Apie vaikštynes sklando įvairūs mitai. Todėl jų prisiklausiusios bijome savo kūdikius į jas sodinti. Sako, baisu, kad vaikas nevaikščiotų pirštų galiukais, kad neiškryptų kojytės. O dar prie jų įpratęs pyplys pradės vėliau ir neteisingai vaikščioti. Ar vaikštynės iš tiesų toks baubas ir ar jos išvis reikalingos mažyliui, klausiame medicinos mokslų daktaro gydytojo ortopedo Regimanto Jono Žitkausko (8-5 262 36 53).
Kada ateina laikas?
,,Mano vaikai užaugo su vaikštynėmis, - sako gydytojas R.Žitkauskas. - Buvau jaunas tėvelis, todėl juos gal ir per anksti, sulaukusius pusės metų, įsodinau į vaikštynes. Paaugę pradėjo taisyklingai vaikščioti ir nebuvo jokių problemų su kojytėmis“. Ko gero vaikutis pats geriausiai žino, kada jau yra pasiruošęs išbandyti šį ėjimo prietaisą. Kai jis pats atsistoja lovelėje, jau galima įsodinti į vaikštynes, mat šiaip ar taip jis vis tiek bandys eiti. O mamai bus mažiau rūpesčių, nes mažylis po namus saugiai judės išvengdamas ankstyvųjų gumbų. Kadangi vaikštynių apačia gana plati, vaikutis negali pasiekti pavojingų daiktų ir mama ramiau gali trumpam nuo jo nusisukti. Gydytojas R.Žitkauskas sako, kad per anksti įstačius savo pypliuką į vaikštynes galime pakenkti jo kojyčių grožiui ir sveikatai. Mat kol kas kaulliukai dar neprisitaikę išlaikyti viso kūnelio svorio ir, kai kūdikis atsistoja, yra per daug apkrauta jo centrinė nervų sistema, mažylis būna įsitempęs ir greitai pervargsta. O jeigu jis dar ir stambaus sudėjimo, nuo ankstyvo stovėjimo gali pradėti linkti jo blauzdos kauliukai. Nors ateityje komplikacijų paprastai nebūna, geriau palaukti kol kojytės sutvirtės ir kūdikis išmoks savarankiškai atsistoti.
Mažieji balerūnai
Bijome vaikštynių, mat dažnai girdime, kad jose pypliai įpranta vaikščioti pasistiebę pirštų galiukais. Tačiau gydytojas R.Žitkauskas sako, kad vaikai, pradėdami vaikščioti išbando visus kojyčių statymo būdus. Tai jie eina piršteliais, tai atsukę pėdutes į vidų ar į išorę. Taigi pirmieji mažylio žingsneliai mums įvaro nemažai baimės. Tačiau žingsniavimas pirštų galiukais toli gražu ne visada reiškia ligą. ,,Jeigu vaikas bėgioja pirštų galiukais, bet panorėjęs atsistoja visa pėdute, o pasisodinus jį ant kelių pėdutė lengvai pasikelia į viršų 120 laipsnių kampu, vadinasi nėra ko bijoti, kad mažylis serga neurologine liga, vadinama raumenų spastika“, - sako gydytojas R.Žitkauskas. Devyniasdešimt devyni procentai vaikų pradeda vaikščioti tarsi baleto šokėjėliai. Vaikštynės tikrai neugdo tokio įpročio. Jose mažylis kaip tik gali stovėti remdamasis pilna pėdute, aišku, jeigu nepakabinsime jo per aukštai.
Savarankiškas keliauninkas
Gydytojas R.Žitkauskas sako, kad vaikštynės skirtos tėvų patogumui ir jos nei kenkia, nei padeda sveiko mažylio vystymuisi. O pypliukui šis prietaisas greitai tampa toks reikalingas, kaip suaugusiajam automobilis, mat juo irdamasis mažylis gali tapti savarankiškas ir nueiti prie paslaptingo staliuko ar spintutės. Įtupdytas į vaikštynes kūdikis eksperimentuoja ir iš pradžių pajuda atgal, paskui išmoksta atsispirti, o vėliau lakstyti kaip patrakęs po visus namus iš kambario į kambarį. Ar vaikštynės nekelia pavojaus? Gydytojas R.Žitkauskas sako, kad kartais kūdikiams pasitaiko apsiversti ir su vaikštynėmis. Tačiau neprisimena atvejo, kad judėdamas su šia priemone vaikas būtų susižalojęs smarkiai ar atsidūręs ligoninėje. Vaikštynės yra pakankamai saugios, bet vaiką vis vien reikia prižiūrėti, kad nenuvirstų nuo slenksčio ar nenudardėtų nuo laiptų. Mat jei jau mažylis griūna, paprastai atsitrenkia galvyte į žemę. Kad kūdikiai galėtų saugiau judėti, reikia pareguliuoti vaikštynių aukštį taip, kad kūdikis nekabotų, o remtųsi pilna pėdute. Svarbus ir vaikštynės svoris, kuo ji sunkesnė, kuo platesnė apačia, tuo mažyliui sudėtingiau su ja apvirsti.
Basi ar su batukais?
Esame girdėjusios, kad jei jau sodiname vaikutį į vaikštynes, būtinai turime apauti batukais, geriausiai oropediniais, kad neiškryptų kojytės. Gydytojas R.Žitkauskas paneigia ir šį mitą sakydamas, kad vaiko pėdutė geriausiai žemės paviršių jaučia ir išmoksta balansuoti basomis. Be to, kai vaikutis basas ar apautas kojinytėmis su ,,stabdžiais“ , dirba kiekvienas kojytės raumenukas. Pėdutės, ,,įmūrytos“ net į brangiausius ortopedinius batukus nesijaučia taip gerai kaip basos. Juk vaikučiui reikia ne tik išmokti vaikščioti, bet ir išmokti eiti su batukais. Kadangi batų paskirtis yra apsaugoti vaikutį nuo traumų ir šalčio, geriau kai namuose su vaikštynėmis ar be jų mažylis bėgios basas.
Savarankiški žingsneliai vėliau
Ko gero tiesa, kad mažyliai įpratę prie vaikštynių, savarankiškai vaikščioti pradeda vėliau. ,,Manau, nėra jokio skirtumo, ar jie pradės žingsniuoti mėnesiu anksčiau ar vėliau“, - sako gydytojas R.Žitkauskas. Įpratę prie vaikštynių pypliai nemato reikalo savarankiškai judėti. Jeigu jie nori pasiekti savo numatytą tikslą, pavyzdžiui, nueiti iki spintelės, tai kam eiti savo netvirtomis kojytėmis, jeigu galima greitai it vėjas nuskrieti su vaikštyne? Bet tikrai nebus taip, kad vaikštynė kaip nors paveiks mažylį, kad jis apskritai nenorės vaikščioti. Beje, vaikučiai vaikštynėse kartais įpranta pasispirti viena kojyte, kad galėtų pavažiuoti, tad ir pirmuosius žingsnelius kartais stato tokiu pat būdu: atsuka pėdutę į išorę. Tačiau toks vaikščiojimo būdas labai greitai susitvarko ir nebelieka jokių pasekmių.
Kada vaikštynė kenkia
Net ir sveikam kūdikiui nepatariama būti vaikštynėje daugiau nei valandą ar dvi be pertraukos, nors jie ir gali pavargę patogiai pasėdėti balnelyje. Paprastai vaikai patys patys parodo, kada jau nori iš jos išlipti. Vaikštynė - puiki pagalbininkė mamai, kai reikia paruošti pietus ar šiaip turėti dvi laisvas rankas. Gydytojas R.Žitkauskas sako, kad vaikštynės netinka tiems kūdikiams, kurie turi įgimtą klubo sąnario patologiją. Vaikštynė nesukelia šios ligos, bet joje klubas gali greičiau išnirti ir mažylis pradės šlubuoti. Tačiau taip gali atsitikti ne tik vaikštynėje, bet ir kūdikiui savarankiškai atsistojus. Tad, kol kūdikio klubo sąnariai nėra išgydyti, vaikštynėje jis vaikščioti negali.
Redakcijos eksperimentas
Nutarę išsiaiškinti, kokių vaikštynių rūšių būna, kodėl vienos iš jų kainuoja tris kartus brangiau už kitas, užsukome į Vilniuje įsikūrusią parduotuvę ,,Kotryna“. Drauge atsivedėme mamą - „ekspertę“, 10 mėnesių Silvijos mamą Ingą. Pigiausia vaikštynė čia kainuoja apie 130 litų, o brangiausia per 300 litų. Į akis krito ne tik vaikštynių kaina, bet ir jų stabilumas. Jos atrodė gerokai sunkesnės ir stabilesnės už tas, kurias už keliasdešimt litų galima nusipirkti turguje. Parduotuvės vedėja sako, kad tėvai, rinkdamiesi vaikštynę atsižvelgia į jos spalvą (perka berniukui ar mergaitei) bei priedus. Jeigu nepatinka garsi muzikėlė, galima rintis tokią vaikštynę, kurioje yra paprastų barškučių.
Mūsų modeliukui – mažajai Silvijai – būti „bandomuoju triušiuku“ visai patiko. Ji mielai bandė vieną vaikštynę po kitos, kol atėjo eilė įmantriai vaikštynei, iš kurios pasidaro sūpynės. Jų mažylė išsigando.
Mūsų modeliuko 10 mėn. Silvijos mama Inga pasakoja, kad vaikštynę ji gavo iš draugų ir kai dukrytė išmoko gerai savarankiškai sėdėti, ją išbandė. Iš pradžių mažoji Silvija elgėsi nedrąsiai, spaudinėjo vieną mygtuką po kito, o po kurio laiko pastebėjo, kad galima su šiuo prietaisu ir paėjėti. Ilgai būti vaikštynėje Silvijai nepatinka, bet ko gero todėl, kad ji judri ir viena veikla gana greit pabosta. Mama sako, kad apie vaikštynes buvo prisiklausiusi įvairių nuomonių, tačiau vis dėl to nusprendė į ją sodinti savo dukrytę. Sunku visą dieną nešioti kūdikį ant rankų arba vedžioti už rankyčių. Todėl vaikštynė yra labai reikalinga, kai prireikia laisvų rankų arba Inga nori pailsėti. O Silvija jaučiasi labai savarankiška ir sekioja mamai iš paskos. Inga mano, kad vaikštynės, kurias išbandė jos dukrytė, yra labai sunkios ir brangios, tačiau patikimos.