad nė vienas žinduolis specialių režimų nesilaiko. Jis atsiranda pagal tą miego ir būdravimo režimą, kurį diktuoja pati gamta. Tai vadinama biologiniu laikrodžiu. Kai lauke ima temti, suaugusio žmogaus smegenys pradeda gaminti medžiagą, vadinamą melatoninu, arba miego hormonu. Jo koncentracija organizme didėja maždaug iki antros valandos nakties, vėliau ima mažėti. Vadinasi, pagal biologinį ritmą turėtume eiti miegoti ir keltis kartu su saule. Bet esame priversti gyventi kitaip. Tiesa, pietiečiai, kurie turi siestas, t. y. trumpą pokaičio miegą, gyvena daug natūraliau. Mat kaip tik apie 2 val. dienos visos žmogaus biologinės funkcijos sulėtėja, sumažėja darbingumas. Kūdikio miegas skiriasi nuo suaugusiojo, mat mažyliui būdinga miegoti ir būdrauti daug kartų per parą.
Būdrauja vis ilgiau
Naujagimis miega maždaug nuo 16 iki 20 valandų per parą ir gali turėti penkis arba daugiau miego būdravimo ciklų. Jis pamiega, pavalgo, pabūdrauja, vėl pamiega. Vaikučiui iki 1,5 m. yra būdingi keli (daugiau negu du arba trys) miego ir būdravimo ciklai, kurių vėliau turi mažėti. Nieko bloga, kad pusantrų metukų pypliukas naktį prabunda pavalgyti. Krūtimi maitinamas kūdikis valgo dažnai ir po nedaug. Prieš daugelį metų, kai buvo „privaloma“ maitinti ir migdyti pagal valandas, kūdikis, galima sakyti, kankindavosi. Na, jis norėdavo valgyti jau po pusvalandžio, o mama dar pusantros valandos rėkiantį nešiodavo ant rankų. Dabar tokio režimo niekas nerekomenduoja. Ir jeigu kūdikis nori valgyti po pusvalandžio ar po penkių minučių, reikia tai leisti. Geriausia laikytis tokio režimo, kurį diktuoja pats mažylis. Tokio patarimo šiek tiek sunkiau laikytis mamytei, kuri kūdikį maitina mišinuku. Nori nenori, o reikia įvesti tam tikrą režimą. Mat mišinuku maitinami kūdikiai valgo rečiau ir kai naktį pabunda, mamai tenka bėgti šildyti pienuko.
Patogu
Gyventi pagal režimą yra patogu, ypač jeigu mama dirba. Bet ir tada nereikia bandyti perlaužti kūdikio, kad laikytųsi tokio, kuris patogus mamai. Kartais tėvai skundžiasi, kad kūdikis prabunda naktį ir prašosi ant rankų, nori žaisti. Kad mažylis suprastų, jog naktis yra skirta miegui, poilsiui, reikia stengtis nedegti šviesos, garsiai nekalbėti, nežaisti, aktyviai nebendrauti. Net jeigu reikia naktį pervystyti mažiuką, verčiau daryti tai labai tyliai, kalbinantį pašnibždom. Tačiau jeigu jau jūsų mažylis supainiojo dieną su naktimi, nežadinkite ir netrumpinkite nakties miegelio. Jeigu laikysitės tylos naktį, net ir pats mažiausias kūdikis labai greitai supras, kad šį metą reikia miegoti. Kai yra režimas, tam tikra tvarka, kūdikis jaučiasi saugesnis. Tačiau tvarką reikia susikurti natūraliai.
Ką pasakytų psichiatrė
Ar tiesa, kad dienotvarkė kūdikį pratina prie tvarkos? Kaip jaučiasi mažylis prieš užmigdamas ir kodėl jam reikia pasakų?
Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė (8-615 40 161)
Dienos ritmas keičiasi
Dienos režimą formuoja kūdikio poreikiai. Kai mažiukas išalksta – prabunda, kai yra sausas, laimingas ir sotus – vėl nugrimzta į saldų miegelį. Ko gero, sunkiausia mamytėms būna pirmą mėnesį. Vėliau pamažu ilgėja būdravimo laikas ir nusistovi dienos ritmas. Mama prisiderina prie vaikučio norų valgyti, žaisti ar miegoti, tačiau kada eiti pasivaikščioti ar maudyti, sprendžia pati. Kas kelis mėnesius dienos ritmas šiek tiek kinta, nes mažiukas vis ilgiau išlieka žvalus, rečiau prabunda naktį. Dienos režimą labiausiai lemia alkis ir nuovargis. Kol kūdikis geria tik mamytės pienuko, sotus išlieka 2,5–3 val., kai gauna papildomo kieto maisto, sugeba ilgiau išlikti žvalus. ,,Dienos režimui įtakos turi ir kūdikio sveikata, jo psichologinė būsena bei charakterio bruožai. Yra mažiukų, kurie jautriau miega, reikalauja daugiau dėmesio, nuolatos prašosi ant rankų. Bet yra ir tokių, kurie išmiega visą naktį, sugeba sočiau prisivalgyti ir lengviau pakelia tarpus tarp maitinimų.“
Aiškus ir saugus gyvenimas
Viena vertus, dienos režimas tėra tik fiziologinių kūdikio poreikių tenkinimas. Antra vertus, tai svarbu ir psichologiškai: mažylis, matydamas, kad visos dienos panašios, sugeba „nuspėti“ ateitį. Pavyzdžiui, girdėdamas, kaip čiurlena vanduo, žino, kad tuoj bus maudomas, jei mamytė švelniai glosto ir kalbina, vadinasi, tuoj masažuos kūnelį, o išvydęs dubenėlį su šaukšteliu puikiai žino, kad galės sočiai pavalgyti. Kai tam tikri veiksmai kartojami kasdien, mažylis žino, kad ir kita diena bus panaši. Todėl jaučiasi saugus. Dienos režimas smarkiai pasikeičia tada, kai į namus ateina svečių, arba per šventes. Kūdikis toli gražu nesijaučia taip šventiškai ar pakylėtai, kaip mes. Jis jaučiasi nesaugus, nebežino, kas vyksta, sutrinka, nes vakar diena buvo visiškai kitokia. Ir nors paprastai pypliukas jau moka pabūti vienas, pasidžiaugti kabančiais žaisliukais, per šventes tiesiog ,,nenulipa“ mamytei nuo rankų. Mažyliui reikia papildomo saugumo, todėl ir glaustosi prie kurio nors tėvų.
Pratina prie tvarkos
Dienos režimas moko kūdikį laikytis tvarkos. Vaikutis, kuris pratimas kasdien tam tikru laiku valytis dantukus, praustis, eiti miegoti, ateityje žinos, kad gyvenime egzistuoja ir pareigos – ne tik malonumai. Mažylis juk visą laiką gali norėti čiulpti krūtį, žinduką arba žaisti, tačiau jei tėvai ramiai ir kantriai reikalauja laikytis tam tikros šeimoje nusistovėjusios tvarkos, vėliau sugebės susitaikyti ir su „nemaloniais“ dalykais, pavyzdžiui, pamokų ruoša, kitokiais įsipareigojimais. Dienotvarkės labai griežtai laikytis nėra būtina, pusvalandis ar valanda nieko nelemia. Antra vertus, mažiukas sugeba prisitaikyti ir prie įvairių sąlygų. Jis, pavyzdžiui, nusnūsta laiku, net jei mamytei reikia kur nors išeiti ir vaikutį pasiima nešynėje. Svarbiausia, kad mamytė sugebėtų juo tinkamai pasirūpinti ir nebūtų prirūkytose patalpose ar kitose kenksmingose vietose.
Baisu užmerkti akytes
Pirmais gyvenimo metais vaikuti bijo užsimerkti prieš užmigdamas. Jis įtaria, kad užsimerkus viskas, kas yra aplinkui, gali išnykti. Todėl labai svarbu pasistengti, kad vaikas jaustųsi saugus. Galima pasakyti, kad nubus, kai išauš rytas, ir namuose ras viską taip, kaip paliko. Galima glostyti galvelę ir ką nors švelniai pasakoti. Tačiau kol mažiukas supranta, kad nėra ko bijoti, praeina šiek tiek laiko. Todėl būdas, kai vaikas paliekamas rėkti, kol pats užmigs, yra labai blogas. Užsiverkęs vaikutis jaučiasi niekam nereikalingas, paliktas ir be jokių garantijų, kad vėl sugebės atsimerkti. Jausdamas šalia savęs artimą žmogų, girdėdamas ramų jo balsą suvokia, kad viskas yra gerai, ir, svarbiausia, ima pasitikėti tėvais. Ritualai, kurie yra dienotvarkės dalis, taip pat labai svarbūs. Pavyzdžiui, prieš miegą kas vakarą skaitoma pasakėlė, dainuojama dainelė mažiuką ramina ir nuteikia miegeliui. Nėra labai svarbu, kada vaikas guldomas, tačiau svarbu, kad išmiegotų visas reikiamas valandas. Miegodamas pypliukas ne tik auga, bet ir pailsi, „nusistovi“ per dieną patirti jausmai ir į smegenėlių ,,stalčiukus“ gražiai sugula nauja informacija. Visavertis miegas yra labai svarbus.
Valgymo ritualai
Valgymas yra dienos režimo dalis. Jei yra sodinamas prie bendro stalo, vaikučiui aišku, kad dabar valgo su visais, o po kokių trijų valandų valgys vėl. Tačiau jei pypliukas bėgioja po kambarį, nuo stalo nutveria sausainį, kurio pusę kur nors pameta, suvalgo šaukštelį košytės ir pasislepia, o mama jo ieško, nėra aišku, nei kiek suvalgė, nei tai, ar vis dar valgo pusryčius, ar jau pietauja. Valgymas prie bendro stalo, kaip ir šeimos šventės, padeda suartėti, ištverti sunkias akimirkas. Jei nėra ritualų, švenčių, ilgainiui patys nustembame, kad šeimos narių niekas nesieja.
Kas svarbiausia:
- dienos režimas teikia saugumo;
- matydamas, kad visos dienos panašios, vaikutis gerai jaučiasi, nes žino, kas bus rytoj;
- dienotvarkė moko mažiuką suprasti, kad pasaulyje egzistuoja ne tik malonumai, bet ir pareigos;
- ritualai, pavyzdžiui, prieš miegą, gerai nuteikia ir ramina vaikutį;
- sodinamas prie bendrojo stalo mažylis mokosi ne tik laiku ir gražiai valgyti, bet ir bendrauja su šeimos nariais.