Vaikučiui staiga pakilo temperatūra, pradėjo viduriuoti ir vemti. Mamai baisu. Kviesti greitąją ar laukti? Kuo mažylis susirgo?

Konsultuoja VU Vaikų ligoninės žarnyno infekcijų skyriaus vedėja doc. Irena Ališauskienė

Seni kaip pasaulis
Žarnyno virusai nėra naujas reiškinys, pasaulyje apie juos yra seniai žinoma. Lietuvoje jiems daugiau dėmesio skiriama pastaraisiais metais, mat pagerėjo laboratorinė diagnostika ir atlikus išmatų tyrimus nustatoma, kokiu virusu vaikutis serga. Anksčiau bet kurį virusinį viduriavimą gydytojai vadindavo neaiškios kilmės virusine žarnyno infekcija, o tėveliai – tiesiog apsinuodijimu.
Dažniausiai mažylių vėmimą ir viduriavimą sukelia 3 žarnyno infekcijos:

1. Rotavirusas. Tai dažniausia vaikų vėmimo ir viduriavimo priežastis. Lietuvoje diagnozuojamas nuo 1998 metų. Šia ūmia virusine žarnyno infekcija serga įvairaus amžiaus vaikai ir suaugę žmonės (šie dažniausiai užsikrečia nuo vaikų). Besivystančiose šalyse rotavirusine infekcija perserga beveik visi kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų amžiaus, išsivystančiose šalyse – bent kartą iki penkerių metų amžiaus. Lietuvoje dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų amžiaus, bet, būna, kad ir vyresni. Šia žarnyno infekcija mažieji gali sirgti kelis kartus, bet pirmi du kartai yra patys sunkiausi, kai gali patekti ir į ligoninę. Susirgę vėliau, dažniausiai iki penkerių metų amžiaus, ligą įveikia lengviau ir greičiau.
Rotaviruso sukelta liga prasideda staigiai. Paprastai pakyla aukšta temperatūra (39 – 40 ° C), vaikutis viduriuoja vandeningomis išskyromis, kuriose nėra gleivių arba jų yra labai nedaug. Mažylis viduriuoti gali 3 – 5 kartus per dieną arba ir daugiau nuo dviejų iki septynių parų. Dažniausiai vaikutis vieną dvi paras dar ir vemia. Šis virusas gali pažeisti ne tik žarnyną, bet ir kvėpavimo takų gleivinę. Skaudančios gerklytės atskirai gydyti nereikia, mat skausmas nurimsta, kai susitvarko virškinimo traktas. Dažniausiai šiuo virusu sergama žiemą ir pavasarį. Inkubacinis periodas – 2 – 3 dienos.

2. Norovirusas. Lietuvoje diagnozuojamas nuo 2004 metų. Labai panašus į rotavirusą. Skiriasi tik tuo, kad dažniausiai juo serga visa šeima. Susirgęs norovirusu mažylis vemia, dažnai pakyla aukšta temperatūra (39 – 40 ° C), gali ir neviduriuoti. Šiuo virusu dažniausiai užsikrečiama žiemą ir pavasarį. Inkubacinis periodas – 2 – 3 dienos.

3. Adenovirusas: liga labai panaši į anksčiau minėtas, todėl vien iš apžiūros negalima atskirti, kuriuo virusu vaikutis susirgo. Reikia atlikti tyrimus. Ši virusinė infekcija taip pat gali pažeisti kvėpavimo takus. Adenovirusas ypatingas tuo, kad susirgti galima ir vasarą, o inkubacinis periodas tęsiasi 4 – 8 dienos.

Nesunku užsikrėsti
Visomis minėtomis žarnyno infekcinėmis ligomis galima užsikrėsti per nešvarias rankas, užterštus aplinkos daiktus (žaislus, vandenį), nuo sergančių žmonių. Šie virusai yra labai atsparūs, juos sunkiai veikia įprastos dezinfekcijos priemonės, pavyzdžiui, muilas. Pirmomis dienomis ligoniai išskiria labai daug viruso, o užsikrėsti pakanka visai nedidelio jo kiekio. Todėl visi šie virusai paplinta labai greitai ir sunku nustatyti, kurioje vietoje kilo. Virusas į organizmą patenka pro burną ir tik tada virškinamuoju traktu keliauja žemyn, dažniausiai pažeidžia plonąjį žarnyną. Kol nėra žinoma, kuriuo virusų serga, patekęs į ligoninę vaikutis turėtų būti paguldytas į atskirą palatą, kad neužsikrėstų kitu virusu.

Kada į ligoninę?
Tai, ar mažylį reikia skubiai vežti į ligoninę, priklauso nuo to, ar liga sunki. Jeigu vaikutis daug vemia, organizmas netenka skysčių ir elektrolitų, būklė gali pablogėti per kelias valandas. Būtina kuo skubiau vežti į ligoninę ir atkurti skysčių pusiausvyrą. Antraip gali kilti grėsmė jo gyvybei.
Padėtis tampa pavojinga, jeigu per 2 – 3 valandas vaikutis vemia aštuonis ir daugiau kartų. Jeigu vemia retai, mama gali pradėti gydyti namuose, tačiau vis tiek vaikutį reikia parodyti gydytojui. Gydytoją reikia kviesti ir dėl aukštos temperatūros, kuri neretai sunkiai ir tiktai trumpam numušama. Virusinės žarnyno infekcijos negydomos antibiotikais.

Svarbiausia – duoti atsigerti
Žarnyno virusinės infekcijos gydomos specialiu gliukozės ir elektrolitų tirpalu. Jo galima nusipirkti vaistinėse ir patartina turėti namų vaistinėlėje. Visos kitos gydymo priemonės yra pagalbinės. Labai svarbu mažylį gydyti jau pirmomis ligos valandomis (pradėjus viduriuoti ar vemti). Paprastas vanduo, arbatėlės netinka, nes jomis skysčių ir elektrolitų trūkumo atkurti neįmanoma. Jei susirgusį vaikut pradėsite gydyti iškart, galbūt pavyks išvengti ligoninės. Vemiantis ar viduriuojantis ligonėlis gali atsisakyti gerti ne itin skanaus skysčio su elektrolitais, todėl patartina girdyti pipete, švirkštuku (nuėmus adatą) arba per šiaudelį. Vienam kartui reikia maždaug 3 – 5 mililitrų skysčio (daugiau vaikutis gali išvemti), po kelių minučių dozę pakartoti. Sugirdyti reikėtų apie litrą tirpalo. Tačiau jeigu šio skysčio sugirdyti nesiseka, o mažylis toliau vemia, būtina kuo greičiau kviesti gydytoją.

Kad nesusirgtų
Rotavirusinė infekcija gali būti sunki ir vaikai dažnai ja serga. Todėl rekomenduojama paskiepyti kūdikį. Daugumą mažiukų vakcina apsaugo nuo vidutinio ir sunkaus viduriavimo, o nuo labai sunkių ligos formų apsaugo visus vaikus. Vakcina yra geriamoji ir kūdikiui malonaus skonio. Pirmoji jos dozė gali būti sugirdoma kūdikiams nuo šešių savaičių amžiaus, o antroji – po mėnesio (darant keturių savaičių pertrauką). Skiepai turi būti baigti, kol kūdikiui sueis 24 savaitės.

Saugumo priemonės
Virusinėmis žarnyno infekcijomis užsikrėsti labai lengva. Todėl labai svarbu laikytis higienos ir vos įtarus, kad kuris nors šeimos narys serga žarnyno infekcija, dažnai ir atsakingai plauti rankas. Svarbu neleisti ligonėlio į darželį, net jeigu tik pradėjo viduriuoti ir nekarščiuoja. Auklėtojos lopšeliuose–darželiuose kūdikiams sauskelnes turėtų keisti su pirštinėmis ir paskui labai kruopščiai nusiplauti rankas.