Miegas be taisyklių
„Kur – savo lovoje ar būtinai atskiroje lovelėje migdyti kūdikį?“; „Kodėl prabunda naktį? Ką daryti, kad ramiai miegotų?“
Į redakciją plaukia laiškai su klausimais apie miegą.
Konsultuoja Vaikų ligoninės, VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė ir psichologė Eglė Kodikienė.
Gerai mamai, tėčiui ir kūdikiui
„Mano padėtis beviltiška. 6 mėn. kūdikis pradėjo prabudinėti naktį kas 1,5-2 val. tikrai ne iš alkio. Tai tapo įpročiu, nes vos tik iškeltas iš lovytės ir priglaustas prie krūties užmiega. Paguldytas į lovelę po valandos ar pusantros prabunda ir vėl pravirksta. Nuo pat gimimo iki penkto mėnesio vaikutis miegojo puikiai – keldavosi tik porą kartų pienuko, neverkė.
Be to, man atrodo, kad jis bijo užmigti, nes dieną taip pat „kovoja“ su miegu, prieš kiekvieną dienos miegą verkia.
Gyvenu Airijoje, tad lankiausi pas tenykštį gydytoją, jis patarė leisti vaikui verkti. Sakė „išverks“ šį įprotį ir vėl viskas bus gerai. Bet, sakau, gal yra koks nors kitas būdas parodyti kūdikiui, kad miegas nėra toks blogas dalykas ir kad prabudusiam neverta nerimauti?“ Mama Asta
Ar yra koks nors „receptas“, kaip ir kur migdyti kūdikį, kad išmiegotų ramiai visą naktį? Gal verta palikti uždegtą lemputę, kad mažyliui būtų ramiau?
Eglė Kodikienė: „recepto“ tikrai nėra. Patys tėvai gali pasirinkti – įjungti vaikučiui kokią nors spingsulę ar ne. Kad ir kokio amžiaus kūdikis, galioja viena svarbi taisyklė: nakties miegas turi būti ramaus poilsio laikas. Prieš užmiegant reikia ritualų: bučinukas, pasakėlė, atsisveikinimas iki rytojaus. Kur kūdikį guldyti, tai labai asmeniška. Yra daugybė šeimų, kai mama, tėtis ir kūdikis miega vienoje lovoje – ir jiems visiems gerai. Taip pat yra daugybė šeimų, guldančių mažylį atskirai, jo lovelėje ar net kitame kambaryje, ir jiems taip pat visiems gerai.
Laima Mikulėnaitė: Visiems turi būti gerai, tai yra turi išsimiegoti ir mama, ir tėtis, ir kūdikis. Jeigu kūdikis nemiega naktį, neišsimiega ir mama – vadinasi, reikia kažką daryti. Vaikus reikia migdyti taip, kad visi išsimiegotų. Pavyzdžiui, iki 6 mėn. kūdikis gali gulėti tėvų lovoje, visi išsimiega, bet staiga 7 mėn. mažylis pradeda trukdyti, neleidžia išsimiegoti. Vadinasi, jau reikia keisti įpročius, ieškoti išeities. Miegas yra šventa.
E.K.: Yra taisyklė, kurios būtina laikytis. Kai ateina laikas miegoti, nereikia nešti maisto, su vaiku žaisti, degti visų lempų bute ir pan. Svarbu, kad būtų ramybės būsena. Net mažą kūdikiuką ruoškime ramiam miegui. Išmaudę pasekime pasaką, pabučiuokime, paglostykime galvelę, pasakykime „labanakt“. Net jeigu kūdikis verkia, kuo mažiau jį aktyvinkite, t. y. nedarykite nieko, kas primintų dienos bendravimą: nesivelkite į pokalbius, neklausinėkite, kodėl dar nemiegi, nerodykite filmukų ir t. t. Yra mažylių, kurie būna neramūs prieš užmigdami, atsiskirdami su tėvais ir patekdami į kažkokį kitą pasaulį. Nuraminkite juos, paglostykite, labai aiškiai atsisveikinkite.
Kada ateina laikas formuoti kūdikio miego ritualus?
L.M.: Nuo mažiausių dienų. Kol kūdikis mažas, galime suformuoti taisyklingą miego ritmą. Mama pati dažniausiai pajunta, kada jos kūdikis nori miego. Maždaug trijų parų naujagimis ima formuoti miego ritmą.
Miegas dalijamas į greitojo ir lėtojo miego fazes. Naktį, kai keičiasi fazės, miegas tampa itin jautrus. Tuo metu dažnai arba prabundama, arba būnama pusiau miego stadijoje ir galima netgi girdėti įvairius dirgiklius. O jeigu tų dirgiklių per daug – ir prabusti. Mes, suaugusieji, mokame patys nusiraminti ir nejaučiame, kad nubundame keičiantis fazėms, tik sujudame, apsiverčiame ant kito šono ir toliau miegame. Jeigu kūdikis migdomas labai aktyviai, t. y. jam padedama užmigti, jis nešiojamas, čiūčiuojamas arba migdomas ant sofos, paskui pernešamas į lovytę, tuomet, keičiantis miego fazėms, maždaug kas 1,5 val. prabus ir nemokės vienas užmigti. Nes paprasčiausiai neturėjo galimybės to išmokti. Štai tada jis reikalauja mamos, kad jį migdytų, kaip yra pratęs. Mamai tenka atsikelti, panešioti, pasupti. Mamai tai gali tapti tikra katastrofa. Ji fiziškai nepajėgi naktimis nemiegoti, kol vaikui sukaks maždaug 4,5 m. ir susiformuos toks miego ritmas, koks yra suaugusiojo.
Na, bet mūsų skaitytojos sūnus iki 6 mėn. miegojo gerai. Kodėl?
L.M: Pusės metukų vaikutis jau pradeda save suvokti kaip asmenybę. Jis labiau domisi aplinkoje esančiais daiktais ir jam įdomiau nemiegoti, nei miegoti. Galbūt vaikutį perkėlė miegoti kitur, į kitą lovytę, galbūt jis tuo metu susirgo, gal pradėjo dygti dantukai? Kažkas turėjo atsitikti, šiaip sau negalėjo staiga pradėti neramiai miegoti. Ir jeigu tuo metu mama pradėjo padėti jam užmigti, mažylis tuo naudosis. Mama, savaime aišku, turėtų padėti kūdikiui užmigti, tačiau protingai, pavyzdžiui, paglostyti galvytę, padainuoti dainelę, suteikti saugumo jausmą, kol užmigs. Klaida yra pradėti aktyviai bendrauti su kūdikiu, žaisti, supti ant rankų, kalbinti.
E.K: Neretai tėvai vaikui suteikia visą įmanomą pagalbą, tai yra bando maitinti, glaudžia prie krūties, duoda čiulptuką. Ir labai greitai kūdikis „perpranta“ savo mamą ir žino, kad suverkęs galės pabūti su ja. O tai supratęs kitaip užmigti nebenorės. Galbūt vienas būdų užmigdyti ir yra išlaukti, kol kiek paverkęs pats nusiramins, tačiau reikia žinoti, kad mažylis yra sveikas, pavalgęs ir sausas. Jeigu viskas gerai, o paverkęs nenusiramina, tada reikia kūdikiui suteikti minimalią pagalbą. Bet ne duoti valgyti – sveikas kūdikis gali išmiegoti naktį nevalgęs, ne kalbinti, o tiesiog paliesti, paglostyti. Dažnai tėvams patogiau pasiimti neramų kūdikį į savo lovą, o vaikutis tik „išlošia“, nes savo lovytėje pradėjęs neramiai miegoti žino, kad atsidurs šalia tėvų. Jeigu tėvai pasiryžę migdyti kūdikį atskirai, jie neturėtų vos šiam suverkus atsinešti į savo lovą.
Bet gal šalia mamos miegodamas bus ramesnis?
E.K. Yra šeimų, kai vaikai kartu miega iki 4-5 m. – ir visiems trims gerai. Bet yra tokių, kuriems jeigu vaikas miega tarp mamos ir tėčio dieną, kyla daug įtampos.
L.M: Aš konservatyvių pažiūrų ir manau, kad jeigu kūdikis labai mažas ir jam reikia daug jutiminės patirties, nes jam taip saugiau, kai mama yra šalia, tada pateisinu miegojimą kartu su tėvais. Bet nuo metų, kai vaikas save jau kur kas geriau suvokia kaip asmenybę, manau, jo gyvenimą turime formuoti taip, kaip mes visi gyvename. Tai yra mes turime miego, valgymo, bendravimo ritmą. Taigi pamažu reikėtų pereiti nuo „liberalaus“ miegojimo kartu prie kitokios tvarkos. Jeigu mes to nepadarome, padaro pats gyvenimas – ir kur kas skaumingiau. Pavyzdžiui, 2 ar 3 m. vaikui reikia išeiti į darželį. Tada smarkiai pasikeičia visi įpročiai. Namuose šeima gyveno liberaliai, o darželyje vaikas turės valgyti tada, kada bus paduota, miegoti tada, kai ateis laikas. Todėl, mano nuomone, geriau iš anksto įvesti tam tikrą tvarką. Mes didžiąją gyvenimo dalį miegame savo lovoje, mums įprastoje vietoje, pavyzdžiui, kasnakt toje pačioje lovos pusėje, taigi ir mažylis turi turėti savo vietą. Jeigu norite būti šalia, pasistatykite lovytę šalia lovos. Beje, patarčiau kūdikį migdyti tame pačiame kambaryje, nes net ir elektroninės auklės negarantuoja saugumo. Manau, miegokite viename kambaryje, bet kiekvienas turėkite savo erdves.
L.M.: Miegas yra kova, vaikai nemėgsta atsiskirti ir nugrimzti į nežinią. Ypač kad tėvai tuo metu dažniausiai dar neina miegoti. Ir mažyliui smalsu, ką jie veikia. Maža to, kad išėjo į kitą kambarį, jis nežino, kas ten vyksta, o jam gi viskas šiame pasaulyje taip įdomu. Be jokios abejonės, vaikui tai emociškai nemalonu. Todėl jis kovoja, bet negalime vaikui primesti pareigos, kuri jam per didelė. Vaikas negali spręsti, kada jam eiti miegoti, kada valgyti, ką valgyti, ypač mažiukas. Tėvai yra atsakingi, kad vaikutis būtų sveikas, išsimiegotų, pavalgytų. O jeigu visus sprendimus „perleidžiame“ mažam vaikui, jį labai apkrauname ir jis turės nemažai emocinių bėdų, iš kurių, ko gero, be psichologų pagalbos neišsivaduos.
Vadinasi, dvejų metukų ar mažesnio vaikučio nereikia klausti: „Ar eisi dabar miegoti?“?
L.M: Taip, nereikia klausti. Mama turi nuspręsti, kada jam laikas miegoti.