Adenoidai – tik ledkalnio viršūnė

Apie dažną mažų vaikų bėdą – adenoidus esame rašę ne kartą. Šįkart nematuosime jų laipsniais ir nekalbėsime apie operacijas, o pažvelgsime į šią temą kitu žvilgsniu.
Konsultuoja medicinos mokslų daktaras Bioterapijos ir revitalizacijos centro vadovas gydytojas Aleksas Mickonas

Nepainiokime!

• Adenoidai – tai nosiaryklės limfoidinio audinio išvešėjimas
• Šnekamąja kalba adenoidus mamos vadina polipais, bet tai nėra tas pats
• Polipai auga nosyje, adenoidai – nosiaryklėje
• Polipai vargina suaugusiuosius, o adenoidai – vaikų liga
• Bėdų dėl adenoidų dažniausiai turi 3-10 m. vaikai
• Adenoidų ligos diagnozuojamos dažnai sergantiems vaikams (kai serga daugiau kaip tris kartus per metus)
• Nuo 12-14 m., prasidėjus lytiniam brendimui, adenoidai ima mažėti iki įprasto dydžio

Kita „stotelė“ – adenoidai

Kalbėdami apie adenoidus, turime užsiminti apie visą vaiko imuninę sistemą. Svarbu žinoti, kad maždaug 30 proc. imuninės sistemos yra nosies, ausų ir gerklės zonoje, o kiti 70 proc. – pilvo organuose (žarnynas, blužnis ir pan.). Jeigu imuninė sistema nusilpusi ir nepakankama, vaikui diagnozuojami padidėję adenoidai. Imuninę sistemą silpnina nuolatiniai peršalimai, iki galo neišgydytos slogos. Nesutinku su patarle, kad gydoma sloga išnyks po 7 dienų, negydoma – po savaitės. Tai mitas. Sloga dažniausiai būna virusinės kilmės ir kai ji negydoma, nosis yra tik vartai virusams keliauti į vaiko organizmą toliau. Kita jų „stotelė“ bus adenoidai.

Išsižiojėlis

Vienas adenoidų požymių – nuolat išsižiojęs mažylis. Nosiaryklėje išvešėję adenoidai užstoja užpakalines nosies ertmės angas, tad mažyliui sunku kvėpuoti pro nosį, jis išsižioja ir kvėpuoja per burną. Jei tai trunka ilgai, kvėpavimas išsižiojus trukdo augti viršutiniam žandikauliui. Apatinis tebeauga ir taip formuojasi netaisyklingas sąkandis bei auga kreivi dantukai. Neseniai bendravau su mama, kuri moka didelius pinigus besistengdama, kad dukters dantukai būtų tiesūs. Aš šiai mamai pirmiausia patariau pasidomėti adenoidais.

Neprigirdi ir prastai mokosi

Adenoidai gali sutrikdyti klausą – stipriai išvešėję jie uždengia klausos vamzdį ir vaikas ima prasčiau girdėti. Dar vienas pavojus kalbant apie negydomus adenoidus – vaiko protinio vystymosi atsilikimas. Kvėpuojant pro burną smegenys gali gauti nepakankamai deguonies, tad vaikai greitai pavargsta dėl psichinio ar fizinio krūvio. Žinoma, šiais laikais mūsų medicina taip ilgai „nelaukia“, tačiau jos bėda, kad adenoidus skubama pašalinti, reikia ar nereikia, negydant pačios priežasties. Adenoidai – ne ligų priežastis, o silpno imuniteto ir neatpažintų medžiagų apykaitos sutrikimų vaisius.

Saldumynų pavojus

Kalbant apie adenoidus ir apskritai vaikų imunitetą, išsikirčiau didžiulę bėdą – prastus mitybos įpročius. Ypač per didelį saldumynų kiekį. Netoleruotina, kai saldumynai šeimoje tampa auklėjimo priemone: „Būsi geras – gausi saldainį.“ Saldainiai yra dirbtinių ir greitų angliavandenių šaltinis, gadina virškinimo sistemą, apsunkina jos organų funkciją. Organizme jie neutralizuoja kai kurias veikliąsias medžiagas, saugančias nuo virusų. Taigi, valgant per daug saldumynų, organizme sukuriama terpė daugintis bakterijoms ir virusams. Be to, nepamirškime, kiek saldumynai turi konservantų! Įdomu, kad kai gydau vaikus ir paprašau tėvų neduoti saldumynų, jie nustemba: „O tai ką dabar valgysime?..“ Nesu prieš vieną saldainį, bet saldumynai – ne maistas.

Permaitinimas

Kitas rūpestis, keliantis pavojų imunitetui – permaitinti vaikai, kai jie verčiami valgyti per prievartą. Žinoma, kai vaikas visai nevalgo, reikia ieškoti priežasties, kodėl. Bet daug dažniau pasitaiko, kad mamai tik atrodo, jog atžala nevalgo. Nereikia maistu prievartauti vaikų.
Noriu paraginti mamas kuo ilgiau žindyti kūdikius. Jau priešpienyje gausu imunoglobulinų, taip reikalingų besiformuojančiam vaiko imunitetui. Neabejotina, kad žindymas turi daug įtakos vaikų imuninei sistemai.

Skalpelis imuniteto negydo

Adenoidų operacija neišvengiama tada, kai vaikas turi didelį kvėpavimo sutrikimą ir klausos bėdų. Kitais atvejais rekomenduoju kompleksinį gydymą: imunitetą brandinančius preparatus, fitoterapiją, jei reikia – homeopatiją. Tačiau svarbu žinoti, kad adenoidai ir ant jų „gyvenantys“ mikrobai turi savo gynybos sistemą, vadinamąją biologinę plėvelę. Tai gleivės, po kuriomis veisiasi bakterijos, dirginančios adenoidus, ir šie sau auga toliau. Todėl paskirti nosies lašai ar kitos vaistinės priemonės ne visada pasiekia infekcijos židinį, nes tam trukdo ši plėvelė. Jei įprastai vaikas nepagija, tėveliai pasiryžta vaiko adenoidų operacijai.
Manau, skalpeliu imuniteto nepagydysi. Išoperavus adenoidus, bet nepašalinus tikrųjų priežasčių, jie vėl gali ataugti. Nereikia būti gydytoju, kad suprastum, jog nelogiška kovoti su užkrečiamosiomis ligomis chirurginiu būdu.

SOS!

Metas keisti mūsų visų požiūrį į ligų gydymą. Šiuolaikinė medicina sėkmingai kovoja su ūmiomis ligomis – pagydo anginą ar plaučių uždegimą, tačiau šiandien grėsmę civilizacijai kelia lėtinės ligos, vaistligė (vartojama per daug vaistų – aut. past.) ir vėžys. Kodėl jų daugėja?
Jei vaikas serga ir vaistais pavyksta numušti temperatūrą, dingsta skausmas, tai dar nereiškia, kad liga išnyko. Juk ji nėra tik dviejų požymių – skausmo ir temperatūros derinys. Turime nepamiršti, kad po kiekvienos ligos mažėja organizmo imuninės sistemos ištekliai. Todėl onkologinių ligų prevencija turi prasidėti dar vaikystėje, kai po kiekvienos ūmios ligos rūpinamasi, kad pagerinti imunitetą. Šeima turėtų rinktis tinkamą mitybą, gyvenimą be įtampos ir kenksmingų įpročių. Adenoidai – tai vienas pirmųjų vaiko gyvenime rimtų ženklų, kad imuninė sistemą rodo signalą SOS. Tad labai svarbu laiku ir tinkamai į jį reaguoti.