Vaikštynė ar maniežas?
Iš mamytės laiško:
„Dukrytei – 9 mėn. Ji jau pradeda pati vaikščioti – labai smagu, bet ir vargelio daugiau: turiu nuolat būti šalia ir stebėti, kad nepargriūtų, nesusižeistų ir pan. Manau, kad maniežas ar vaikštynė palengvintų mano gyvenimą – turėčiau laisvą valandėlę buities darbams nudirbti. Patarkite, kas geriau, sveikiau vaikučiui – vaikštynė ar maniežas?“
Mama Anika
Ką sako specialistai?
Vaikų ortopedas traumatologas medicinos m. daktaras Regimantas Jonas Žitkauskas: „Abi šios priemonės tėveliams – ne vaikui.“
„Vaikštynė ar maniežas skirti ne vaiko vystymuisi, o tėvelių patogumui, nes išmokusio stotis ar pradėjusio vaikščioti vaiko vieno negalima palikti nė minutei.
Kas saugiau? Įstatytas į vaikštynę vaikas yra gana saugus, tik reikia užtverti kelią į laiptinę, vedančią žemyn. Pramokęs įsibėgėti vaikas irgi negali susižeisti, jeigu aplinkiniai baldai neturės aštrių kampų vaiko galvos aukštyje.
Manieže vaikas bus saugus, jeigu atrinksime žaislus, ant kurių nukritęs galėtų susižeisti.
Skirtumas vienintelis: su vaikštukais vaikas gali daugiau judėti ir būti kartu su tėveliais, maniežas stovės labiau viename kambaryje.
Į vaikštynes siūlyčiau statyti vaikus, kai jie pradeda atsistoti lovelėje. Kol neatsistoja, statyti į vaikštynę nesiūlyčiau. Vaikai bręsta kiekvienas kitaip. Manieže gerai gali jaustis ir ropojantis vaikas.
Vaikštukai ar maniežas kojų neiškraipo, eisenos nesugadina. Batukai pradedantiems vaikščioti vaikams nebūtini. Basomis vaikas daug geriau išmoks pajusti žemės paviršių ir balansuoti, išlaikyti pusiausvyrą. Puikiai galime stebėti, kai vaikas užtikrintai laksto basomis ir kaip keičiasi jo eisena su batukais.
Vaikas tikrai išmoks vaikščioti ir be vaikštynės, ir be maniežo. Visa tai sukurta tėveliams, o ne vaikui.“
Vaikų ligų gydytoja Audra Leipuvienė: „Kūdikis gali puikiausiai augti ir vystytis ir be jų.“
„Aš manau, kad kūdikis gali puikiausiai augti ir vystytis ir be vaikštynės, ir be maniežo. Šios priemonės jo fizinės raidos nepagreitins. Vaikas su jomis nepradės nei greičiau sėdėti, nei vaikščioti.
Retais atvejais vaikštynė gali sutrikdyti vaiko raidą (jei jis turi kaulų vystymosi bėdų, padidėjusį raumenų tonusą ir pan.).
Maniežas patogu tėveliams, tačiau didesnė dalis vaikų jo nemėgsta. Su vaikštyne kūdikiui įdomu, nes gali judėti, pasiekti tai, ko nori, pasijusti savarankiškas. O tėveliams gerai, kad tuomet vaikas reikalauja mažiau dėmesio.“
Pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė: „Vaikštynės skatina taisyklingą kojyčių atramą.“
„Manau, kad vaikštynės gerai. Jose kūdikis „sėdi“ išskėstomis kojytėmis, todėl taisyklingai formuojasi klubo sąnariukai. Mitas, kad mažylį į vaikštynes reikia sodinti kuo vėliau. Manau, kad įkelti jau galima gana anksti, tada kai pasodintas tvirtai sėdi ir kai sugeba gerai kojytėmis remtis į žemę. Jei mažyliui vaikštynės patinka, galima leisti jose būti tiek, kiek pats nori. Judant vaikštynėse vystosi vieni kūno raumenys, tačiau mažylis turi ir kitokios veiklos, todėl ir nėra ko baimintis, kad kaip nors nukentės.
Tėvai dažnai nerimauja dėl to, kad vaikštynėse kūdikis mokosi eiti pirštų galiukais. Tačiau nieko bloga, kad mažiukas pradeda eiti pirštų galiukais, vėliau vis tiek remsis visa pėdute. Vaikštynės, priešingai, skatina taisyklingą kojyčių atramą. Pirmais gyvenimo mėnesiais kūdikis remiasi pirštų galiukais tam, kad susiformuotų stiprūs blauzdos raumenys. Taigi tai nulemta gamtos. Stiprūs blauzdos raumenys reikalingi, kad gerai susiformuotų pėdos lankas, kad ji pati nebūtų plokščia. Todėl labai dažnai pastatytas 10 mėn. kūdikis stiebiasi pirštų galiukais, o vėliau ima remtis visa pėdute. Į vaikštynes kūdikį galima sodinti, kai jis tvirtai nulaiko galvytę ir stuburą.“
Tai įdomu:
KO GERO, JAU TADA, KAI TIK BUVO IŠRASTOS VAIKŠTYNĖS, ATSIRADO JŲ ŠALININKŲ IR PRIEŠININKŲ. PIRMOSIOS VAIKŠTYNĖS BUVO APVALIOS IR BE RATUKŲ, Į JAS BŪDAVO ĮSTATOMAS VAIKŠČIOTI BESIMOKANTIS KŪDIKIS – VAIKŠTYNĖ JĮ PRILAIKYDAVO, KAD NEPARGRIŪTŲ. TAČIAU NE VIENAS MAŽYLIS IR GUMBĄ ĮSISTATYDAVO, KAI PAKĖLĘS VAIKŠTYNĘ LĖKDAVO VIESULO GREIČIU. VĖLIAU ŠI PRIEMONĖ TOBULĖJO, Į JĄ BUVO JAU NE STATOMI, O SODINAMI VIS MAŽESNI KŪDIKIAI. JI TAPO ŽEMESNĖ, KAD VAIKUTIS GALĖTŲ NE TIK STOVĖTI, BET IR SĖDĖTI. IR, BE ABEJO, ATSIRADO RATUKAI, KAD KŪDIKIS PASISPIRDAMAS KOJYTĖMIS JUDĖTŲ. ŠIUOLAIKINĖ VAIKŠTYNĖ YRA TAIP SUKONSTRUOTA, KAD KŪDIKIS JOJE TURI KĄ VEIKTI IR NEVAIKŠČIODAMAS – GALI SPAUDYTI ĮVAIRIUS MYGTUKUS, ŽAISTI.