Be kita ko, daugelio šeimų vaistinėlėje yra antibiotikų, kuriuos žmonės be gydytojo žinios ima vartoti kosuliui malšinti, peršalimo ligoms gydyti ar tiesiog pakilus temperatūrai. Deja, nemažai mamyčių vengdamos ilgų poliklinikos eilių savarankiškai nusprendžia ir ištiesia savo atžalai išganingą tabletę ar šaukštelį karstelėjusio sirupo. Stop Toks elgesys nenaudingas. Maža to, jis gali būti žalingas.

Antibiotikai kenkia?
Antibiotikai – tai vaistai, kurie neleidžia daugintis bakterijoms arba jas nužudo. Deja, šie vaistai kenkia ne tik ligų sukėlėjams, bet ir gerosioms nuolat mūsų organizme gyvenančioms bakterijoms, ypač žarnyno mikroflorai. Sutrikdyta žarnyno mikrofloros pusiausvyra – bene dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas antibiotikų poveikis, ypač vaikams. Kaip žinoma, mažylių žarnyne daugiausia bifidobakterijų ir laktobacilų, o jos itin jautrios antibiotikams. Apie tai, kaip pasireiškia nepageidaujamas šių vaistų poveikis ir kaip galima padėti vaikui, skaitykite kitoje pastraipoje, o kol kas įsiminkite tai, kad „blogiukai“, t. y. ligas sukeliančios bakterijos moka puikiai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Pavojus: vaikas gers antibiotikų, bet nesveiks. Vienus antibiotikus teks keisti kitais, o žarnynui tai gali nepatikti.

Kas yra žarnyno mikroflora?
Nuolat žarnyne gyvenančių mikrobų pasaulis išties įvairus, jį sudaro 400–500 įvairių bakterijų rūšių. Sveikų kūdikių žarnyne 95–98 proc. visų bakterijų sudaro pieno rūgšties bakterijos.

Kam reikalingos gerosios bakterijos?
Šios bakterijos saugo organizmą nuo žarnyno ligas galinčių sukelti bakterijų, padeda virškinti, dalyvauja gaminant B grupės vitaminus, vitaminą K, dalyvauja tulžies rūgščių apykaitoje. Gerosios žarnyno bakterijos padeda „subręsti“ mažylių imuninei sistemai.

Pilvelio bėdos
Sutrikus žarnyno mikroflorai (taip gali nutikti ne tik dėl antibiotikų) mažylis gali jausti tam tikrų pilvuko nepatogumų: pučia vidurius, itin dažnai sutrinka žarnyno veikla, pavyzdžiui, vaikas ima viduriuoti. Teigiama, kad sutrikus žarnyno mikroflorai gali sustiprėti alerginės reakcijos.
Svarbiausi patarimai, kaip išvengti šių nemalonumų:
1. Antibiotikais vaiką gydykite tik tuomet, kai jų skiria gydytojas.
2. Jei žindote, jokiu būdu nenutraukite žindymo. Mamos pienas turi apsauginių, prebiotiko savybių. Tai reiškia, kad jis sudaro teigiamas sąlygas gerajai žarnyno mikroflorai.
3. Jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau gali valgyti pieno produktų, negailėkite „gyvų“ (termiškai neapdorotų) jogurtų, rūgpienio ir t. t.
4. Duokite vaikui probiotikų. Tai medicininės paskirties preparatai, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų. Šių preparatų galima duoti ir kūdikiams. Tai galite padaryti išardę kapsulę ir ištirpinę grūdelius nedideliame kiekyje virinto vandens. Beje, probiotikų geriausia duoti baigus gydyti antibiotikais. Antraip šie preparatai gali nepadėti. Gali būti išskirtinių atvejų, kai prebiotikų preparatai skiriami kartu su antibiotikais.

5 taisyklės tėvams:
1. Net jei antibiotikai padėjo pasveikti artimiesiems, vaikui jų duoti negalima.
2. Negalima mažinti ar didinti paskirtos antibiotikų dozės. Per didelė dozė gali sukelti nepageidaujamą poveikį, o per maža dozė gali neduoti rezultato. Šiuo atveju sukuriate puikias sąlygas bakterijoms tapti atsparioms.
3. Negalima nutraukti gydymo anksčiau, nei paskirta gydytojo. Dažniausiai antibiotikų reikia gerti 5–7 dienas. Neišgydyta liga gali atsinaujinti, o jos eiga gali būti sunkesnė.
4. Nevartokite antibiotikų pasibaigus galiojimo laikui, nors vaistai ir laikyti šaldytuve.

Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė Viktorija Matulevičienė