Coliukai, nykštukai, miniatiūriniai žmogučiai – įvairiais mažybiniais maloniniais žodeliais vadinami vaikučiai, gimę anksčiau laiko.
Paprastai mamytė su laiku gimusiu vaikučiu po keleto dienų, praleistų gimdymo namuose, važiuoja tiesiai į namus. Mes daug rašome apie kūdikio priežiūrą namuose, mamytės savijautą. O kaip yra, kai gimsta neišnešiotukas? Kokia šių vaikučių ir jų mamų kasdienybė?
Nutarėme apsilankyti VU Vaikų ligoninės Neonatologijos centro neišnešiotų naujagimių skyriuje.

1 istorija. „Laimėjimai nesvarbu.“

Vitos Leikūnienės (23 m.) sūnelis Augustinas gimė 25 savaičių. Svėrė 770 g.
„Turėjau gimdyti gruodžio 17 d. Deja... Rugsėjo 6 d. su vyru prisivalgėme koldūnų. Jam ėmė skaudėti skrandį, o man – pilvą. Pirmas nėštumas, nežinojau, kas yra sąrėmių skausmas. Kaltę suverčiau koldūnams. Bet dėl vis pikta nutariau kreiptis į gydytojus. Antakalnio gimdymo namuose man pasakė, kad gimdos kaklelis atsivėręs 6 cm. Gydytojai man leido gimdymą stabdančių, vaisiaus plaučiukus plečiančių vaistų... Gydytojų komisija po 8 val., praleistų gimdykloje, nusprendė, kad reikia atlikti cezario pjūvį, mat vaikelis gimdoje dar ir gulėjo skersai. Labai verkiau, bet buvau bejėgė.
Gimusį vaikelį savaitei paguldė į neišnešiotų naujagimių intensyviosios terapijos skyrių Antakalnyje, o vėliau perkėlė čia, į reanimacijos skyrių, kur praleidome 37 d. Kol vaikutis guli reanimacijos skyriuje, mamos būna namuose. Pas jį važinėdavau du kartus per dieną – ryte ir vakare. Veždavau nutraukto pienuko. Nors ir lašiukas mamos pienuko, tačiau tokiam vaikučiui jis labai svarbus. Buvo labai sunku. Atvažiuoji, matai: guli vaikutis stikliniame namelyje prijungtas prie įvairių aparatų, bet tu nieko negali padėti, tik laukti. Jis pats turi kovoti dėl teisės gyventi. Po kurio laiko pradėjo leisti vaikutį priglausti prie nuogos krūtinės. Gera mamai jausti savo mažylį. Vaikutis, girdėdamas, kaip plaka mamos širdis, geriau vystosi, auga ramesnis.
Labai sunku būdavo būti namuose ir nematyti savo vaikučio. Nors mane palaikė ir vyras, ir tėvai, tačiau buvau lyg nesava.
Palengvėjo, kai vaikutį perkėlė į neišnešiotų naujagimių skyrių. Čia galiu nuolat būti su juo. Kol kas Augustinas dar maitinamas per zonduką, tačiau jis valgo mano pienuką. Pienuką traukiu kas tris valandas dieną ir naktį.
Kaip ir visos čia esančios mamos, kiekvieną dieną stebiu, kiek svorio priauga mano mažutis. Paprastai Augustinas per parą priauga 4–7 g, „rekordas“ buvo 32 g. Tą dieną man buvo šventė. Kad geriau augtų svoris, Augustinas dabar gauna specialų maisto papildą.
Kai jį perkėlė į šį skyrių, svėrė vos per 1002 g. Dabar jis sveria 1176 g. Laukiu nesulaukiu, kol pats pradės valgyti iš buteliuko. Žinau, kad tuomet jau galėsime galvoti apie namučius.
Neišnešiotukai turi įvairių bėdų. Tačiau maniškis gana sveikas. Jam buvo atlikta tik atviro širdies latakėlio operacija. Tai gana nesudėtinga operacija. Šiandien antrąkart Augustiną žiūrėjo okulistė. Deja, nustatė pirmosios stadijos retinopatiją, skyrė lašiukų, po savaitės tikrins, ar liga neprogresuoja. Tikimės, taip ir bus.
Džiaugiuosi, kad jau galiu paimti jį ant rankų, pakalbinti. Turbūt ne visos mamos žino, kad tokių mažulyčių negalima maudyti, juos tik apšluostome drėgnosiomis servetėlėmis. Jei odelė iššunta, patepame specialiu kremuku.
Pirmą kartą buvo labai baisu, bijojau, kad nesulaužyčiau tokiam mažulyčiam kauliukų. Dabar įpratau ir net „pamankštinu“. Neišnešiotukams labai raižo pilvuką, jiems sunku pasituštinti. Tenka padėti: pamasažuoji pilvuką, kojytes prie jo prilenki – purpt ir padaro.
Jie retkarčiais pamiršta kvėpuoti. Tada aparatas, rodantis kvėpavimo darbą, ima pypsėti. Pirmą kartą labai išsigandau. O dabar žinau, kad reikia prieiti, pajudinti vaikelį, priminti: „Mažuti, būk geras, kvėpuok...“
Iš palatos išeinu tik pavalgyti (mus maitina tris kartus), nusiprausti po dušu, į tualetą. Norėtųsi grynu oru pakvėpuoti, bet negaliu palikti savo vaikelio – neramu. Su pasauliu ryšį palaikau internetu.
Neišnešiotukams labai reikia mamos. Prie inkubatoriaus prijungtas aparatas fiksuoja jų kraujospūdį. Jei jis labai pakyla (185–200), vadinasi, vaikutis nerimauja, pyksta. Prieini, paglostai, pakalbini. Nurimsta.
Per šį laiką verkiau tik du kartus. Gal skauda, bet tvardausi dėl vaikučio. Sako, jei mama labai daug verkia, jie neauga.
Žinau, kad mano vaikelis viską darys vėliau nei laiku gimusieji. Bet dėl to neišgyvenu. Neišnešiotuko laimėjimai skaičiuojami kitaip. Yra realus amžius, kada jis gimė, ir koreguotas, kada turėjo gimti. Realiai Augustinui – 7 savaitės, o koreguotas jo amžius – 32 savaitės. Kai suvoki, kad toks vaikelis dar turėjo augti mamos pilvelyje, laimėjimai nebesvarbu.
Viena mintis man neduoda ramybės. Man pasakė, kad priešlaikį gimdymą paskatino infekcija. Deja, nežinia, kokia... Norėčiau visas nėštukes įspėti atkreipti dėmesį į neįprastus pojūčius, prašyti gydytojų visų įmanomų tyrimų, jei reikia, nepagailėti jiems pinigėlių. Nieko nėra brangiau už sveiką vaikelį. “

VU Vaikų ligoninės Neonatologijos centro neišnešiotų naujagimių skyriaus vedėjos Rimutės Vaitkevičienės komentaras

Kas yra neišnešiotas naujagimis
Neišnešiotas naujagimis – tai vaikutis, gimęs 22–37 savaičių. Per metus gimsta 5–6 proc. neišnešiotų naujagimių. Ypač mažo gimimo svorio neišnešiotų naujagimių (500–999 g) išgyvena apie 70 proc., o labai mažo gimimo svorio (1000–1500 g) – apie 90 proc. Pati mažiausia mūsų skyriaus pacientė Rasa Marija svėrė 450 g, o mažiausio nėštumo amžiaus neišnešiotas naujagimis buvo gimęs 22 nėštumo savaičių amžiaus. Skyriuje kasmet gydoma apie 350 neišnešiotų naujagimių, iš jų apie 10 proc. vaikučių, kurie gimė mažiau nei 28 nėštumo savaičių amžiaus. Į skyrių perkeliami naujagimiai iš gimdymo stacionaro ir iš naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus (kai nebereikia ventiliuoti plaučių ir pan.). Neišnešiotų naujagimių, kurie gydomi naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, mamos, kol jų vaikučiai bus perkelti pas mus, gali būti mūsų skyriuje. Pas mus skyriuje mama ir naujagimis guli kartu. Kasdien gydome apie 22 naujagimius ir kartu su jais būna apie 14 juos slaugančių mamų. Kuo mažesnio nėštumo amžiaus neišnešiotas naujagimis, tuo ilgiau gydomas. Jei turi daugiau sveikatos sutrikimų, tai vaikutis gali pragulėti iki 1,5–2 mėn., o kartais – ir 3 mėn.
Neišnešiotukams būdingi kvėpavimo sutrikimai dėl nepakankamai subrendusio kvėpavimo centro, silpno imuniteto, jie nereguliuoja savo kūno temperatūros. Nepakankamai išsivysčius akių tinklainės kraujagyslėms jiems gresia neišnešiotų naujagimių retinopatija. Apie 34–35 nėštumo savaičių neišnešiotas naujagimis sugeba čiulpti, ryti ir kvėpuoti pats, o iki tol jis maitinamas per zondą. Toks naujagimis į namus išrašomas tada, kai savarankiškai kvėpuoja, gerai auga jo svoris, jis reguliuoja kūno temperatūrą ir neturi daugiau sveikatos sutrikimų.
Ne visų istorijų pabaiga laiminga...
Nors mūsų skyriaus slaugytojos labai geros, dirbančios daug metų, tačiau vaikučiui labai svarbu, kad su juo būtų mama. Būdamas su mama vaikelis auga ramesnis, geriau vystosi. Skyriuje laukiami ir tėčiai, kurie gali būti su mama ir vaikučiu.
Turime ir labai probleminių mamų. Kai kurias tenka įkalbinėti pabūti su vaikučiu. Ne visų neišnešiotukų istorijos yra su laiminga pabaiga, nes kasmet po keletą vaikučių tenka perkelti į kūdikių namus. Per metus būna apie 50–60 neišnešiotukų, dėl kurių priežiūros tenka kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybas.

Kitus neisnešiotukų mamų pasakojimus skaitykite žurnale.